Tag Archive | "dulkės"

Gatvių dulkės gali būti nuodingos

Tags: ,


BFL

Aplinkosauga. Pavasarį miesto gyventojų sveikatai ypač kenkia kietosios dalelės, atmosferoje atsirandančios dėl gatvių taršos. Įpirkti gatvių valymo įrangą gali ne kiekviena savivaldybės įmonė, todėl šiuo atveju gelbsti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

 

Po žiemos mūsų miestų gatvės atsiveria visu gražumu – jas reikia valyti, kad į orą pakilusios dulkės nepakenktų gyventojų sveikatai. Aplinkos stebėsenos duomenys liudija, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m.

Europos aplinkos agentūra (EUA), išanalizavusi duomenis iš 400 Europos miestų, paskelbė, kad devyniuose iš dešimties jų gyventojai kvėpuoja labai užterštu oru. Agentūros duomenimis, tai lemia 400 tūkst. pirmalaikių mirčių per metus. Šios agentūros tyrimas atskleidė, kad širdies ligos ir insultas yra labiausiai dėl oro užterštumo paplitusios mirties priežastys. Toliau eina plaučių ligos ir vėžys.

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad nelietingą, šiltą pavasarį ir sausuoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labai padidėja. Tam didelę įtaką daro laiku ir tinkamai nenuvalytos miestų gatvės, šaligatviai.

 

Pagalba įsigyjant techniką

Pastaruoju metu didžiuosiuose šalies miestuose fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore, o kai kur nustatytą ribą ji viršija daugiau nei du kartus. Šio visuomenės sveikatai pavojingo reiškinio stebėjimu ir kontrole rūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra. Pasinaudojusi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu įgyvendinama Sanglaudos skatinimo veiksmų programa ir Europos regioninės plėtros fondo teikiamu finansavimu, AAA įgyvendino projektą „Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujinimas ir stiprinimas“. Jo metu buvo įsigyta įranga, reikalinga aplinkos oro stebėjimo sistemų atnaujinimui ir stiprinimui, kartu modernizuotas oro kokybės stebėjimo sistemos tinklas.

Aplinkos apsaugos specialistai, naudodamiesi oro stebėjimo stotyse sumontuota įranga, gali registruoti ir iš karto internete (~http://oras.gamta.lt~) viešai paskelbti tikslius įvairių oro teršalų, pavyzdžiui, sieros dioksido, azoto dioksido, švino, ozono, kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių, matavimų duomenis. Taigi galimybė skleisti informaciją ne tik skatina visuomenę domėtis aplinkos būkle, bet ir gali pasitarnauti kaip pavojaus signalas, jei to prireiktų.

Oro stebėjimo metu gauti oro teršalų matavimų duomenys perduodami ir į Europos Sąjungos duomenų bazę. Šioje bazėje pateikiami visų ES ir kai kurių asocijuotų šalių oro kokybės matavimų duomenys. Todėl kiekvienas gyventojas turi galimybę realiuoju laiku pamatyti informaciją apie oro taršą jį dominančioje vietovėje.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra nuolatos vykdė oro stebėseną, tačiau atnaujinus tam reikalingą įrangą šis procesas tapo tikslesnis ir patikimesnis. Oro stebėsenos stotyse kietųjų dalelių koncentracija ore ir kiti meteorologiniai parametrai matuojami nepertraukiamai. Todėl gauti duomenys leidžia tiksliai įvertinti oro užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato ir ozono sluoksnio pokyčius bei teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro užterštumo lygiui.

Šiuo metu atnaujintą ir sustiprintą valstybinio aplinkos oro stebėjimo stočių sistemą sudaro 14 automatinių miesto stočių, esančių didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Jonavoje, Kėdainiuose, Naujojoje Akmenėje ir Mažeikiuose, trys integruoto stebėjimo stotys Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos kaimo vietovėse bei viena mobilioji stotis.

