Po rekordiškai aukštų elektros energijos kainų spalį, praėjusį mėnesį Lietuvos elektros biržoje vidutinė  jos kaina nukrito 26,3 procento. Lapkritį ji tesiekė 16,34 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Lietuvoje kainoms kristi dar smarkiau neleido aukštesnė nei įprastai oro temperatūra.
„Kai orai atvėsta, įjungiamos termofikacinės elektrinės ir rinkoje atsiranda vietinės energijos pasiūla. Lapkritis buvo šiltesnis nei įprasta, todėl šios elektrinės neveikė pilnu pajėgumu. Kita vertus, lapkritį išaugo vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos kiekis, o likusį energijos trūkumą kompensavo importas iš Estijos, Skandinavijos bei trečiųjų šalių“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Vidutinė elektros energijos kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 9,5 proc. mažesnė nei spalį ir siekė 14,61 ct/kWh. Suomijoje ji nukrito 17,2 proc. iki 13,13 ct/kWh, o Latvijoje išliko tokia pati kaip ir Lietuvoje. Lyginant su pernai metų tuo pačiu mėnesiu elektros kainos pakilo Lietuvoje pakilo 20,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 12,9 proc., o Suomijoje 2,9 procento.
„Enefit“ vadovas sako, kad kitais metais galutinė elektros energijos sąskaita daugumai verslo klientų turėtų likti panaši kaip ir šiemet. „Perdavimo, paskirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčiai buvo sumažinti iš viso apie 3 ct/kWh, tačiau galutiniams verslo vartotojams elektros sąskaitos gali ir nesumažėti arba sumažėti nežymiai“, – teigia A. Šyvokas.
Pasak jo, elektros energijos tiekimo sutartys kitiems metams buvo sudaromos su iki 20 proc. didesne kaina nei 2013-iesiems. „Mažmeninėje rinkoje tvyro neužtikrintumas, kuris kyla dėl finansinių instrumentų, kai elektra transportuojama per Estijos-Latvijos pasienį, stokos ir pakeistų elektros importo iš ne-ES šalių taisyklių“, – pasakoja „Enefit“ vadovas.
Praėjusį mėnesį Skandinavijos šalys už elektrą taip pat mokėjo brangiau nei įprastai – dėl oro sąlygų vandens lygis hidrorezervuaruose išlieka žemesnis nei vidutinis daugiametis. Ateityje prognozuojami vėsesni ir drėgnesni orai, kurie normalizuos vandens lygį ir nebedidins elektros kainų. Šiuo metu jis siekia 72-75 proc., kai tuo tarpu vidutinis daugiametis lygis yra 79-83 procentai.
Žaliavinės naftos kaina lapkritį beveik nekito ir svyravo nuo 103,5 iki 111,5 JAV dolerių už barelį. Mėnesio pabaigoje ji siekė 109,7 JAV dolerio už barelį – 0,78 proc. brangiau nei spalį. Taršos leidimų kainos praėjusį mėnesį susitraukė iki 13,81 lito už toną.
Akmens anglies kaina praėjusį mėnesį išliko stabilios – 82,3 JAV dolerių už toną (214,06 litų už toną). Per mėnesį ji susitraukė mažiau nei 0,1 procento.

Šiandien, lapkričio 27 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarkas 2014 metams.

Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2014 metų mažės vidutiniškai apie 2,48 ct/kWh (su PVM), arba apie 5,2 procento. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams

71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu (50,1 ct/kWh) – nuo 2014 metų „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 47,4 ct/kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 102 kWh elektros energijos, todėl kitais metais tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams išlaidos už elektros energiją vidutiniškai sumažės 2,8 Lt (su PVM) per mėnesį.

Maždaug 13 proc. buitinių elektros vartotojų atsiskaito pagal „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą (54,1 ir 41 ct/kWh) – kitąmet šio tarifo plano kaina bus atitinkamai 51,3 ct/kWh ir 38,4 ct/kWh. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 194 kWh elektros energijos, 2014 metais išlaidos vidutiniškai sumažės apie 5,2 Lt per mėnesį.

Apie 7 proc. namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo planą (48,7 ct/kWh)  – 2014 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 46,5 ct/kWh. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 158 kWh, nuo ateinančių metų jie per mėnesį vidutiniškai mokės apie 3,5 Lt (su PVM) mažiau nei šiemet.

LESTO ir 2014 metais siūlys laisvai pasirenkamus tarifo planus „Namai“ ir „Namai plius“, su pastoviąja kainos dalimi, daugiau elektros energijos vartojantiems gyventojams. „Namai“ bus finansiškai naudingi suvartojantiems  nuo 2600–3500 kWh(priklausomai nuo turimo tarifo plano) elektros energijos per metus, o „Namai plius“ – nuo 7100–7800 kWh per metus. Gyventojai, pasinaudodami www.lesto.lt svetainėje įkelta skaičiuokle, gali sužinoti ir įsivertinti, kuris tarifo planas jiems yra palankiausias.

Gyventojams, sunaudojantiems daugiau nei 30 proc. elektros energijos naktiniu tarifu (t. y. naktį bei savaitgalio metu), ir toliau finansiškai naudinga turėti tokį tarifą bei skaitiklį. Pasirinktas elektros energijos tarifas ir (ar) tarifo planas taikomas ne trumpiau kaip 12 kalendorinių mėnesių ir gali būti keičiamas ne anksčiau kaip praėjus 12 kalendorinių mėnesių nuo tarifo ir (ar) tarifo plano pasirinkimo ir taikymo dienos.

„Didžiausią įtaką sumažėjusioms galutinėms kainoms turėjo mažėjančios VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų), perdavimo, sisteminių ir skirstymo paslaugų kainos. VKEKK 2014 metams VIAP kainą sumažino nuo 9,377 ct/kWh (2013 m.) iki 7,141 ct/kWh (2014 m.)., o taip pat vienu centu sumažėjo perdavimo, sisteminių ir skirstymo paslaugų dedamųjų kainos“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Ignalinos zonos gyventojams nuo 2014 m. elektros energijos kainoms bus taikoma 30 proc. nuolaida.

Gyventojai atsiskaityti naujomis (2014 m.) kainomis už elektros energiją galės pradedant vasario mėnesiu, už elektros energiją, suvartotą sausio mėnesį.

Kainos verslo įmonėms

Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, nuo 2013 metų vidutiniškai mažės 3,1 ct/kWh (18,2 proc.), o elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų vidutiniškai mažės 3,4 ct/kWh (14,6 proc.). Konkrečių verslo klientų išlaidos persiuntimo paslaugai gali stipriai skirtis, ir tai priklauso nuo tinklų, iš kurių gaunama energija, įtampos, suvartojimo apimčių ir leistinosios naudoti galios dydžio bei jos išnaudojimo efektyvumo.

