Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto administracija po pusmetį trukusių derybų dėl kainos iš keltų įmonės “DFDS Lisco” už 14,014 mln. litų perka administracines patalpas.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pastato pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta kovo 22 dieną, o uosto direkcija į naujas patalpas ketina persikelti iki 20 metų veiklos jubiliejaus birželio mėnesį.

“Atsižvelgėme ir į tai, kad turimos administracinės patalpos neatitinka sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų tenka tik apie 4 kvadratinius metrus darbo vietos ploto. Kasmet uosto direkcijoje apsilanko apie 60 delegacijų iš įvairių pasaulio šalių. Uosto direkcijai stinga vietos tinkamai pristatyti vienintelį Lietuvos uostą”, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Tikimasi, kad visas tarnybas sukėlus į vieną pastatą, kurio plotas – 4950 kvadratinių metrų, nereikės išlaidauti darbo kabinetų ir renginių salės nuomai.

“Su uosto direkcija sutarta, kad išsikraustysime iki gegužės 31 dienos. Sutapo visų ketinimai: mūsų – pastatą parduoti, o direkcijos – noras patalpas pirkti. Įmonei priėmus sprendimą paslaugas krovinių siuntėjams ir keleiviams tobulinti, perkeliant dalį darbuotojų į jūrų perkėlos terminalo administracines patalpas, turimas pastatas tapo per didelis, jo naudojimas neefektyvus. Krovinių tarnyba iškelta jau anksčiau, keleivių aptarnavimo tarnybą taip pat netrukus numatoma iškelti į uostą”, – sakė “DFDS Lisco” komunikacijos vadovas Vaidotas Klumbys.

Prie bankroto ribos priartėjusią bendrovę “Klaipėdos hidrotechnika” prislėgė kreditorių ultimatumas – sumokėti skolas už jūrų uosto teritorijoje nuomojamą žemę arba išsikraustyti kitur.

“Jeigu “Klaipėdos hidrotechnika” per savaitę nesugebės atsiskaityti su uostu, sutartis dėl žemės nuomos su ja bus nutraukta”, – pareiškė Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsikūrusi statybų įmonė jau kuris laikas nemoka mokesčių už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą, kuriame stovi administracijos pastatas, dirbtuvės, kraunama mediena.

Sunkius laikus išgyvenančios “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas Pranciškus Jurgutis pernai P.Jurgutis prašė iškelti “Klaipėdos hidrotechnikai” restruktūrizavimo bylą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas atmetė verslininko ieškinį, nes jis nepateikė reikiamų duomenų apie turimą turtą, jam taikomus apribojimus, kreditorius, jų mokestinių reikalavimų įvykdymo terminus, kitas finansines prievoles ir įsipareigojimus.

P.Jurgutis pernai pateko į teisėsaugos tarnybų akiratį po to, kai E.Gentvilui pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį tikėdamasis sulaukti savo verslui uoste palankių sprendimų. Už tai “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

“Klaipėdos hidrotechniką”, kurios nuosavas turtas pernai rugsėjį įvertintas 51 mln. litų, slegia 23 mln. litų skolos ir ilgalaikiai mokestiniai įsipareigojimai, kuriuos įmonei reikia padengti per metus.

Restruktūrizavimo bylos paprastai keliamos nemokiems ūkio subjektams, kai skolos viršija daugiau kaip pusę jų įstatinio kapitalo.

Vasario pradžioje uosto direkcija vėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti kai kurias su ankstesnės jūrų uosto vadovybės ir “Klaipėdos hidrotechnikos” santykiais susietas sutartis. Manoma, kad dėl galimų pažeidimų valstybei buvo padaryta 50 mln. litų žala.

Šiuo metu atliekami keturi su “Klaipėdos hidrotechnika” susieti ikiteisminiai tyrimai – dėl netinkamai organizuotų uosto valymo ir akvatorijos tobulinimo darbų.

P.Jurgutis dar galėtų atsiskaityti su uosto direkcija pardavęs kitą valdomą įmonę “Klaipėdos keliai”, kurią prieš 7 metus iš uostamiesčio savivaldybės įsigijo už 8,2 mln. litų. Pernai šios įmonės pajamos siekė 22 mln. litų, bet veikla buvo nuostolinga.

Vieną didžiausių Vakarų Lietuvoje kelių tiesimo įmonių “Klaipėdos keliai” valdo bendrovė “Logic Step”, kurios akcijos priklauso dviem fiziniams asmenims.

Kai šią įmonę kontroliavo vien tik P.Jurgučio valdomas Pajūrio investicijų centras, jam priklausė 70 proc. akcijų.

“Lietuvos ryto” žiniomis, “Klaipėdos kelių” akcijomis domėjosi kita didelė įmonė “Kauno keliai”. Dar viena potenciali pirkėja – prieš porą metų į Klaipėdos uostą įžengusi statybų bendrovė “Memelio miestas”.

Vieninteliame Lietuvos jūrų uoste 2010-aisiais perkrauta daugiausiai krovinių per visą jo istoriją.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasiūlė paprastą būdą, kaip Klaipėdą vėl padaryti pirmaujančiu Baltijos šalių uostu (2008 m. Lietuvos jūrų uostas jau buvo iškovojęs lyderio poziciją). Pasirodo, nereikia tam milijoninių investicijų – užtektų prie uosto krovos bendrovių rezultatų pridėti į Būtingės plūdurą išpumpuojamą tanklaiviais atgabentos žalios naftos kiekį. To su kaupu užtektų, kad Klaipėdos rezultatai viršytų šiuo metu pirmaujančio jungtinio Talino uosto krovos rodiklius.
Uosto vadovai šypsodamiesi “apsvarstė” premjero pasiūlymą, tačiau užsiėmė rimtesniais darbais. Ir nors šįmet estų aplenkti nepavyko, 31 mln. tonų krovinių visus nuteikė optimistiškai. Pagaliau įstojome į išsvajotąjį “30 mln. tonų klubą”, kuris prieš pat nosį užtrenkė duris 2008-aisiais.

