Šiuo metu Lietuvos santykiai su visomis kaimynėmis nėra puikūs, o su kai kuriomis – net ir visai apverktini. Ypač santykiai nesiklijuoja su Lenkija ir Rusija.

Čia kyla klausimas, kiek tai lemia objektyvios priežastys, o kiek esama mūsų pačių kaltės. „Veidas“ nusprendė pasidomėti, ką apie mūsų valstybės užsienio politiką mano Lietuvos gyventojai.
Taigi iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos sociolognės apklausos sužinome, kad daugiau nei du penktadaliai apklaustųjų dabartinę Lietuvos užsienio politiką vertina vidutiniškai, o daugiau nei trečdalis – neigiamai. Pasidomėjus, koks šiuo metu svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas, daugiausiai, 37 proc., respondentų minėjo, kad šiuo metu svarbiausia gerinti santykius su Rusija. 17,8 proc. apklaustųjų pabrėžė, kad mums reikėtų aktyviau orientuotis į itin glaudų bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis, 12,8 proc. ragino siekti glaudesnių santykių su JAV, o 16,6 proc. linksta į tai, kad Lietuva aktyviau kovotų dėl didesnės Baltijos sesių vienybės.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos užsienio politiką? (proc.)

Vidutiniškai    41,6
Neigiamai    36,4
Teigiamai    21,4
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6

Jūsų nuomone, koks šiuo metu svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas? (proc.)

Gerinti santykius su Rusija    37
Orientuotis į itin glaudų bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis    17,8
Siekti, kad didėtų Baltijos šalių vienybė    16,6
Siekti kuo glaudesnių santykių su JAV    12,8
Siekti kuo glaudesnių santykių su Vokietija ir Prancūzija    9,6
Kita    3,2
Gerinti santykius su Lenkija    1,8
Gerinti santykius su Baltarusija    0,6
Gerinti santykius su NVS šalimis    0,4
Nežinau / neturiu nuomonės    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 15–18 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

"Veido" archyvas

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta beveik 38,5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tikslinis finansavimas skiriamas 49 projektams – valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Šios lėšos padės sparčiau tiesti ar rekonstruoti gatves, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Dalis lėšų numatoma šalies kurortinėms vietovėms. Druskininkų savivaldybei teks daugiau kaip 1,7 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama beveik 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 295 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – beveik 772 tūkst. litų. Atliekami darbai užtikrins patogesnį atvykimą turistams ir poilsiautojams, pagerins eismo sąlygas vietos gyventojams ir svečiams.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 8 mln. litų Gariūnų tiltui ir Gariūnų gatvei rekonstruoti. Dar 7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio tinklo kelių tęsinys.

Kauno miesto savivaldybei paskirta 5 mln. litų. Iš jų 2 mln. litų teks Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje susisiekimo infrastruktūrai bei 3 mln. litų – Taikos, Jurbarko ir Veiverių gatvėms remontuoti.

Tarp kitų šalies savivaldybių šiemet daugiausia lėšų tenka Trakų rajonui – 3,78 mln. litų. Šios lėšos bus panaudotos Rūdiškių miesto Trakų gatvei, sutampančiai su krašto keliu Trakai–Rūdiškės–Alytus, rekonstruoti, taip pat Trakų, Aukštadvario ir Lentvario seniūnijų vietinės reikšmės keliams taisyti bei rekonstruoti.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 240 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – apie 34 mln. litų daugiau nei pernai.

donatas-jankauskas

Siūloma šeimynai užtikrinti socialinės globos finansavimą už visus vaikus, kurie yra apgyvendinami šeimynoje, net jei juos šeimyna paėmė globoti iš kitos savivaldybės teritorijos negu gyvena pati. Taip pat planuojama, kad šeimynoje augančių ir globojamų vaikų iš gretimo rajono išlaikymą finansuotų ta savivaldybė, kuri nustatė vaikui globą šeimynoje, bei siekiama įteisinti, kad šeimynos nariui (dalyviui) būtų užtikrintos pajamos, kai šeimynoje sumažėja vaikų skaičius.

Tokie siūlymai numatyti Šeimynų įstatymo pakeitimuose, kuriems ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas.

Seimo nario, socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, kartu su kitais parlamentarais pateikusio šiuos siūlymus, teigimu, praėjusiais metais įsigaliojusiame Šeimynų įstatyme buvo įteisintas vienos kartos vaikų užauginimo principas.

“Visgi šeimyna turėtų veikti ir tuomet, kai joje dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, globotiems vaikams sulaukus pilnametystės, sumažėja nustatytas vaikų skaičius šeimynoje. Todėl, siekiant, kad tokiais atvejais šeimynai nereikėtų nutraukti veiklos, o likusiems vaikams keliauti į globos įstaigas ar kitas šeimynas, mes siūlome, jog savivaldybei, kurios teritorijoje šeimyna yra registruota, būtų sudarytos galimybės finansuoti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų skirtumą iki Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyto minimalaus šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydžio”, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išplatintame pranešime cituojamas D. Jankauskas.

Šeimynų įstatymų pakeitimai, anot jų iniciatorių, siūlomi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimynoms veikti, nenutraukiant veiklos, kad ir laikinai, vien dėl to, kad sumažėjo globojamų vaikų skaičius. Be to, siekiama paskatinti ir vaikų gyvenimą šeiminėje aplinkoje, nes vaikui juk geriausia augti šeimoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šeimynoje turi gyventi mažiausiai 6 globojami vaikai (arba mažiau, jei vaikai su negalia), kad šeimyna galėtų turėti šeimynos teisinį statusą.

Jei Seimas pritars minėtiesiems siūlymams, šeimynoms bus sudarytos ne tik palankesnės sąlygos veikti, bet ir padės išvengti iki šiol kildavusių biurokratinių kliūčių.

Palyginus su praėjusiais metais, šeimynų skaičius išaugo. Pernai jų buvo 39, o šiuo metu yra įregistruotos 43 šeimynos, kuriose iš viso globojami 303 vaikai. Vienoje šeimynoje vidutiniškai globojami 7-8 vaikai.