Atkreipiame verslo klientų dėmesį, kad jiems ir toliau bus taikomos tik persiuntimo paslaugos kainos ir tarifų planai, o nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo AB LESTO užtikrins garantinį elektros energijos tiekimą.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios elektros energijos kainos vartotojams bus paskelbtos ir AB LESTO tinklalapyje (www.lesto.lt).

Atėjus šaltajam, o kartu ir tamsiajam metų laikui, buities technika prekiaujančiuose centruose prekyba lemputėmis išauga keliais kartais. Prognozuojama, kad šių metų pradžioje iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, per paskutinius metų mėnesius ypač augs elektros energiją taupančių lempučių pardavimai.

„Lapkritį ir gruodį, kai dienos yra trumpiausios, įvairių tipų lempų ir lempučių parduodame 3-4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, gegužę ar birželį, – sako bendrovės „Senukų prekybos centras“ komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. – Tokiu metu žmonės dažniausiai renkasi didesnės galios lemputes, įvertindami ant pakuotės nurodomus vatus, kaip pagrindinį parametrą.“ Ji priduria, jog renkantis lemputes svarbus ne tik galingumas, bet ir skleidžiamas šviesos srautas (matuojamas liumenais – Lm).

Taip pat stebima tendencija, kad vis dažniau, kaip viena iš alternatyvų kaitrinėms lemputėms, perkamos taupiosios lemputes. Jos šviečia beveik 15 kartų ilgiau nei kaitrinės, naudoja 5 kartus mažiau elektros energijos ir šviesa paverčia net 80-90 proc. sunaudotos energijos. Per metus standartinei lietuvių šeimai taupiosios lemputės leidžia sutaupyti iki 250 Lt. Pasak L. Petraitytės, iš elektros energiją taupančių lempučių populiariausios 15-25 W, mažų gabaritų, spiralės formos. Be to, kai kurie pirkėjai renkasi taupiąsias halogenines lemputes, kurios savo forma ir funkcija idealiai atitinka buvusias įprastas kaitrines lemputes. Prekybos centruose „Senukai“ taupiųjų lempučių pardavimai sudaro apie 30 proc. visų lempučių pardavimų.

Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių priežiūra besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė atkreipia dėmesį, kad nors šios lemputės tarnauja ilgiau, tačiau perdegusias būtina saugiai ir teisingai atiduoti į specialius punktus, iš kurių jos išvežamos perdirbti. „Kiekvienoje taupiojoje lemputėje yra 5 mg gyvsidabrio. Tai pakankamai mažas kiekis, nekeliantis pavojaus mūsų sveikatai, tačiau, jei vienoje vietoje sudužtų kelios dešimtys tokių lempučių, kiltų realus pavojus tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai, nes, pavyzdžiui, apie 20 ha vandens telkinį gali užteršti vos 1 mg gyvsidabrio“, – pabrėžia T. Ruželė.

Žmonės gali nešti neveikiančias lemputes saugiam jų utilizavimui į visas prekybos tinklo „Senukai“ parduotuves, kur yra pastatytos specialiosios dėžės. L. Petraitytė pastebi, jog atnešančiųjų perdegusias elektros lemputes nėra labai daug – vidutiniškai 1-2 žmonės per dieną, tačiau daugėja besiteiraujančių apie galimybę atnešti čia elektrą taupančias lemputes, kai jos perdegs. Šiose parduotuvėse perdegusios lemputės surenkamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus pirko ką nors, be to, neribojamas ir priimamų lempučių skaičius.

Jau kelerius metus 46-iuose šalies miestuose veikia daugiau nei 150 punktų, kuriuose priimamos energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių energiją taupančioms lemputėms rinkti yra ne tik prekybos tinklo „Senukai” parduotuvėse (40 dėžučių), bet ir buities technikos tinklo „Topo centras“ parduotuvėse (21 dėžutė), Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose (40 dėžučių).

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų adresai skelbiami interneto svetainėje www.ekosviesa.lt

Dėl apriboto importo piko metu susidarius elektros energijos trūkumui ir ėmus kilti elektros kainoms rinkoje, „Lietuvos energijos gamyba“ šiandien ryte paleido 300 MW galingumo rezervinės elektrinės Elektrėnuose bloką.

„Nuolat stebime situaciją rinkoje ir matome, kad termofikacinių elektrinių, kurios šaltuoju metų laiku turėtų užtikrinti bazinę elektros energijos gamybą, bei kitų vietinių generacijos šaltinių pagaminama elektra nepadengė elektros poreikio, o kainos rinkoje dėl ribotų importo apimčių ėmė sparčiai augti. Dėl šios priežasties priėmėme sprendimą įjungti vieną iš rezervinės elektrinės blokų“, – komentuoja „Lietuvos energijos gamybos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.

Šiandien elektra „Nord Pool Spot“ bižos Lietuvos zonoje kainuoja 23,3 cento už kWh – trečdaliu daugiau nei prieš savaitę, kai kaina siekė 15,8 ct už kWh.

Planuojama, kad septintasis rezervinės elektrinės blokas efektyviausiu būdu derinant gamybą dujomis ir mazutu veiks ir stabilią vietinę elektros gamybą užtikrins tol, kol rinkoje bus ribota elektros energijos pasiūla.

Priminsime, kad pranešimai apie planuojamus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Baltarusijoje ir Estijoje atjungimus ir dėl to smarkiai sumažėsiančias elektros importo į Lietuvą galimybes pasirodė paėjusios savaitės pabaigoje. Remiantis perdavimo sistemos operatoriaus inomacija, importo galimybės į Lietuvą dėl to sumažėjo beveik 80 proc.