Fenikso sindromas

Po jų Klaipėdos uosto laukė sunkūs 2009-ieji, nors neseniai paskelbti “Eurostato” duomenys rodo, kad kitiems uostams jie lėmė dar daugiau praradimų. Klaipėdos uostas tuomet neteko 6,7 proc. krovinių (arba 5,6, skaičiuojant kartu su Būtingės krova), o Kaliningradas – beveik penktadalio. Didžiausi šiame Baltijos regione Sankt Peterburgo ir Primorsko uostai, kartu paėmus, – 15,9 proc. krovinių. Nesidžiaugė 2009-aisiais ir kiti Europos milžinai: Hamburgas neteko 20 proc., Antverpenas – 17 proc., Roterdamas – 10 proc. krovos.
Ir tik išsišokėlis Talino uostas per krizę sugebėjo pritraukti 8,7 proc. daugiau krovinių. Šįmet dar 16,5 proc. padidinęs krovos apimtis, Estijos uostų flagmanas užtikrintai pranoko kitus Baltijos šalių konkurentus. Net 80 proc. Talino uosto krovinių yra tranzitiniai. Klaipėdos uosto krovos struktūroje tokių krovinių tėra 40 proc.
2010-ųjų pradžioje dar sunkiai būtume radę orakulų, drįstančių prognozuoti Klaipėdai naujus rekordus. Paties uosto analitikai apie įmanomus rekordinius rezultatus viešai prabilo tik pavasarį, padrąsinti viršun besistiebiančių grafikų kreivių. Vis dėlto teorija, kad iš krizės gniaužtų pirmosios išsivaduos tranzitinio transporto sistemos, aptarnaujančios guviau nei mūsiškė atsigaunančias kaimynų rinkas, pasitvirtino.
Už rekordinę metinę krovą Klaipėdoje turėtume būti dėkingi kaimynų, pirmiausia savų uostų neturinčios Baltarusijos, prekybiniams ryšiams. Šios šalies tranzitas Klaipėdoje padidėjo beveik trečdaliu. Be tradicinių kalio trąšų, šįmet per Klaipėdą aktyviau keliavo kaimynų gaminama ratinė technika. Be to, Lietuvos uostą maitino Baltarusijai skirti kitų siuntėjų kroviniai, pavyzdžiui, garsioji nafta iš Venesuelos arba stambiagabaričiai įrengimai, gabenami į Kinijos statybos rangovų Baltarusijoje vykdomas gamyklų ir elektrinių statybas.
Kadangi dėl tokių tranzito krovinių visuomet tarpusavyje aršiai pešasi keletas Baltijos uostų, galima teigti, kad šįmet sustiprėjęs Lietuvos ir Baltarusijos politinis dialogas Klaipėdoje turėjo teigiamų atgarsių.

Gamta buvo palanki

Teigiamos įtakos krovos rezultatams turėjo ir šiaurinėje uosto dalyje, kur kraunami tanklaiviai bei trąšovežiai, užtikrinta maksimali 13 metrų laivų grimzlė. Tam iš laivybos kanalo teko išsiurbti per pusantrų metų susikaupusias sąsiaurio srovių sąnašas ir ištraukti ankstesnių uosto gilintojų paliktus akmenis.
Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna neslepia, kad ir gamta šįmet uostui buvo palanki: mažiau būta dienų, kai dėl nepalankių oro sąlygų locmanai negalėdavo įvesti laivų arba prie krantinių jau prišvartuotuose laivuose tekdavo stabdyti krovos darbus.
Tačiau pasiektas rezultatas nereiškia, kad Klaipėdos uostas išnaudojo visus rezervus: manoma, kad nestabdant investicijų nei pačiame uoste, nei jį su sausumos užnugariu siejančiuose geležinkeliuose po dešimtmečio klaipėdiečiai galėtų priimti ir 45 mln. tonų krovinių.
“2010-ieji buvo sėkmingi dėl to, kad dirbome susitelkę, iš anksto suplanavę, kaip ką daryti. Žinoma, tai nėra vien uosto direkcijos nuopelnas, bet ir krovos, ekspedijavimo, agentavimo kompanijų, “Lietuvos geležinkelių” bei kitų partnerių bendro darbo rezultatas. Galiu patikinti, kad panašiai dirbdami prieš kitus Naujuosius taip pat galėsime vieni kitus sveikinti su puikiais rezultatais ir didėjančiu indėliu į atsigaunančią Lietuvos ekonomiką”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija trečiadienį paskelbė Šventosios jūrų uosto mažų laivų prieplaukos įrengimo konkursą.

Konkurso laimėtojas, su kuriuo bus pasirašyta 8 mėnesių sutartis, Šventosios uoste turės įrengti inžinerinius tinklus bei plaukiojančias prieplaukas mažiems laivams, skelbia “Valstybės žinios”.

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki gruodžio 23 dienos.

Šventosios uoste, kurio veiklą planuojama pradėti nuo 2011 metų vasaros, iš pradžių numatoma įrengti apie 100 vietų, kurios būtų skirtos mažiems laivams.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas anksčiau yra sakęs, kad tokio dydžio Šventosios uosto infrastruktūros įrengimas gali kainuoti kelis milijonus litų, darbai būtų finansuojami uosto direkcijos lėšomis.

Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvejų lėšomis.