Keturiasdešimtmetis vilnietis yra vienas iš maždaug 700 Lietuvos
gyventojų, kuriems iškelta fizinio asmens bankroto byla. Prie to
privedę įsiskolinimai (didžioji dalis – būsto paskola) buvo nemaži –
apie 90 tūkst. eurų. Ar jam pavyks sėkmingai baigti procedūrą? Nors
Fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2013 m. kovą,
dėl net penkerius metus trunkančių bankroto procedūrų sėkmingai
užbaigtų bankrotų šį birželį buvo vos 9.

Vaiva SAPETKAITĖ

Lūkesčius sutrypė krizė
Mūsų herojaus istorija ne išskirtinė. Prieš atslenkant ekonominei
krizei, vilniečio gyvenimas klostėsi sklandžiai, skųstis atlyginimu
nebuvo reikalo ir atrodė, kad atėjo tinkamas lai­kas ryžtis didesniems
pirkiniams buičiai pa­­ge­rinti. Net keletas paimtų paskolų neatrodė
kažkas baisaus. Tada smogė pasaulinė finansų krizė. Finansiniai
įsipareigojimai liko, o uždarbiai smuko. Vyras atsidūrė spąstuose.
Nors galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims jau buvo, jis iš
paskutiniųjų stengėsi susitarti su kreditoriais dėl mokėjimų
atidėjimo. „Kreditoriai būna geranoriški, jei su jais bendrauji ir
bandai rasti sprendimą. Jie supranta, kad į finansinę duobę patekusiam
žmogui nėra lengva, ir yra linkę padėti – pavyzdžiui, sutinka atidėti
paskolos mokėjimą. Nenoras susitarti gražiuoju žalingas jiems patiems:
gal kartą pasiims didesnę sumą, bet kas iš to?“ – karčia patirtimi
dalijasi vilnietis.
Pasirodo, įmanoma susitarti ne tik su kreditoriais, bet ir su
antstoliais, kurie dažniau linkę ne gramzdinti dar giliau, o žmogiškai
susitarti dėl periodinių mokėjimų. Juk geriau atgauti skolas vėliau,
negu likti be paskolintų pinigų.
Vyras jau buvo susitaręs beveik su visais antstoliais, bet, pasak jo,
pasitaikė vienas, nesileidęs į jokias kalbas apie mokėjimų atidėjimus
ar kitokius susitarimus. Kadangi dėl to iš vilniečio atlyginimo buvo
nuskaičiuota didelė suma, visi ankstesni susitarimai bei planai
sugriuvo tarsi kortų namelis ir nebepavyko įvykdyti įsipareigojimų
kitiems.
Paklaustas, ar sudėtinga ištverti tai, kad ban­k­rutuojant (liko treji
su puse metų) atlyginimas skeliamas būtinosioms išlaidoms ir
atsiskaitymui su kreditoriais, vyras patikina, kad tai daug lengviau
nei tuomet, kai į darbovietę at­keliaudavo vykdomieji dokumentai dėl
skolų išskaičiavimo iš algos arba būdavo areštuojamos sąskaitos.
„Su vienais kreditoriais turi kalbėtis, pas ki­tus važiuoti. Tai jau
buvo tapę tarsi antruoju dar­­bu, o tikrajam susikaupti būdavo sunku.
Gal­­voje nuolat sukdavosi mintys, kas nutiks rytoj, ką daryti, ar
sąskaitą areštuos, ar ne. Tai stipriai veikė psichologiškai. Pradėtos
bankroto procedūros viską sudėliojo į vietas“, – patikina vilnietis.
Užsienyje fizinio asmens bankrotas laikomas normaliu dalyku,
leidžiančiu atkurti žmogaus mokumą, bet Lietuvoje į tai tebežiūrima
kritiškai. Dauguma lietuvių fizinių asmenų ban­­krotą mato kaip
bauginančią atomazgą, ku­rios griebiasi tik visiškai įsprausti į
kampą. Priežastis – tai dar nauja. Ilgai truko tai įteisinančio
įstatymo priėmimas, projektas ne kartą buvo vetuotas ir grąžintas
Seimui, kol galiausiai įsigaliojo 2013 m. kovą. Tarkim, Latvijoje toks
įstatymas priimtas trejais metais anksčiau, o ES nustatė dar 2000
metais. Kiekvienas ES pilietis ga­li pasinaudoti teise bankrutuoti bet
kurioje ES valstybėje, išskyrus Daniją.