Taline vykstančiame Baltijos šalių energetikos sektorių reguliatorių periodiškai rengiamame forume elektros perdavimo sistemų operatoriai pristatė galimus būdus ir siūlymus tobulinti elektros jungčių pralaidumų nustatymo ir valdymo metodiką.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai siekia įvertinti, ar esami techniniai jungčių pralaidumai išnaudojami pakankamai efektyviai, ar galima atrasti galimybių maksimizuoti turimus fizinius jungčių pralaidumus. Viena iš nagrinėjamų galimybių – sukurti sąlygas sudaryti išankstinius sandorius tam tikrai galiai perduoti tarpsisteminėmis jungtimis.
„Pagrindinis mūsų tikslas – sudaryti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas rinkoje, nediskriminuojant nė vieno rinkos dalyvio ir maksimaliai išnaudojant esamas jungtis su energetikos sistemomis į šiaurę ir rytus nuo Lietuvos,“- sako Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
„Turime suprasti, kad elektros kainas rinkoje lemia ne metodikos, o elektros gamybos situacijos regione, ką tik patvirtina pastarųjų savaičių situacija, kai elektros kainos nukrito po to, kai visu pajėgumu pradėjo veikti Karaliaučiaus elektrinė, nors metodika vis dar neasikeitusi“, – sako D.Virbickas.
Taline Baltijos šalių energetikos sektoriaus reguliatoriams pristatytas galimas patobulinimų planas, suderinus jį tarp Baltijos perdavimo sistemos operatorių netrukus bus pristatomas ir rinkos dalyviams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Elektros jungčių pralaidumai – tai galimybė perduoti elektros energiją aukštos įtampos elektros linijomis tarp dviejų valstybių. Pralaidumai apskaičiuojami ir nustatomi remiantis  techniniais linijų ir kitų elektros įrenginių parametrais bei operatyvine informacija apie tai, kiek Lietuvoje ir kitose susijusiose sistemose (Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir Rusijoje) bus pagaminama ir suvartojama elektros, kiek elektrinių ir perdavimo linijų veikia, o kiek yra remontuojama.

Ilgą laiką elektros energijos importą iš trečiųjų šalių dirbtinai ribojusiems tinklo operatoriams leidus importuoti daugiau elektros energijos iš Rusijos, jos kaina visą savaitę Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo, o sekmadienį – net tapo vienoda visose Baltijos valstybėse ir priartėjo prie kainų Skandinavijos šalyse, praneša AB „INTER RAO Lietuva“.

„Tinklo operatoriai sudarė galimybę importuoti trūkstamą elektros energiją iš trečiųjų šalių, todėl visą praėjusią savaitę elektros rinkoje matėme aiškią tendenciją: elektros energijos kaina biržoje kasdien mažėjo, o pirmadienį siekė tik 13,5 lietuviškų centų už 1 kWh. Tikimės, kad kainų mažėjimą nulėmę ir vartotojams itin palankūs tinklo operatorių sprendimai bus ilgalaikiai ir tolesnė tinklo operatorių veikla bus skiriama konkurencijai skatinti bei skaidrumui elektros energetikos sektoriuje didinti, o ne konkurencijos ribojimui ir dirbtinių kliūčių kūrimui“, – sako Vidas Čebatariūnas, AB „INTER RAO Lietuva“ komercijos direktorius.

Praėjusį pirmadienį „NordPoolSpot“ Lietuvos ir Latvijos zonoje kaina, mokama už 1 kWh elektros energijos, siekė 19,6 cnt., antradienį ir trečiadienį ji mažėjo iki 17 – 16,7 cnt., ketvirtadienį – iki 16,6 cnt., o penktadienį ir šeštadienį mažėjo dar labiau, iki 14,3 – 14,2 cnt. Galiausiai, sekmadienį, elektros energijos kaina dar labiau mažėjo ir priartėjo prie elektros energijos kainos Skandinavijoje bei susilygino su kaina, kurią mokėjo „NordPoolSpot“ Estijos zonoje elektros energiją perkantys rinkos dalyviai: 14,1 cnt. už 1 kWh.

Pirmadienį elektros energijos kaina dar labiau sumažėjo ir siekia tik 13,6 cnt už 1 kWh (Lietuvoje ir Latvijoje), bei 12,2 cnt. už 1 kWh (Estijoje).

Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos kainų suvienodėjimas skirtingose „NordPoolSpot“ zonose bus įmanomas tik visiškai užbaigus elektros energijos jungties tarp Lietuvos ir Švedijos (NordBalt) statybą.

Primename, kad dėl nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams itin daug rūpesčių sukėlusių tinklo operatorių veiksmų dirbtinai ribojant konkurenciją ir importą, elektros energijos kaina „NordPoolSpot“ Lietuvos ir Latvijos zonoje sparčiai augo per visą III šių metų ketvirtį, o spalio mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas. Spalio mėnesį taip pat itin padidėjo skirtumas tarp kainos, mokamos už elektros energiją Lietuvoje ir Estijoje. Daugiausiai naudos iš to turėjo Estijoje veikiančios energetikos įmonės, pastarosiomis dienomis skelbiančios apie joms itin sėkmingą III šių metų ketvirtį ir itin gerus įmonių veiklos rezultatus. Pajamos iš šio skirtumo taip pat teko Estijos ir Latvijos sistemų operatoriams, o už jį susimokėjo Lietuvos elektros energijos tiekėjai.

Dar spalio mėnesio pradžioje AB „INTER RAO Lietuva“ buvo pranešusi, kad rinkoje trūkstant elektros energijos ir jos kainoms pasiekus aukštumas, įmonė galėtų užtikrinti trūkstamos elektros energijos tiekimą, tačiau to padaryti tuomet neleido trijų Baltijos valstybių tinklų operatorių susitarimai.

Elektros perdavimo jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos apsaugotų nuo tokių kainos svyravimų, kokių patiriame šį rudenį.

Nauju galvos skausmu Lietuvos verslui tampa biržoje brangstanti elektros energija, kuri netruks persikelti į prekių ir paslaugų kainas. O tai reikštų naują infliacijos spiralės lanką, vadinasi – ir grėsmę euro įvedimui keliamoms sąlygoms.
Kalbėdami apie Baltijos šalių, prisijungusių prie skandinaviškos elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“, padėtį, specialistai kaskart pabrėžia, kad ji turėtų iš esmės pasikeisti 2015-aisiais, įgyvendinus „EstLink2“ projektą ir užtikrinus 1000 MW pralaidumą tarp Suomijos ir Estijos, bei dar stipriau – 2016-aisiais, kai pradės funkcionuoti Lietuvos tinklus su Lenkija ir Švedija susiesiančios jungtys.
„Pradėjus šių tarptautinių elektros jungčių eksploataciją 2015-ųjų pabaigoje Lietuva taps geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione. Techninės galimybės parsisiųsti elektros į Lietuvą padidės daugiau nei dvigubai, o bendrai Baltijos šalyse – daugiau nei 60 proc. Jei jungtys su Švedija ir Lenkija veiktų jau dabar, tai šiandieninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje galėtų būti 1,8 cento už kilovatvalandę mažesnė, o metinė nauda Lietuvai siektų iki 180 mln. Lt per metus“, – skelbia elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Priminsime, kad Vyriausybė be jokių papildomų investicijų, vien apribodama Lietuvos elektrinės bei mažiau efektyvių termofikacinių jėgainių gamybos kvotas, žadėjo jau kitąmet sumažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) reguliuojamą elektros tarifą dviem trimis centais. Tiesa, išvydusi rudeniškų biržos kainų „amerikietiškus kalnelius“ (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinė kaina šoktelėjo net 21 proc.) ir išgirdusi kudašių nešti grasinančius nuostolių nebepakeliančius nepriklausomus tiekėjus, optimizmą apkarpė iki dabartinių kainų palaikymo.
Per biržą Lietuvoje šiemet nuperkama apie 70–75 proc. visos suvartojamos elektros (pernai ši dalis siekė 50–60 proc.).

