Rugpjūčio 29 d., pirmadienį, Prezidentė Dalia Grybauskaitė Molėtuose pagerbė Holokausto aukų atminimą.

Tądien prieš 75 metus buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Vo-kiečiams vadovaujant juos sušaudė būrys, sudarytas daugiausia iš lietuvių. Pagerbimo ceremonija įvyko 13 val. prie memorialo žydų kapavietei įamžinti. Vėliau surengtos eitynės.
Ši data ir jos paminėjimas išjudino viešąją erdvę, kai gegužės mėnesį rašytojas Marius Ivaškevičius išspausdino straipsnį „Žydai.
Lietuvos prakeiksmas“, kuriame rašė: „Molėtų gi niekaip nepavadinsi pūvančio sovietmečio liekana, Molėtai kasmet gražėja, europėja, tiesiami nauji dviračių takai, pėsčiųjų takai aplink ežerus, dygsta teniso kortai, naujos „norfos“ ir „maximos“, ir tik ten, kur guli žydai, visiškas štilis. Pernai dar buvo nuplėšta ir atminimo lenta, kartu su Dovydo žvaigžde. Nežinodamas niekaip nebesupra-si, kokia tai vieta, kam tas skverelis skirtas.“

Atsakyme M.Ivaškevičiui Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys rašė: „Savivaldybė prisiėmė įsipareigojimus sutvarkyti bendrą kapavietės infrastruktūrą (apšviesti, išpjauti žmonėms ir memorialui grėsmę keliančius medžius), organizuoti informacinę konferenciją „Žydai Molėtuose“, eiseną ir tam skirti atitinkamas lėšas… Sutinkame, kad memorialo projekto derinimo procedūros užsitęsė, nes masinės žydų kapavietės vieta yra saugoma valstybės, ir visi sprendiniai turėjo būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvos
žydų (Litvakų) bendruomene.“

Šį vasarį kilo vieša diskusija, ar dera Molėtuose dalį Darbo gatvės pervadinti kunigo Jono Žvinio (1901–1994) vardu. Mat kilo įtarimas, kad būtent jo organizuotas būrys sušaudė 1200 Molėtų žydų (toks skaičius nurodytas J.Žvinio sovietinėje baudžiamojoje byloje). J.Žvinys 1999-aisiais Prezidento Valdo Adamkaus buvo po mirties apdovanotas Vyčio kryžiumi. J.Žvinys – 1920 m. Lietuvos savanoris, dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių; 1941 m. partizanų sukilėlių Molėtų valsčiuje vadas; 1947 m. buvo areštuotas ir 10 metų kalėjo Vorkutos, Intos ir Abezės lageriuose.

Klausimai dėl J.Žvinio galiausiai suplaukė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Pasak istoriko Arūno Bubnio, J.Žvinys sukilėlių būryje buvo pirmomis karo dienomis (1941 m. birželio pabaigoje), po to jis grįžo prie savo darbo ir jokių reikalų su žydų žudynėmis neturėjo. J.Žvinys vokiečių okupacijos metais buvo Dubingių klebonu, jis
tapo Armijos Krajovos 1944 m. birželio 23 d. šiame miestelyje ir jo apylinkėse įvykdytų civi-lių lietuvių žudynių liudininku. Sovietinėje byloje J.Žvinio pavardė nenurodyta tarp asme-nų, kurie asmeniškai šaudė žydus. A.Bubnys tada išreiškė nuomonę, kad J.Žvinio klausimu derėtų atlikti detalų tyrimą.
Tinklalapio „Virtualusis štetlas“ (http://shtetl.lt) duomenimis, žydai Molėtuose galėjo apsigyventi XVII amžiuje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, naciams vadovaujant buvo išžudyti Utenos ir Molėtų žydai. 1941 m. rugpjūčio 29 d. žuvo 3752 žmonės.

Laukiame Oskaro Koršunovo ir Mariaus Ivaškevičiaus kūrybinio dueto premjeros.

