Pernai gan sparčiai didėjusį vartojimą 2012-aisiais pristabdys prasti finansiniai lūkesčiai, nekilsiantis vidutinis darbo užmokestis ir pakibęs mokesčių Damoklo kardas.

Metų sandūroje daugeliui rūpi „suskaičiuoti viščiukus“, įvertinti, kuo gyvenome pastaruosius 12 mėnesių, ir paspėlioti, kas laukia ateityje. Taigi kaip pernai keitėsi gyventojų finansinės padėties žemėlapis ir kokius maršrutus jis mums nurodys netolimai ateičiai?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas, palyginus dviejų pastarųjų metų trečiuosius ketvirčius, didėjo daugiau nei 10 proc. ir šis augimas buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Didėjantis vartojimas – ekonomikos augimo ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimo ženklas, todėl būtų galima džiūgauti, jei ne vienas paradoksas, keliantis tam tikrų dvejonių. Analizuojamu praėjusių metų laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 1,5 proc., be to, šį nedidelį augimą visiškai užgožė 4,5 proc. kainų pokytis. Tad pagrįstai kyla klausimas: kokiomis lėšomis gyventojai finansavo didesnį vartojimą?
Situaciją galima bandyti paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis neatspindi realiai namų ūkių disponuojamų pajamų. Tai patvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu spalį atliktas namų ūkių finansinės padėties ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jo duomenimis, nepaisant to, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nepadidėjo nė 2 proc., disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Vieną pagrindinių tokių pajamų šaltinių lėmė emigracija. Dalis tautiečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams, o didėjant emigravusiųjų skaičiui auga ir perlaidų iš užsienio dalis. 2011-aisiais jų vertė perkopė 4 proc. BVP. Tačiau, nepaisant to, jog emigrantų finansinis indėlis papildant Lietuvoje likusių gyventojų biudžetą yra didelis, tikėtina, kad artimiausiu metu jis nebedidės dėl kitų šalių ekonomikos lėtėjimo.
Pajamų pokyčius taip pat lėmė nedarbo mažėjimas ir darbo rinkos pokyčiai. „Sodros“ duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių sukurta 72 tūkst. darbo vietų, o į jas nepatekę gyventojai patys bando imtis iniciatyvos ir išnaudoti turimus verslumo įgūdžius. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, beveik ketvirtadaliu pagausėjo dirbančių pagal verslo liudijimus, 14 proc. – besiverčiančių individualia veikla ir beveik 25 proc. – dirbančių nepilną darbo dieną žmonių.
Gyventojų didėjančio vartojimo finansavimo šaltiniais taip pat galėjo tapti santaupos ir paskolos. Tačiau reikia pabrėžti, kad santaupų gyventojai nepravalgė ir nepradėjo leisti – net ir vidutinėms metinėms palūkanoms mažėjant, indėlių likučiai metų pabaigoje yra 4,57 proc. didesni nei 2010 m. lapkritį. Vartojimo didėjimo paskata netapo ir skolintos lėšos. Jomis finansuota vartojimo dalis per metus sumažėjo ir trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį siekė 3,7 proc. Tačiau didėjo prekių ir paslaugų dalis, suvartota skolon, t.y. pradelsti privalomi mokėjimai. Per 12 mėnesių fizinių asmenų bendra pradelsta suma padidėjo 51 proc. ir 2011 m. gruodžio 1 d. siekė 2,74 mlrd. Lt. Tad pradelstų mokėjimų suvaldymas antrus metus iš eilės lieka vienu pagrindinių namų ūkių finansinių iššūkių.
Vis dėlto bet kokio masto vartojimo didėjimas buvo geroji žinia, rodanti gyventojų gebėjimą amortizuoti prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir suvaldyti asmeninius bei namų ūkių biudžetus. Deja, pirmoji 2011-ųjų pusė, buvusi gan optimistinė ir rodžiusi ekonomikos įsibėgėjimo ženklus, baigėsi ir gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pasikeitė. Dėl Europos Sąjungos šalių ekonomikos lėtėjimo, neužtikrintumo dėl finansinio stabilumo artimiausioje ateityje, pastarųjų įvykių Lietuvos bankų sektoriuje gyventojai lūkesčiai blogėja. Tikėtina, kad jie netrukus paveiks ir vartojimą, o taupymo nuostatos taps artimos recesijos laikotarpiui.
Perkamoji darbingo amžiaus gyventojų galia 2012-aisiais tikrai nedidės, o gali net ir mažėti dėl galimų mokestinės aplinkos naujovių. Išimtis gali būti nebent senjorai, kuriems daugiau finansinių galimybių suteiks atkurtos pensijos. Tačiau nors sprendimai mokesčių įstatymų srityje bus priimami tik pavasarį, jau dabar nesudėtinga numatyti, kad jie ne tik gali daliai gyventojų lemti tiesioginį finansinį nuostolį, bet ir paskatinti šešėlinės ekonomikos plėtrą bei emigraciją.
Į 2012-uosius įžengėme nusiteikę panašiai kaip ir prieš recesiją. Vis dėlto, reikia manyti, pastaraisiais metais įgyta nelengva patirtis ir įgūdžiai tvarkant finansus namų ūkiams tikrai pravers ir galimiems finansiniams sunkumams jie pasirengę geriau nei prieš trejus metus.

Artėjant krepšinio čempionatui, turizmo specialistai sostinėje aktyviai ruošiasi svečių antplūdžiui. Kai kurie pasiūlymai novatoriški ir įdomūs, kiti – keistoki.

Vilniaus Turizmo informacijos centro direktorė Vilma Daubarienė pabrėžia, kad užsienio svečiams išleistas specialus rugpjūčio 25–rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksiančių renginių gidas, kad jiems būtų lengviau susigaudyti, ką Vilniuje verta aplankyti.
Įdomi dar viena naujovė – Vilniuje pradėti nuomoti elektriniai dviračiai, dar vadinami elektroroleriais – už 10 Lt valandai juos galima išsinuomoti dviejuose turizmo informacijos centruose ir dar poroje nuomos vietų.
Norintiesiems susipažinti su lankytinomis Vilniaus vietomis teks atidžiai pasirinkti norimą maršrutą. Vilniaus turizmo informacijos skyrius rugsėjo 7–12 d., kai krepšinio rungtynės vyks Vilniuje, turistams tris kartus per dieną rengs specialias ekskursijas anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbomis, – svečiams per dvi valandas bus aprodytas Vilniaus senamiestis, svarbiausi lankytini objektai, bažnyčios ir kt.
Tuo tarpu pasirinkusiesiems keliauti automobiliu siūloma 80 km trasa po vaizdingas Vilniaus vietas, besidriekianti ne tik pro išties lankytinus objektus, bet ir pro prekybos centrus “Europa” ir “Akropolis”.
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės Ingos Simanonytės, šis maršrutas buvo patvirtintas dar 2008 m., o į jį be pilių, piliaviečių, bažnyčių, muziejų įtraukti ne prekybos ir pramogų centrai, o prie “Akropolio” esanti apžvalgos vieta ir Europos aikštė. Belieka tikėtis, kad teisingai lankytinas vietas interpretuos ir užsienio svečiai, nes panašių paaiškinimų maršruto žemėlapyje nėra.