Apsaugotų nuo svyravimų, bet ne nuo didelės kainos

Nusiėmę „šviesios ateities“ rožinius akinius energetikai neretai priduria: „NordBalt“ kabelis lyg tyčia sujungs mus su tuo anapus Baltijos plytinčiu kraštu, kuris žinomas kaip brangiausia elektros energijos kainų zona visoje Švedijoje. O ir Lenkijos šiaurryčiuose, į kuriuos žada vesti „LitPol Link“ antžeminės linijos, vidutinis elektros energijos kainų lygis kol kas aukštesnis nei Baltijos šalyse. Kitaip tariant, jei „LitPol Link“ pradėtų veikti šiandien – ji dažniau tarnautų energijos eksportui į Lenkiją, nei pigesnės elektros importui į Lietuvą, nors, suprantama, leistų išvengti ir tokių nelogiškų kainos svyravimų, kokius stebime Baltijos perdavimo sistemų operatorių susitarimais nuo eksporto iš trečiųjų šalių dirbtinai apribotoje mūsų rinkoje nuo šios vasaros pradžios.
Tačiau panaudoti energijos „tranzitui“ dar sovietiniais metais, statant Ignalinos atominę jėgainę, neprastai išplėtotą Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklą irgi būtų naudinga. Šiuo metu, Lietuvai importuojant elektros energiją iš Estijos, pelnosi Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai, o Lenkijos importo „LitPol Link“ kabeliu atveju jau nubyrėtų ir mūsiškiam „Litgrid“.
„Tam ir tiesiamos naujosios infrastruktūrinės jungtys, kad pigiausiai regione gaminama elektros energija galėtų būti perduodama kuo didesniais atstumais. Jei šiuo metu pradėtume eksploatuoti Lietuvos ir Lenkijos jungtį – taip, veikiausiai daugiau elektros ja tekėtų Lenkijos kryptimi, o ne atvirkščiai. Tačiau sunku prognozuoti, kokia padėtis rinkose susiklostys 2016-aisiais – tiek dėl kitų naujų jungčių atsiradimo (visų pirma „EstLink2“ ir „NordBalt“), tiek dėl paklausos pokyčių“, – komentuoja „LitPol Link“ generalinis direktorius Artūras Vilimas.
Šiuo metu Lenkijos šiaurrytinėje dalyje, pasižyminčioje kraštovaizdžio draustinių gausa, jaučiama elektros generatorių stoka, tačiau vietinio tinklo išplėtojimas, siejamas su „LitPol Link“ jungties atsiradimu, visų pirma užtikrintų šiam regionui patikimesnį elektros tiekimą. A.Vilimas pabrėžia, kad esant išplėtotiems tinklams vietinės generacijos reikšmė patikimam elektros tiekimui mažėja, nors ambicingais elektros gamybos projektais, tokiais kaip atominė elektrinė, kaimynai nuo mūsų neatsilieka.

Savininkai rinkosi didesnes kompensacijas, o ne teismus

Jei ne abipus Lietuvos ir Lenkijos sienos išsidėstę kraštovaizdžio draustiniai ir kiti nepalankūs veiksniai, tiesia linija nubrėžta „LitPol Link“ trasa tarp Miklusėnų skirstyklos prie Alytaus ir Elko miesto skirstyklos Lenkijoje galėtų būti maždaug dvigubai trumpesnė nei dabar numatytoji. Tačiau vien mūsų šalies teritorijoje jai tenka aplenkti Metelių regioninį parką, Dusios, Metelių ežerus, dar Simną supančius ežeriukus, todėl atstumas nuo Alytaus iki Lenkijos sienos pailgėja iki 51 km. Lenkijos pusėje dar 112 km besidrieksianti „LitPol Link“ trasa eis per Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijas.
Lietuvos pusėje bus pastatyta apie 150 elektros stulpų, Lenkijos žemėje – dvigubai daugiau. Linijos statybos darbai bus pradėti kitų metų pavasarį. Vidutinis atstumas tarp atramų numatomas 320 m, pačių atramų aukštis – apie 50 m. Tiesa, Lenkijos pusės miškuose atramų aukštis pasieks ir 70–90 m, mat tenykštė teritorija kalvotesnė nei Lietuvos dzūkų ir suvalkiečių lygumos.
Parenkant trasos maršrutą, atsižvelgiama ir į jai tiesti reikalingų privačios žemės servitutų skaičių. Vien Lietuvos teritorijoje „Litgrid“ teko derėtis daugiau nei su keturiais šimtais žemės savininkų. Dauguma jų (per 80 proc.) geranoriškai pasirašė servituto nustatymo sutartis. „Litgrid“ bendrovės sprendimu jiems išmokėtos 30 proc. didesnės sumos, nei buvo nustačiusi Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau teisės į tokią skatinamąją priemoką neteko tie žemės savininkai, kurie pradėjo bylinėjimosi procesus, bei tie, kurių būsimosios jungties užsakovams tiesiog nepavyko rasti, – jiems liko galioti Nacionalinės žemės tarnybos nustatytos kompensavimo sąlygos. Iš viso „Litgrid“ žemės savininkams išmokėjo apie 4 mln. Lt kompensacijų. Konkretūs jų dydžiai priklauso nuo žemės sklypo dydžio, vertės, žemės derlingumo ir kitų veiksnių. Vidutinė išmokama suma siekė 10 tūkst. Lt.
„Pagrindinė problema, su kuria susidūrėme, – emigravę ar žemės nuosavybės dokumentų nesusitvarkę sklypų savininkai. Teismai kilo tik dėl dešimties sklypų, tačiau su penkiais savininkais įtikinėjimo, o ne finansinių derybų būdu galiausiai pavyko susitarti. Vieną bylą jau laimėjome, dar keturi ginčai išnagrinėti, bet laukiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Nustatyti servitutai šių procesų metu galioja, nes teismai nematė pagrindo jų stabdyti. Gali keistis tik kompensacijos kaina“, – informuoja „Litgrid“ projektų planavimo skyriaus vadovas Mindaugas Mikalčius.
Lenkijos pusėje su žemės savininkais kol kas pasirašyta 76 proc. reikalingų servituto sutarčių. Kliūtimi tenykščiams linijos planuotojams buvo tapusi ir Bakalariavos valsčiaus taryba, blokavusi teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, todėl buvo nutarta šio sprendimo teisę perduoti aukštesnio savivaldos lygio institucijai – Palenkės vaivadijai. Jos sprendimo laukiama kitų metų pradžioje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Beveik trečdalis (28 proc.) mūsų šalies gyventojų per ateinančius 10 metų svarstytų galimybę dirbti užsienyje. Kas dešimtas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, turi darbo patirties kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Tokius rezultatus parodė bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.