Prasiskleidžia uždanga, pasirodo veikėjai. Kas vaidins paskutiniame 2011-ųjų veiksme?
Pamatę Maskvos akademinio dailės teatro spektaklį „Vasa Železnova“, kuriame garsi Rusijos aktorė Marina Golub sukūrė visus šeimos narius ir įnamius kietame kumštyje iki paskutinio atodūsio tvirtai suspaudusios dvarininkės paveikslą, turėsim progą šią Vasą palyginti su Eglės Gabrėnaitės rengiamu analogu Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Motina“.
„Pirmiausia ji yra motina, trisdešimt metų krovusi turtus savo vaikams ir galiausiai pamačiusi, kad tie palikuonys – niekam tikę. Nes, rūpindamasi savo atžalų ateitimi, nespėjo pasirūpinti jų dabartimi. Vasai neliko laiko juos auklėti, ji negalėjo suteikti jiems to, ką vertingiausio vaikams gali suteikti motina: užuojautos, šilumos, stiprybės, mokėjimo aukoti save“, – teigia spektaklio režisierius – to paties teatro aktorius Kirilas Glušajevas. Ir priduria manąs, kad E.Gabrėnaitė šiandienos Lietuvos teatre vienintelė tegali suvaidinti Vasą Železnovą.

Seniai lauktas duetas

Oskaras Koršunovas, raginamas atsigręžti į lietuvių dramaturgiją, ne kartą minėjo, kad teatriniai vingiai anksčiau ar vėliau jį suves su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi. Ir štai sulaukėme: Nacionaliniame teatre netrukus pasirodys jų bendro spektaklio „Išvarymas“ premjera. „Šitas masinis išvarymas ir neprigijimas nė viename iš pasaulių turi nepaprastai stiprų emocinį užtaisą, kuris, pasitelkus meninę ekspresiją ir teatro kalbą, atvers naują teminį lauką šiuolaikiniame Lietuvos teatre“, – žada režisierius.
Pjesę M.Ivaškevičius parašė pagal Londone girdėtus lietuvių ir kitų Rytų europiečių pasakojimus. „Toks metropolis kaip Londonas – idealiausia emigracijos reiškinio stebėjimo vieta. Nes tikroji emigrantų realybė, kurią išgirdau, išvydau ir atskleidžiau pjesėje, yra mažai kam žinoma. Įsitikinau, kad ji nežinoma net londoniečiams britams, – jie tokio Londono net neįtaria egzistuojant. O aš domėjausi pačiomis dramatiškiausiomis istorijomis“, – neslepia dramaturgas.

Mokiniai ir mokytojai

Šiauliečiai jau šį savaitgalį turės galimybę stebėti rečiau nei „sesutės“ scenoje pasirodančią, o Lietuvoje apskritai pirmą kartą statomą Tennessie Williamso pjesę „Iguanos naktis“. Pavadinimas siejamas su meksikiečių papročiu visą naktį laikyti pagautą iguaną ir po tam tikro ritualo iškilmingai ją suvalgyti. O pagrindinis pjesės herojus, atvykęs į džiunglių viešbutį pasisemti vidinės ramybės, bet ir vėl pasiklystantis moterų pinklėse, išlaisvina viešbučio tarnų sumedžiotą iguaną, simbolizuojančią jo paties nenusisekusį gyvenimą. Pastatymo režisierius – Gytis Padegimas.
O štai Jonas Vaitkus metų pabaigoje ketina pristatyti „oberiuto“ Aleksandro Vvedenskio pjesę „Eglutė pas Ivanovus“. Vėlgi įdomūs mokytojo ir mokinio kelių susikirtimai: pagal tą pačią pjesę žymiausias režisieriaus mokinys O.Koršunovas prieš aštuoniolika metų statė spektaklį „Labas Sonia Nauji metai“. Panašumo tiek, kad abiejuose pastatymuose svarbus vaidmuo tenka muzikai. Tik O.Koršunovo spektaklyje ja rūpinosi nuolatinis jo komandos narys Gintaras Sodeika, o J.Vaitkus pasitelkia kompozitorių Algirdą Martinaitį ir dirigentą Vytautą Lukočių. Intriguoja, tiesa?

Renata Baltrušaitytė

Septynios gruodžio teatrų premjeros

3, 4, 9, 12 d. 12 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Murkšlinas ir Turkšlinas“. Rež. Evaldas Jaras
3, 4 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre – „Iguanos naktis“. Rež. Gytis Padegimas
3 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, 10 d. 18 val. Kauno „Girstučio“ rūmuose – „Tik kūdikiai būna dori“. Rež. Ridas Žirgulis
9, 16, 27 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Motina (Vasa Železnova)“. Rež. Kirilas Glušajevas
9, 17 d. 18 val., 11, 31 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Vedybos“. Rež. Rolandas Atkočiūnas
30 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Eglutė pas Ivanovus“. Rež. Jonas Vaitkus
31 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Žydrasis dunojus“. Choreografas Andrejus Melanjinas