Bankroto emigrantai traukia į
Didžiąją Britaniją
Klaipėdoje dirbančiam advokatui Ge­di­mi­nui Žliobai teko išbandyti,
ką reiškia, kai teoriš­kai teisė garantuojama, bet šalyje nėra tai
reg­­lamentuojančio įstatymo Jis yra pirmasis ad­­vokatas, ėmęsis
bankrutuoti panorusios Lie­tuvos pilietės bylos, nors tada Fizinių
asmenų bankroto įstatymo dar neturėjome.
„Su užsienio partneriais pagal ES reglamentus pradėjome teikti tokias
paslaugas ir minėtai lietuvei padėjome bankrutuoti Didžiojoje Bri­
tanijoje. Ji į Lietuvą paprasčiausiai parsivežė ga­liojantį britų
teismo sprendimą“, – kuriozišką situaciją prisimena advokatas.
Nuo to laiko situacija nedaug pasikeitė. Nors turime fiziniams
asmenims bankrutuoti lei­džiantį įstatymą, daug lietuvių vis tiek
siekia bankrutuoti kitose šalyse, kuriose tai galima padaryti
lengviau. Populiariausiomis išlieka Didžioji Britanija ir Latvija.
Iki šių metų pradžios Latvijos teismuose lietuviams sėkmingai buvo
iškelta apie pusšimtį bankroto bylų. Antra vertus, dalį Latvijoje
siekusių bankrutuoti lietuvių atgrasė plačiai nuskambėjusios istorijos
dėl jos teismų sprendimų pripažinimo Lietuvoje (dėl dalies skirtingai
Latvijoje ir Lietuvoje vykdomų procedūrų).
Nors viskas skamba paprastai, nėra taip, kad „bankroto emigrantai“
nuvažiuoja į bet ku­rią ES šalį ir jau gali bankrutuoti. Kad būtų ga­
lima pasinaudoti tokia teise, atvykėliai turi atitikti konkrečios ES
valstybės reikalavimus (tar­kime, joje tam tikrą laiką gyventi ir
dirbti). Be to, taip negalima nurašyti ne ES šalyse turimų skolų.
G.Žlioba žino ne vieną atvejį, kai lietuviai pa­sirinko emigruoti į
kitą šalį vien dėl to, kad galėtų ten bankrutuoti. Jis pats yra
atstovavęs vienam verslininkui iš Mažeikių, dėl šios priežasties
palikusiam Lietuvą. Šis verslininkas laidavo bankams už įmonės
įsipareigojimus, bet, atė­jus krizei, įmonė nesugebėjo atsiskaityti su
kre­ditoriais ir šiai bankrutavus skola prislėgė jo pe­čius. Kadangi
tuo metu Lietuvoje įstatymo dar nebuvo, jis apsigyveno Didžiojoje Bri­
ta­ni­jo­je.
„Aišku, niekas nedraudžia grįžti: užbaigęs bank­roto procedūrą, jis
vėl apsigyveno Lie­tu­voje”, – pasakoja teisininkas.
Bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje lietuvius vilioja ir tai, kad tuo
metu, kai Lietuvoje skolininkų sąskaitos dažnai areštuojamos ir jų
gyvenimas paralyžiuojamas, Didžiojoje Britanijoje tai padaryti nėra
paprasta. Britų antstolių įgaliojimai kitokie, o sąskaitas įmanoma
areštuoti tik iškėlus baudžiamąsias bylas.
„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Ži­linskas įsitikinęs, kad
artimiausiais metais tai­syk­lės Lietuvoje paprastės ir daugės
išdrįstan­čių pa­sirinkti fizinių asmenų bankrotą. Pa­sak S.Ži­linsko,
su fizinių asmenų bankrotu dažniausiai susiduria aktyviausia
visuomenės dalis, siekianti kurti ar plėtoti verslą, pagerinti savo
gyvenimą.
Kadangi būtent tokie žmonės yra kiekvienos šalies varomoji jėga,
pakliuvusių į finansines bėdas, nurašyti ar smerkti neturėtume. JAV ar
Vakarų Europos šalyse bankrutavęs žmo­­gus laikomas įgijusiu vertingos
patirties ir dėl to vertinamas, o mes juos stigmatizuojame. „Jei nieko
nedarysi ir nesieksi, nebandysi pagerinti savo gyvenimo, nereikės ir
skolintis pinigų. Tada tikimybė, kad teks bankrutuoti, bus be­veik
nulinė“, – ironizuoja S.Žilinskas.

– Kokių rezultatų tikimasi iš atsiradusios galimybės pažeidėjams susitaikyti su valstybe?