Paprašyti įvardinti pagrindines priežastis, kodėl rinktųsi darbą kitoje ES šalyje, 78 proc. respondentų paminėjo norą gauti didesnį atlyginimą. Kiti svarbūs motyvai, skatinantys rinktis darbą ne tėvynėje – geresnės socialinės garantijos ir darbo sąlygos, neskaitant atlyginimo. Taip savo pasirinkimą argumentavo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Geresnės profesinės ir karjeros galimybės užsienyje svarbios 18 proc. mūsų šalies gyventojų.

Mažiausią įtaką lietuvių pasirinkimui, kokioje šalyje dirbti, daro galimybė kitose ES šalyse mokėti mažesnius mokesčius – šią priežastį nurodė 4 proc. gyventojų. Taip pat Lietuvos gyventojams mažiau svarbi didesnė pensija – galimybę geriau aprūpinti senatvę dėl darbo užsienyje pasirinktų 9 proc. mūsų šalies gyventojų.

„Įdomu tai, jog šiuo metu didžiausias skaičius gyventojų, kurie svarstytų dirbti kitoje ES šalyje per artimiausius 10 metų, yra Švedijoje – taip atsakė 54 proc. apklaustųjų. Taip manančių gyventojų taip pat daugiau Slovėnijoje ir Estijoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų, svarstysiančių dirbti užsienyje, yra maždaug 3 iš 10. Bendras ES vidurkis šiuo požiūriu – 25 proc. Taigi, bendrai paėmus, mūsų gyventojai dirbti užsienyje nori ne daugiau nei kitų ES šalių piliečiai“, – teigė TNS LT politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Vertinant bendrus ES šalių rezultatus, svarbiausia ketinimo dirbti užsienyje priežastimi taip pat buvo įvardintas aukštesnis atlygis. Vis dėlto tokį argumentą pasirinko kur kas mažesnė dalis apklausoje dalyvavusių europiečių nei lietuvių (50 proc.). 28 proc. respondentų pažymėjo, jog darbą kitoje ES valstybėje rinktųsi todėl, kad neranda darbo savo gimtinėje arba kitoje šalyje yra geresnių karjeros galimybių pagal jų profesiją.

„Taip pat matoma aiški takoskyra tarp 12 naujųjų ES šalių ir senųjų, kurios įstojo į bendriją prieš 2004 m. Aukštesnis darbo atlygis šiuo metu motyvuotų 42 proc. ES senbuvių gyventojų. Tuo metu ES naujokėse dėl didesnio atlygio į užsienį išvyktų 80 proc. gyventojų. Beje, tik 7 proc. Lietuvos gyventojų svarstytų vykti dirbti į kitą Europos bendrijos šalį, jeigu jos ekonominės sąlygos nebūtų daug geresnės nei Lietuvoje. Tai patvirtina, jog didžiąja dalimi darbo emigracijos priežastys – ekonominės“, – sakė R. Matulaitienė.

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. balandžio – gegužės mėn., apklausiant 26 563 respondentus 28 ES šalyse. Iš jų – 1 027 gyventojų apklausta Lietuvoje.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

Siekiant pagyvinti viešosios erdvės aplinką, hip hop grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas ir lyderis Gabrielius Liaudanskas (Svaras) savo iniciatyva ėmėsi jo kieme, Žadeikos g., Vilniuje, stovinčios transformatorinės perdažymo – transformatorinė pavirto milžinišku magnetofonu, pritraukiančiu aplinkinių gyventojų dėmesį.

Svaras sulaukė didelio gyventojų palaikymo ir neatmeta galimybės ateityje meno kūriniais paversti dar kelias LESTO priklausančias transformatorines.

Pasak G. Liaudansko, idėja perdažyti transformatorinę kilo spontaniškai, kadangi neišvaizdus pastatas buvo nuolatiniu gatvės vandalų taikiniu.

„Man nepatinka pilkas, neišraiškus, nuobodus miestas. Jei turiu galimybę, stengiuosi prisidėti prie pasikeitimų mieste, ypač kai tai susiję su man pačiam artima aplinka. Sakoma „pradėk nuo savęs“, o man ypatingai norisi parodyti visuomenei, kad gatvės menai gali ir papuošti miestą. Pabodo pilkas vaizdas kieme, kuriame žaidžia mano sūnus ir kiti vaikai, todėl kilo mintis visiems įprastą objektą – transformatorinę – paversti kažkuo kitu. Suderinę su LESTO ėmėmės darbo, ir po vienos darbo nakties gyventojai pro savo langus išvydo didelį magnetofoną. Tai ne pirmas mano kūrinys – pavyzdžiui, kieme esantis konteineris pavirto kiaule, kadangi vaikams daug smagiau pašerti kiaulę, nei išnešti šiukšles. Gyventojai labai entuziastingai sutiko naują kūrinį, pažiūrėti transformatorinės žmonės atvažiuoja iš kitų rajonų“, – teigia G. Liaudanskas.

Anot jo, gyventojai į piešinį reagavo itin palankiai, praėjus jau kuriam laikui sutikti kaimynai vis išreiškia nuostabą, išsako pagyrimus. Vakarą ir naktį, per kurią transformatorinė buvo paversta magnetofonu, prie dirbančių menininkų buvo priėję daug žmonių, kurie prašė kažką panašaus padaryti ir jų kiemuose. Du kartus menininkai buvo paprašyti parodyti gautus leidimus vykdyti darbus, tačiau, pasak G. Liaudansko, tai yra normalu, kadangi atliekami darbai tikrai nėra įprasti. Jis džiaugiasi, kad viskas vyko sklandžiai, oro sąlygos ir techniniai sprendimai leido jau ryte džiaugtis darbo vaisiais.

„Piešinius pats parinkau tiesiog pagal norą – daugelis hip-hop kultūros atstovų namuose turi vadinamuosius „BOOM BOX“ magnetofonus, kurie man asmeniškai primena auksinę hip-hop erą ir yra tarsi metafora į tikras muzikos vertybes. Projektus ruošiau pats, pasinaudojau savo ir artimų draugų asmeninėmis nuotraukomis“, – teigia G. Liaudanskas.

