Miltų gamybos įmonė UAB „Malsena Plius“ įsigijo šioje srityje pirmaujančią Latvijos įmonę AS „Rīgas Dzirnavnieks”. Po šio sandorio „Malsena“ taps didžiausia Baltijos šalių miltų gamintoja, o grupės metinės pajamos viršys 240 mln. litų. Iki šiol Latvijos įmonė priklausė Švedijos įmonių grupei „Lantmännen“.

„Įsigijimas sustiprins abiejų įmonių pozicijas. Plėsime aukštos pridėtinės vertės produktų asortimentą, taip pat tikimės tapti konkurencingu eksportuotoju tarptautinėse rinkose“, – teigia „Malsena“ generalinis direktorius Gintautas Migonis.

„Malsenos“ įsigijimo finansinis patarėjas yra Baltijos šalyse veikianti investicinės bankininkystės bendrovė „Porta Finance“.

„Lantmännen“ yra viena didžiausių žemės ūkio, technikos, energijos ir maisto pramonės grupių Šiaurės Europoje, veikianti 22 šalyse. Grupės metinė apyvarta siekia beveik 37 mlrd. Švedijos kronų (15 mlrd. litų).

„Nusprendėme parduoti „Rigas Dzirnavnieks“ ir koncentruotis tuose regionuose, kuriuose esame stipresni“, – sako „Lantmännen Cerealia“ vadovas Carsten L. Thomsen.

„Malsena“ yra viena stambiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Baltijos šalyse. Bendrovė gamina įvairių rūšių kvietinius ir ruginius miltus, miltų mišinius, kvietinius gemalus bei sėlenas. Pažangios technologijos leidžia įmonei nuolat plėsti aukščiausios kokybės produktų pasiūlą.

Gintaro karoso nuotr.

Už nuosaikų restauravimą, atliktą su meile ir rūpestingai, jam bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa Nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas. Liubavo dvaro malūnas restauruotas ir pritaikytas muziejui skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva 2011 metais. Projektą rėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai.
Nepriklausomi „Europa Nostra“ ekspertai iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukščiausius pasiekimus paveldo išsaugojimo kategorijoje. Apdovanojimai skirti tik dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams.
„Europa Nostra“ yra paneuropinė organizacija, siekianti vadovauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu. „Europa Nostra“ yra laikoma Europos kultūros paveldo šaukliu. Ji jungia 250 nevyriausybinių organizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos parko ir Liubavo muziejų kūrėjas, VŠĮ EUROPOS PARKAS prezidentas Gintaras Karosas sako: „ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimas  – kultūros paveldo „Oskaro“ – suteikimas Liubavo dvaro malūnui-muziejui atkreipia visuomenės dėmesį į Lietuvą, kartu tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte. Liubavo dvaro malūnas-muziejus labai nedidelis – panašiai kaip ir pati Lietuva greta kitų Europos valstybių. Todėl šis garbingas apdovanojimas yra visos Lietuvos ir neabejingų jos paveldo išsaugojimui žmonių apdovanojimas.“

Šiais metais vienam iš kultūros paminklų – Baisogalos dvaro sodybos malūnui (Radviliškio r.) – Kultūros paveldo departamentas skyrė 200 000 Lt. Dar 5000 Lt atseikėjo Lietuvos veterinarijos akademija. Už šias lėšas bus atliekami būtiniausi Baisogalos vėjo malūno tvarkomieji paveldotvarkos darbai, reikalingi pastato sustiprinimui ir esamos būklės likvidavimui. Darbus atliks UAB “Ateities statyba”.

Šiuo metu malūnas neeksploatuojamas, įėjimas užkaltas lentomis, o buvęs apėjimo medinis takas, nuiręs, kelia avarinę grėsmę. Malūno prieigos užžėlusios. Fasadas prisigėręs dulkių, susiformavę samanų ir dumblių kolonijos, ardančios ne tik tinką, bet ir dažų likučių struktūrą. Atsidengusio cokolinio akmens mūro būklė yra bloga: išriedėję iš pirmykščių vietų įvairių dydžių akmens rieduliai, skiedinys byrantis, ištrupėjęs. Viršutinių aukštų mūro plytos aptrupėję, suaižėję, pažeistos. Tinkas taip pat atšokęs nuo mūro, išsisluoksniavęs, byrantis, pažeistas biologinės korozijos, tarpuose auga medeliai. Skardinė stogo dangos būklė patenkinama, malūnas be sparnų.

Dar šiais metais planuojama sutvarkyti cokolinę vėjo malūno dalį, pašalinti augalines sąnašas bei gruntą aplink pastatą, atkurti buvusią atgrindą taip, kad paviršiniai vandenys nubėgtų nuo pastato.

Atliekant Baisogalos dvaro sodybos malūno fasadų restauravimo darbus, bus atliktas biocidinis fasado apdorojimas, pašalinto skiedinio tarp akmenų ir plytų papildymas, suirusių plytų mūro pakeitimas, restauruotos dekoratyvinės traukos ir tinko netektys.

Kadangi malūnas neveikiantis, pagal restauravimo ir užkonservavimo projektą, saugumo sumetimais planuojama pašalinti suirusį malūno apėjimo tiltelį bei metalines įdėtines detales, užmūryti langų, durų ir vartų angas.

Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis. 20005 m. dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma, o 2008 m. paskelbta kultūros paminklu.

Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas (jam taip pat priklauso ir malūnas).

Baisogalos dvaras pradėtas statyti XVIII amžiaus viduryje, baigtas – XX amžiaus pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.

Iki šių dienų Baisogalos dvare išlikę 19 sodybą formuojančių elementų. Išlikę dvaro rūmai, kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 130 metų laikotarpio vystimosi raidą. Būdinga vėlyvojo klasicizmo, visų trijų romantizmo krypčių – neogotikinės, liaudiškosios, neorenesansinės architektūros formos.

Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūnas pastatytas 1885 m. 1911 m. rekonstruotas. Iš V. Komaro sudaryto istorinio aprašo matyti, kad malūnas veikė tik sezono metu: rudenį ir žiemą.