– Jau nuo šių metų sausio įsigaliojo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai pažeidėjas neginčija pažeidimo fakto, jam gresia ne didesnė kaip 3 tūkst. Lt piniginė bauda, pažeidimas padaromas pirmą kartą ir nėra pažeidimu padarytų turtinių nuostolių, kurie nėra visiškai atlyginti, pažeidimą padaręs asmuo galės per 10 dienų sumokėti tik pusę minimalios baudos. Jei asmuo to nepadaro, administracinio pažeidimo protokolas persiunčiamas teismui arba įgaliotai institucijai nagrinėti įprastu būdu, ir žmogui tenka sumokėti visą baudą.

Iš teismų pateiktos statistikos, lyginant pirmąjį šių metų mėnesį su 2010 m. sausio mėnesiu, matyti, kad šie pakeitimai jau turi įtakos teismų darbo krūvio mažėjimui – minėtu laikotarpiu apylinkių teismus pasiekė apie 7 proc. mažiau administracinių teisės pažeidimų bylų.

– Ar bus imtasi kokių nors priemonių, siekiant apsaugoti iš varžytynių parduodamuose būstuose gyvenančius mažamečius vaikus?

– Šiuo metu nustatytų teisinių priemonių mažamečių vaikų interesams ginti yra pakankamai. Tik klausimas, ar jomis iš tiesų naudojamasi. Pvz., Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus.

Taip pat yra numatyta, kad jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kuri ir turėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

– Jūsų vertinimu, ar fizinių asmenų nemokumo problemas šalyje galėtų išspręsti fizinių asmenų bankrotas? Kodėl?

– Fizinių asmenų bankroto įstatymas nėra panacėja, išgelbėsianti visus fizinius asmenis nuo nemokumo problemų. Jis padės išspręsti konkrečias situacijas, kai vadovaujantis aiškiai apibrėžtais kriterijais būtų leidžiama fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal išgales patenkinti kreditorių reikalavimus, o pasibaigus šiam terminui įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t.y. išvengti skurdo ir atkurti savo mokumą.

Fizinių asmenų bankroto tvarka – dar ne šios krizės išsigelbėjimas. Tokia galimybė planuojama tik nuo 2012 m., be to, žmogaus bankrotas – tai ilgas ir sudėtingas teisinis kelias.

Išgirdus apie pagaliau ir Lietuvoje atsirandančią fizinių asmenų bankroto galimybę, vaizduotė jau piešia gandų telefono sukurtą amerikonišką vaizdelį: finansinių sunkumų prislėgtas žmogus ateina į banką, meta ant stalo savo būsto, už kurį nebeišgali mokėti, raktelius ir, apsisukęs ant kulno, išeina į gatvę – pradėti naujo, senų skolų nesuvaržyto gyvenimo.

Deja, tikrovėje asmens finansinio bankroto procedūra visai nebus paprasta. Skolų prispaustas žmogus turės įveikti sudėtingą teisinį procesą ir penkerius metus kreditoriams atiduoti kone visas savo pajamas. Bankai taip pat perspėja, kad kartą jau bankrutavęs asmuo visiems laikams įgis vadinamąją blogą kredito istoriją, todėl ateityje jam bus sunkiau gauti paskolą ir kitas banko paslaugas geriausiomis sąlygomis. Tačiau kad ir kokia būtų paini asmens bankroto sistema, teisininkai pabrėžia, kad svarbus pats jos atsiradimas – valstybė turi užtikrinti galimybę žmonėms viską pradėti iš naujo, nebegrimztant į senų skolų liūną.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą parengusi Ūkio ministerija kol kas neskuba teikti jo tvirtinti Vyriausybei ar siųsti į Seimą – laukiama teisininkų ir bankininkų pastabų. Užkulisių kova dabar susikoncentravusi ties vienu planuojamo įstatymo punktu: dabar paskelbtame projekte numatyta, kad skelbti bankrotą galės visi skolų turintys asmenys, o bankininkai siekia užsitikrinti, kad tokią galimybę turėtų tik naujas paskolas jau po įstatymo įsigaliojimo gavę klientai.