Tai ne pirmas panašus projektas – šiemet vasarą menininkė Julija Tumelytė savo iniciatyva ėmėsi ant elektros skirstymo bendrovei AB LESTO priklausančios transformatorinės pastato S. Konarskio g. sukurti ryškiaspalvį piešinį. Sumanymas vizualiai pakeisti elektros transformatorinę buvo vienas iš savivaldybės 2012 metais rengto jaunimo idėjų konkurso „Tavo idėja Vilniui“ nugalėtojų.

Tokie projektai yra geras pavyzdys kitoms bendruomenėms – bendromis jėgomis gyventojai gali patys keisti savo gyvenamąją aplinką.  Tačiau LESTO primena – prieš imantis bet kokių darbų šalia elektros tinklo įrenginių, elektros linijų apsaugos zonose (pvz., želdinių genėjimo, kasimo darbų), darbus būtina suderinti su LESTO ir tam gauti leidimą. Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO, kadangi tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Taip pat reikia pasirūpinti savivaldybės leidimu.

Dėl atliktų projekto darbų gyventojai nepatyrė papildomų išlaidų ar kitų nepatogumų, vykdomi dabai neturėjo įtakos tiekiamos elektros kokybei.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO vis užfiksuoja atvejų, kuomet naujo būsto pirkėjai, atvykę pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutarties, nustemba dėl ankstesnio būsto savininko paliktų skolų už elektros energiją.

Esant dideliems įsiskolinimams gresia elektros tiekimo nutraukimas, tačiau nemalonių situacijų galima išvengti atlikus keletą paprastų veiksmų dar prieš perkant nekilnojamąjį turtą.

Nemalonumai dėl paliktų skolų už elektros energiją kyla tuomet, kai prieš perkant nekilnojamąjį turtą (NT) naujasis savininkas nepatikrina, ar ankstesnis savininkas visiškai atsiskaitė su elektros skirstymo bendrove LESTO, t. y. ar faktiniai elektros skaitiklio rodmenys sutampa su rodmenimis, iki kurių yra atsiskaityta.

NT pirkėjams paprasčiausia būtų dar prieš sandorio sudarymą paprašyti ankstesnio NT savininko pateikti informaciją apie  apmokėtą elektros energiją ir palyginti apmokėtus rodmenis su esamais apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenimis. Informacijos apie apmokėtus rodmenis pažymą nemokamai ir per kelias akimirkas galima susiformuoti LESTO savitarnos svetainėje  www.manoelektra.lt. Informaciją apie atsiskaitymą už elektros energiją gali gauti tik ankstesnis NT savininkas.

LESTO atkreipia dėmesį, kad rekomenduotina praktika, kai NT pardavėjas pateikia informaciją apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją iki NT pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau tai nėra privaloma. Todėl NT pirkėjai turi pasirūpinti šios informacijos gavimu. Nepasitikrinus informacijos kyla rizika, kad NT pardavėjas gali pasinaudoti NT pirkėjo neapdairumu ir palikti neapmokėtų skolų už suvartotą elektrą.

Perkant NT rekomenduotina bendru šalių tarpusavio suderinimo aktu (tarp ankstesnio ir naujo NT savininko) arba NT pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti apskaitos prietaiso rodmenis, nuo kurių atsiskaitys naujasis NT savininkas – tai gali padėti išvengti galimų ginčų dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ateityje.

Tais atvejais, kai patikima ankstesnio savininko žodžiu, kad už elektros energiją yra atsiskaityta, ir nebūna sudaryto tarpusavio rodmenų suderinimo akto, sutartis dėl elektros energijos tiekimo su naujuoju savininku sudaroma fiksuojant paskutinius apmokėtus skaitiklio rodmenis. Tokiu atveju neapmokėta ankstesnio NT savininko suvartotos elektros energijos dalis tampa naujojo savininko suvartota elektros energija, už kurią reikia atsiskaityti jam.

Jei pirkėjas neužsitikrins, kad visos ankstesnio savininko suvartotos kilovatvalandės yra apmokėtos, arba neturės tarp abiejų šalių pasirašyto rodmenų suderinimo akto, vėliau gali kilti ginčų dėl skolos. Pagal suderinimo aktą, kiekvienai šaliai tenka apmokėti tik jai tenkančią „skaitiklio rodmenų dalį“. Naujajam savininkui neteks atsakyti už senojo skolas, nebent kiltų kitų teisinių ginčų tarp šalių dėl skolos susidarymo.

Į LESTO – pirmiausia

LESTO paprastai yra pirmasis komunalinių paslaugų tiekėjas, su kuriuo reikėtų persirašyti sutartį, perėmus iš ankstesnio NT savininko nuosavybę. LESTO suteiktą vartotojo kodą (abonentinį numerį) dažniausiai naudoja kiti komunalinių paslaugų (vandens, dujų ir kt.) teikėjai bei daugiabučių administratoriai.

Siekiant, kad formalumų sutvarkymas būtų kuo spartesnis, naujasis NT savininkas, nusipirkęs būstą, greičiausiai pateikti prašymą sutarties perrašymui gali LESTO savitarnos svetainės www.manoelektra.lt, skiltyje „Paraiškos ir prašymai Teikti naują paraišką/prašymą“. Vartotojas identifikuojamas per elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo sistemas, prisijungęs jis turėtų vadovautis instrukcijomis ekrane. Pildant prašymą internetu, prie jo reikės pridėti nuosavybės ir kitus privalomus dokumentus. Daugiau informacijos apie tai –  www.lesto.lt skiltyje „Privatiems  Sutarčių sudarymas“.

Pateikus prašymą, tolesnę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su LESTO rengimo eigą galima stebėti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt. Klientas apie eigą papildomai informuojamas el. paštu. Po sutarties parengimo klientą elektroniniu paštu pasieks instrukcija apie sutarties ir/ar jos priedų atsiėmimą toje pačioje savitarnos svetainėje.

A. Kubilius: „Lietuvai demonstruojant planus statyti atominę elektrinę, Rusija ėmėsi žingsnių, dėl kurių šiuo metu elektros kaina biržoje yra apytikriai 5-10 ct didesnė nei tuo pat metu praėjusiais metais“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius su „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėju Raigardu Musnicku aptaria politines aktualijas – Rusijos spaudimą Lietuvos verslui pasienyje, dujų kainą ir kitus santykių su kaimynine valstybe aspektus.

R.Musnickas. Svarbiausia naujiena šią savaitę, matyt, buvo besitęsianti naujiena – eilės pasienyje, mūsų vežėjų problemos dėl Rusijos spaudimo, dėl Rusijos priekabiavimo pasienyje. Ką Rusija tuo demonstruoja, kaip Jums atrodo?

