FB-UAkarosas

Praėjusią savaitę eidamas 75-uosius metus po sunkios ligos mirė socialdemokratas, Seimo narys, profesorius, sovietinis filosofas Justinas Karosas.

Lazdijų-Druskininkų vienmandatėje apygardoje penktajai savo kadencijai Seime išrinktas politikas Seime daugiausiai dirbo užsienio politikos srityje. Šią kadenciją jis ėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, o ankstesnėse kadencijose yra dirbęs Europos reikalų komitete, vadovavęs Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupei.
Politikoje didžiausiu jo nuopelnu kaip tik ir laikomas indėlis į Lietuvos užsienio politiką, diplomatiniai gebėjimai bei sugebėjimas ieškoti tarpvalstybinio sutarimo svarbiais tarptautiniais klausimais.
Beje, politikoje J.Karosas aktyviai dalyvavo ne tik pastarąjį dvidešimtmetį, bet ir sovietiniais metais. Iki 1990-ųjų jis buvo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (TSKP) narys, aktyvus Lietuvos Komunistų Partijos (LKP) atsiskyrimo nuo TSKP šalininkas. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, taip pat yra buvęs partijos pirmininko pavaduotoju.
Tačiau vien politine veikla J.Karosas neapsiribojo. Jis buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dekanas, filosofijos mokslų daktaras, 2000-aisiais jam suteiktas profesoriaus vardas. Politikas yra ir kelių knygų, keliasdešimties Lietuvoje bei užsienyje paskelbtų straipsnių ideologijos ir vertybių teorijos klausimais autorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad J.Karosas buvo apdovanotas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio ir Komandoro didžiuoju kryžiumi, taip pat yra gavęs nemažai tarptautinių apdovanojimų. Artimųjų ir kolegų jis buvo vertinamas už inteligenciją ir santūrumą.
Artimųjų – žmonos Vidos Zitos bei dukterų Aušros ir Editos pageidavimu, J.Karosas buvo pašarvotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje. Atsisveikinti su velioniu buvo galima iki penktadienio. Šeštadienį J.Karosas buvo kremuotas ir palaidotas Antakalnio kapinėse.

Gintaro karoso nuotr.

Už nuosaikų restauravimą, atliktą su meile ir rūpestingai, jam bus suteiktas Europos Sąjungos ir „Europa Nostra“ kultūros paveldo apdovanojimas. Liubavo dvaro malūnas restauruotas ir pritaikytas muziejui skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva 2011 metais. Projektą rėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai.
Nepriklausomi „Europa Nostra“ ekspertai iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukščiausius pasiekimus paveldo išsaugojimo kategorijoje. Apdovanojimai skirti tik dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams.
„Europa Nostra“ yra paneuropinė organizacija, siekianti vadovauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu. „Europa Nostra“ yra laikoma Europos kultūros paveldo šaukliu. Ji jungia 250 nevyriausybinių organizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos parko ir Liubavo muziejų kūrėjas, VŠĮ EUROPOS PARKAS prezidentas Gintaras Karosas sako: „ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimas  – kultūros paveldo „Oskaro“ – suteikimas Liubavo dvaro malūnui-muziejui atkreipia visuomenės dėmesį į Lietuvą, kartu tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte. Liubavo dvaro malūnas-muziejus labai nedidelis – panašiai kaip ir pati Lietuva greta kitų Europos valstybių. Todėl šis garbingas apdovanojimas yra visos Lietuvos ir neabejingų jos paveldo išsaugojimui žmonių apdovanojimas.“