Priartėsime prie Europos

Europos Taryba dar 2000-aisiais nutarė, kad ES šalys turi sudaryti galimybes bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Vokietijoje tokia teisė atsirado jau prieš vienuolika metų, Estijoje – prieš šešerius, Latvijoje fizinių asmenų bankroto įstatymas priimamas šią vasarą, o Lietuvoje jis įsigalios geriausiu atveju tik nuo 2012-ųjų – tokia data numatyta prieš mėnesį Ūkio ministerijos parengtame projekte.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius sveikina tokią teisinę praktiką – visuomenei svarbių įstatymų projektus viešai skelbti likus pakankamai laiko iki jų priėmimo. “Tokiu būdu savo pastabas gali pareikšti ne tik suinteresuotos pusės, bet ir teisininkai bei paprasti piliečiai”, – sako jis.
Pasak pašnekovo, Lietuvai jau seniai reikėjo asmens bankroto galimybę numatančio įstatymo. “Kiekvienas žmogus turi teisę klysti ir jam turi būti sudaromos sąlygos suklupus vėl atsikelti bei viską pradėti iš naujo. Neteisinga, kad dabar nėra kitos galimybės, kaip tik visą gyvenimą nešti savo skolų naštą ir dar ją užkrauti ir savo šeimos nariams, ir vaikams”, – dėsto V.Nekrošius.

Tradiciniai fizinių asmenų bankroto įstatymo priešininkai – bankai taip pat nepuola aklai kritikuoti naujos Lietuvoje kuriamos procedūros.

“Yra ji ir Švedijoje, ir kitose šalyse – kalbamės su kolegomis, analizuojame, kaip klientų bankrotai veikia banko rezultatus. Žodžiu, po truputį šiai neišvengiamybei rengiamės ir mes”, – sako “Swedbank” valdybos pirmininkas Antanas Danys.

“Nordea Bank Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker sako, kad bankroto galimybę turi daugelio civilizuotų šalių fiziniai asmenys, bet Lietuvoje šis klausimas yra opus dėl socialinio žmonių mentaliteto. “Lietuvoje mokėjimų kultūra yra gan prasta, žmonės delsia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, žmonės pirmiausia įvykdo savo finansinius įsipareigojimus ir tik po to tenkina asmeninius poreikius, pramogauja”,– lygina ji.

Banko vadovė pastebi, kad didžioji dalis Lietuvoje bankrutuojančių įmonių šį procesą išnaudoja savo turtiniams tikslams – tam, kad kuo ilgiau vilkindami procesą ir laimėję laiko, vėliau galėtų mažesne kainą įsigyti savo pačių turtą ir taip išspręsti finansines problemas.

Visiems arba tik naujiems

Ūkio viceministras Rimantas Žylius sako, kad įstatymo taikymas ir esamiems, ir naujiems skolininkams yra kaina, kurią mokame už beribį skolinimąsi praeityje. “Atsakomybę turėtų prisiimti ir finansinės institucijos, ir paskolas ėmę piliečiai”,– mano jis.

“Visuomenei bus naudingiau, jei visi nemokūs fiziniai asmenys, neatsižvelgiant į jų skolinimosi momentą, galės pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe bankrutuoti ir atkurti savo mokumą. O bankams taip pat nėra naudinga turėti skolininkų, kurie negali grąžinti skolų. Naujasis įstatymas subalansuos kreditorių ir skolininkų santykius”,– pabrėžia vienas jo autorių.

A.Danys apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į bankų atstovų pastabas bankroto galimybės netaikyti jau esamiems skolininkams. “Tokie dalykai judina valstybės teisinį stabilumą. Juk išduodant tas paskolas galiojo kitokios teisinės normos, dėl to buvo ir kitos jų išdavimo sąlygos”,– atkreipia dėmesį jis.

I.Skisaker kalba dar griežčiau: “Numačius įstatymo galiojimą atgaline data būtų palengvinama tik vienų subjektų, šiuo atveju skolininkų, padėtis, tačiau kreditoriai atsidurtų sunkesnėje situacijoje. Jei vis dėl to taip atsitiktų, būtų galima kelti klausimą, ar toks įstatymas neprieštarauja Konstitucijai”, – sako ji.

”Nordea Bank Lietuva” vadovė skaičiuoja, kad priėmus įstatymą, bankai bus priversti griežtinti kredito išdavimo sąlygas suteikiant mažiau kredito nuo užstato vertės, o tai reikš, kad įsigyti būstą taps sunkiau. “Šiuo metu skolos nepadengus įkeisto turto verte, dar yra galimybė kreiptis į teismą ir reikalauti likusią negrąžintą skolos dalį priteisti ir išieškoti iš kito skolininko turto. Naujas įstatymas atims šią galimybę, tad modeliuodami savo verslą bankai bus priversti įvertinti, jog skolą gali tikėtis atgauti tik pardavus užstatą, o jei jo vertė yra mažesnė nei skola, tuomet teks patirti nuostolį”,– paaiškina ji.