A.Kubilius. Iš tiesų tai labai skausmingos žinios, nors, kaip sakote, naujiena besitęsianti. Mano manymu ir prognozėmis, jinai tęsis gana ilgai. To tikrai nesinorėtų, bet mes matom bendrą Rusijos taktiką, pastaruoju metu vis intensyvėjančią. Agresyvūs prekybiniai karai su kaimyninėmis valstybėmis tampa norma. Neseniai Moldova patyrė tokio karo priemones, buvo sustabdytas jų vyno importas į Rusiją, anksčiau tą patį patyrė Ukraina, dabar Lietuva. Galima spėlioti, kokios tai priežastys. Viena iš priežasčių, spėčiau – Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika, einanti gana sėkmingai į priekį, ir lapkričio pabaigoje vyksiantis vadinamasis Vilniaus samitas. Rusija labai aiškiai demonstruoja, kad ji šią ES sėkmę traktuoja kaip didžiulį savo pralaimėjimą, kuriam priešinasi desperatiškomis priemonėmis. Čia vienas aspektas. Žinoma, dėl to kenčia mūsų vežėjai, kenčia verslas. Reikia ieškoti būdų spręsti šitą problemą. Mes tokių problemų esame patyrę anksčiau, – ir man esant Premjeru taip kartais susiklostydavo.

R. M. Atrodo, premjerų Rusijai nėra gerų ar blogų – ar tai būtų konservatorių, ar socialdemokratų… nors, atrodytų, socialdemokratams turėtų būti draugiškesni…

A. K. Sakyčiau, čia yra vienas „geras“ aspektas, žinant, kiek tai skausminga verslui – toks Rusijos elgesys turėtų padėti visiems Lietuvoje suprasti, kad turėti iliuzijų dėl Rusijos politikos mūsų atžvilgiu tiesiog nėra jokio pagrindo.

R. M. Čia draugų nėra.

A. K. Draugų nėra. Svajonės, kad atėjus kairiųjų valdžiai perkrausim santykius, ir reikalai kažkaip labai pagerės. Rusija, Kremlius labai aiškiai rodo, kad jie turi savo geopolitinius interesus ir jų siekia taikydami visiškai necivilizuotas priemones. Nors ministras L.Linkevičius sako, kad jie daug daro, siekdami spręsti situaciją, mes nelabai ką matome ir girdime. Pamenu, kai panaši situacija buvo susiklosčiusi, atrodo, 2009 m., ministras A.Ažubalis ir ministras K.Starkevičius kalbėjo telefonu su Rusijos ministrais ir susitikinėjo. Tuos instrumentus irgi reikia išnaudoti. Aktyvumo iš Lietuvos pusės tikrai nebus per daug. Kita vertus, Lietuva šiandien pirmininkauja ES, ir mums yra proga Europos Sąjungai labai intensyviai kelti šias problemas – Rusijos prekybinių karų reikalus. Turint omenyje ne tik šiandieninę situaciją, ES turėtų labai intensyviai rengti bendrus instrumentus, kaip preventyviai veikti, kad Rusija tokių prekybinių karų nepaverstų permanentine savo veikla. Spėju, kad 3-5 metų perspektyvoje toks Rusijos elgesys gali tapti vis dažnesnis. Mes panašių dalykų matydavom ir anksčiau, sakykim, kai Rusijoje „sugedo“ naftos tiekimo – „Družba“ – vamzdžiai. Dabar Lietuva jau keleri metai yra baudžiama didesnėmis dujų kainomis. Pasinaudojęs proga norėčiau atkreipti dėmesį ir į situaciją elektros rinkoje. Matom pirmuosius požymius, kaip Rusija ima naudotis padėtimi, kad mes šiuo metu iš jos perkame iki 70 proc. elektros energijos. Lietuvai demonstruojant planus intensyviai statyti atominę elektrinę Rusija ėmėsi žingsnių, dėl kurių šiuo metu elektros kaina biržoje yra apytikriai 5-10 ct didesnė negu buvo tuo pat metu praėjusiais metais.

R.M. Sakėte, kad ES turėtų parengti instrumentus. Juk Rusija demonstruoja, kad net dalyvavimas kokiose nors organizacijose jai poveikio nedaro. Gali būti kokių nori organizacijų narė, visokie įstatai ir kanonai jai negalioja. Ką čia gali ES?

A.K. Rusija supranta kietą teisinę kalbą. Gražūs žodžiai ir padraugavimai Rusijos nelabai veikia, ir ypač tokių nelabai didelių valstybių kaip Lietuva ar kitos Baltijos valstybės. Gal Vokietija, Prancūzija turi daugiau galimybių draugiškai susitarti. Ne pirmą kartą tenka matyti, kad Rusija, arba „Gazpromo“ kompanija, pralaimi tarptautinį arbitražą Vakarų Europos kompanijoms. Rusija tokiu būdu yra priversta suprasti ES rinkos veikimo taisykles dujų reikaluose. Aš nesu tarptautinės teisės specialistas ir negalėčiau pasakyti, kokie instrumentai galėtų būti naudojami tam, kad Rusija būtų atgrasyta nuo tokių prekybinių karų ateityje, bet energetikos srityje pastaruosius keletą metų matau ES pažangą, kuri leidžia ir mums kur kas drąsiau jaustis. ES padedant mes galime savo vartotojus apginti nuo Rusijos drastiškų prekybinio karo priemonių.

R.M. Taigi mes nuo pasienio pereinam prie „Gazpromo“ – tai, matyt, kažkaip susiję. A.Butkevičius pareiškė, kad derybas su „Gazpromu“ žada baigti iki šildymo sezono pradžios. Jums suprantama, kuo visa tai gali baigtis, nes šildymo sezonas jau čia pat?

A. K. Pirmiausia mes apie tai nesame informuoti. Ir Prezidentė skundėsi, kad jai informacija nebuvo pateikiama. Atrodytų, kad dabar informacija jau pateikta, bet Seimas iš tos informacijos yra visiškai išjungtas. Galiu tik spėlioti skaitydamas spaudą ir stebėdamas.

R. M. Prezidentė pareiškė, kad sąlygos, kurias kelia „Gazpromas“, yra neįvykdomos.

A.K. Taip, Prezidentė pasakė labai aiškiai, ir, manau, kad ji pasakė remdamasi tuo, ką pamatė tose sąlygose. Prie to pridurčiau, kad ministro Neverovičiaus veidas kalbant apie „Gazpromo“ atsiųstus pasiūlymus irgi buvo gana rūškanas. Spėju, kad „Gazpromas“ savo pasiūlymus surašė taip, kad, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos derybininkų pasiuntimą labai toli, keliant, matyt, visiškai fantastines sąlygas.