”Swedbank” valdybos pirmininkas taip pat kalba apie riziką, kuri išaugs atsiradus galimybei negrąžinti visos skolos, kuri neišvengiamai turės atsispindėti skolinimo sąlygose. “Tačiau konkrečių skaičiavimų dar nesame atlikę”,– sako A.Danys.

Asmens bankroto procedūra (nuo 2012 m.)

– Bankrutuoti galės nemokūs asmenys (kai beviltiškų skolų suma siekia 12 minimalių atlyginimu (šiuo metu 9600 Lt) arba ilgiau nei pusmetį negali grąžinti skolų).
– Pareiškimą dėl bankroto procedūros pradėjimo teismui galės paduoti pas finansinių bėdų prispaustas žmogus arba skolų neatgaunantys kreditoriai.
– Turės būti parengtas mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodomas visas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, jo gaunamos lėšos ir atsiskaitymo su kreditoriais grafikas.
– Atsiskaitymo laikotarpiu skolų grąžinimui bus naudojamos visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos bei už parduotą turtą gaunamos lėšos, išskyrus jo pragyvenimui paliekamą 1 minimalaus atlyginimo dydžio (šiuo metu 800 Lt) sumą ir jo išlaikomam kitam asmeniui skirtą 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu 130 Lt) sumą.
– Atsiskaitymas su kreditoriai truks iki 5 metų – po šio laikotarpio vis dar likusios skolos bus nurašomos, išskyrus mokesčius ir siocialines įmokas valstybei.
– Informacija apie pradėtą fizinio asmens bankroto procedūrą bus skelbiama viešai. Dabartinio įmonių bankroto valdymo departamento interneto puslapyje bus skelbiamos bankrutuojančių asmenų pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta ir bankroto proceso datos.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas visų pirma reikalingas dėl pusiausvyros atstatymo ir nelygiavertės konkurencijos sąlygų tarp rinkos dalyvių eliminavimo. Juk dabar fiziniai asmenys neturi jokių alternatyvių galimybių įveikti susidariusios sunkios finansinės situacijos ir yra pasmerkti skolos naštą nešti visą likusį gyvenimą ir dar palikti savo “palikimą” ateinančiom kartom. Fiziniam asmeniui yra užkertamas kelias grįžti į pirminę padėtį, atimama galimybė atkurti mokumą. Tokia situacija suponuoja abejones ir dėl tinkamo asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimo, nes Konstitucija neišskiria asmenų grupių. Visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs – tiek fiziniai, tiek juridiniai.

Šio įstatymo nauda abipusė: kreditoriui tai galimybė susigrąžinti bent dalį skolos, o fiziniam asmeniui – viską pradėti iš naujo ir išbristi iš skolų liūno.

Bankų pasipriešinimas šiai naujovei suprantamas, nes pagrindinis jų uždarbis yra iš palūkanų. Iškėlus bankroto bylą, tikėtina, kad likusių palūkanų reiks atsisakyti ir pasitenkinti tik pagrindinės skolos susigrąžinimu.

Tačiau nereikia suabsoliutinti fizinių asmenų teisių kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Jie yra silpnesnioji šalis, bet kartu ir šalis, kuri turi prisiimti atitinkamo laipsnio riziką. Todėl įstatyme numatyti saugikliai turi būti abipusiai – naudingi tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui.

Be to, svarbu suvokti, kad vieną kartą subankrutavęs žmogus savo kredito istoriją susigadins visam likusiam gyvenimui, vėliau jam pasiskolinti bus labai sunku.”

Vyriausybei diskutuojant dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, ūkio ministras Dainius Kreivys mano, jog įstatymas turėtų galioti tiek naujai prisiimtiems įsipareigojimams, tiek spręsti dabar išsimokėti už paskolas negalinčių gyventojų problemas.

“Be abejo, tai sudėtingas klausimas, nes vienoje svarstyklių lėkštėje yra išsimokėti negalintys žmonės, o kitoje – finansų institucijos ir jų teisėti lūkesčiai, nes išduodant paskolą bankroto rizika nebuvo įvertinta”, – sako ministras.

Tačiau, pasak jo, apie būtinybę leisti bankrutuoti fiziniams asmenims kalbėta jau seniai ir toks įstatymas būtų užkirtęs kelią besaikiam gyventojų skolinimuisi. Taigi įstatymo taikymas ir esamiems, ir naujai prisiimtiems įsipareigojimams yra kaina, kurią mokame už nekontroliuotą skolinimąsi.