R.M. O kas galėtų būti? Jūs žinote, kas galėtų būti jų pagrindiniai reikalavimai šitame kontekste?

A.K. Įsivaizduoju, kas labiausiai „Gazpromą“ jaudina Lietuvos reikaluose: pirmiausia terminalas ir tai, kad Lietuva gali išsivaduoti iš „Gazpromo“ monopolio; terminalas veiks tiktai įgyvendinant vadinamąjį europinį Trečiąjį paketą. Taigi nervina Trečiojo paketo reikalai.

R.M. Panašu, kad čia jau nieko nebegalima padaryti?

A.K. Yra visokių subtilių dalykų. Rusija turi talentingų žmonių, kurie gali sugalvoti įvairių būdų, kaip stabdyti šiuos procesus. Kita vertus, nervina teisiniai procesai, kuriuos inicijavo Lietuva – arbitražas Stokholme, ieškiniai Lietuvos teismuose prieš Lietuvos dujų vadovybę, Lietuvos iniciatyva, kad Europos Komisija pradėtų tyrimą. Štai šie dalykai labiausiai ir jaudina, todėl „Gazpromas“ ieško būdų, kaip gundyti Lietuvą kokiomis nors nuolaidomis. Būtų gerai, jeigu Vyriausybė peržengtų tam tikrus savo pačios susikurtus psichologinius barjerus. Vienas iš jų socialdemokratams ypač skausmingas, bent jau atrodo žiūrint iš šono – patiems sau pripažinti, kad ką darė mūsų Vyriausybė, siekdama išvaduoti Lietuvą iš „Gazpromo“ diktato, buvo tinkami darbai.

R.M. Dar dėl arbitražo – kai kurie apžvalgininkai sako, kad jeigu susiderėtume mažesnes kainas, gal tada verta atsisakyti dalies ieškinio arba ir viso ieškinio, nes mes išloštume kainoje ilgalaikėse sutartyse jau dabar, negu laukdami, kol arbitražas nuspręs mums atiduoti?

A.K. Čia reikia semtis patirties iš kitų šalių. Lenkijos, Vokietijos kompanijos sugebėjo pasiekti ir mažesnių kainų, ir kompensacijų už praeitį, elgdamosios principingai, racionaliai, ryžtingai ir išnaudodamos arbitražo instrumentus. Kaip rodo tų šalių patirtis, „Gazpromas“ vengdavo pats sulaukti galutinio arbitražo sprendimo. Reikia patiems atsisakyti nuostatos, kad mums truks plyš reikia mažų kainų čia pat, ir mes tada pasiruošę nusileisti bet kokiems „Gazpromo“ reikalavimams. Nesinorėtų matyti, kad Vyriausybė dėl kokių nors psichologinių ar politinių motyvų save įvarytų į kampą, vis kalbėdama, kad pasieks kainų nuolaidų labai greitai, kad mes nemokėjom derėtis, o jie dabar tariamai moka. „Gazpromas“ parodė tą patį, nuo ko mes pradėjom – jam nėra skirtumo, kas Lietuvos Vyriausybėje. Lietuva, nedidelė valstybė, parodė, kad gali siekti sau naudingo rezultato, ir „Gazpromui“ tai yra labai pavojingas precedentas, todėl imasi agresyvių priemonių.

R.M. Buvęs Vilniaus vicemeras, kaltinamas kyšio paėmimu, sako, kad jeigu dar metus negalės grįžti į darbą, su žmona nusipirks smuikelį ir eis groti prie Aušros Vartų. Kaip Jums toks pasakymas?

A.K. Kadangi mano žmona yra profesionali smuikininkė, išreikščiau pasipiktinimą, kad smuikas nuvertinamas iki tokio prasto dalyko…

Praėjusį mėnesį vidutinės elektros kainos biržoje paaugo visose Baltijos šalyse, o Suomijoje šoktelėjo beveik penktadaliu. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ praneša, kad vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržose Lietuvoje ir Latvijoje pakilo 4,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento.

„Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos augimui didžiausią įtaką darė nukritęs vandens lygis Latvijos hidroelektrinių rezervuaruose. Suomijos kainų zonoje jos augo dėl remonto darbų atominėse elektrinėse, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. – Pastaraisiais mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyruoja labai smarkiai.“

Laisvojoje Lietuvos ir Latvijos elektros rinkoje vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina rugpjūtį buvo vienoda – 17,72 cento. Estijoje ji paaugo iki 15,01 ct/kWh, o Suomijoje – iki 15 ct/kWh. Lyginant vidutines elektros energijos kainas su 2012 m. rugpjūčio duomenimis, jos Estijoje šiemet pakilo 8,3 proc., Suomijoje – 13,9 proc., Latvijoje – 0,2 proc., o Lietuvoje nukrito 5,2 procento.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vidutinė rugsėjo mėnesio kaina turėtų išlikti panaši į rugpjūčio, nors šiuo metu matomas ženklus augimas. Ateinančiomis savaitėmis lietus turėtų pakelti vandens lygį Latvijos hidroelektrinių rezervuaruose ir vidutinės mėnesio elektros kainos turėtų grįžti į rugpjūtį stebėtą lygį. Prasidėjus šildymo sezonui, kuomet pradės veikti kogeneracinės elektrinės, numatomas elektros kainų mažėjimas.
Prognozuojama, kad vėjo energijos gamyba Švedijoje ir Danijoje išaugs ir galės daryti įtaką vidutinėms šalių elektros kainoms. Vandens lygis Švedijos ir Norvegijos hidroelektrinių rezervuaruose rugpjūtį išliko vidutiniškai 13 proc. žemesnis nei vidutinis daugiametis. Tačiau rugsėjį laukiami krituliai situaciją turėtų pataisyti.

Elektros kainoms didelę įtaką rugpjūtį darė ir kilę neramumai Artimuosiuose Rytuose. Žaliavinė nafta praėjusį mėnesį palaipsniui augo, kol mėnesio pabaigoje pasiekė 114 JAV dolerių už barelį ribą. Per mėnesį jos kaina pakilo 5,9 procento.

Taršos leidimų kaina augo ketvirtą mėnesį iš eilės – ilgiausiai nuo 2008 metų. Mėnesio pabaigoje jų kaina siekė 15,78 lito už toną. „Enefit“ analitikai prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais taršos leidimų kaina turi didesnę tikimybę augti nei mažėti.

Akmens anglies kainos 2014-iesiems sumažėjo iki 82,8 JAV dolerio (217,20 lito) už toną. Iš viso žaliavos kaina per mėnesį nukrito 1,7 procento.