 

Austė Merkytė

 

Užtikrintas aplinkos oro taršos mažinimo tęstinumas

Pradėti aplinkos oro taršos mažinimo darbai naujuoju 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu ir toliau bus tęsiami pagal priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“. Kadangi kietųjų dalelių koncentracija ore tampa viena didžiausių aplinkos oro taršos priežasčių, didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės bus skatinamos įsigyti gatvių taršos valymo mašinų ir įrenginių, taip pat plėsti stacionarių oro kokybės matavimo stotelių tinklą, kurti mobiliąsias oro kokybės matavimo laboratorijas, rengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planus bei informuoti visuomenę apie galimybes gyventojams prisidėti prie oro kokybės gerinimo.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėjos Elenos Auglienės, šia priemone siekiama sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir taršos lygį. Todėl pasirūpinti, kad taršos rodikliai nebūtų viršyti, yra savivaldybių pareiga. Viena efektyviausių priemonių – gatvių valymas, o esant sausam orui – drėkinimas.

„Tikimės, kad savivaldybės įsigis efektyvių gatvių valymo technologijų ar įrenginių, kuriuos tinkamai ir laiku naudodamos reikšmingai prisidės prie oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygio mažinimo. Ypač sausuoju metų laiku, pavasarį, kai dėl gatvėse dulkančių, transporto priemonių pakeliamų po žiemos susikaupusių nešvarumų jaučiama itin suprastėjusi oro kokybė“, – sako E.Auglienė.

Regolito dulkės: Mėnulis gyvybei – nuodingas?

Tags: , ,



Pasirodo, regolitu vadinamos Mėnulio dulkės – ne tokios jau ir nekaltos, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Linarsono (D. Linnarsson) su kolegomis parašytame straipsnyje, pavadinimu „Toxicity of Lunar Dust“ („Mėnulio dulkių nuodingumas“) atskleidžiami netikėti tyrimų rezultatai, bylojantys apie mūsų palydovą dengiančio regolito pragaištingumą sveikatai. Mėnulio dulkės žudo. Ne visada padės ir skafandras.

Žinoma, ne akimirksniu. Juk nė vienas iš Mėnulio paviršiuje pabuvojusių žmonijos apaštalų dvyliktuko dėl dulkių nemirė. Veikiau jau atvirkščiai – dulkių pragaištingas poveikis yra gana pasyvus. Tačiau priežasčių, dėl kurių reikėtų vengti Mėnulio dulkių – apstu.

Didžioji problema susijusi su dulkių įkvėpimu. Net ir vilkint skafandrą, dulkės gali prasiskverbti į atokiausias kerteles ar nusėsti gyvenamosiose erdvėlaivio patalpose, kur skafandras nevilkimas. Tai – tiesiausias kelias regolitui į plaučius ir labai didelė tikimybė susirgti plaučių uždegimu ar net asbestozės tipo negalavimu, nekalbant apie riziką susirgti onkologine liga.

Plaučių alveolėmis Mėnulio dulkės keliauja dar lengviau ten, kur organizmas patiria nesvarumo būseną. Dulkes dar toksiškesnėmis paverčia ultravioletinė ir kitų didele energija pasižyminčių dalelių spinduliuotė.

Mėnulio dulkė pavojingos ir kitomis savybėmis. Mikroskopinės regolito dalelės yra labai aštrios ir kažkuo primena grėsmingąsias vulkaninių pelenų daleles, dėl kurių prieš porą metų Europoje neskraidė lėktuvai. Ši ideali erozinė priemonė, kuri kartu su vėju šauniai nugludintų uolas Žemėje, gali pažeisti odą. O jei tokių dulkių pakliūtų į akis…

Tiesa, visas šias išvadas apie Mėnulio dulkių kenksmingumą žmogaus organizmui mokslininkai padarė remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, mat pakankamo regolito dulkių kiekio eksperimentams Žemėje nėra. Ir vis tik, jei kada tektų lankytis Mėnulyje, su tais baltais regolito milteliais reikėtų elgtis kuo atsargiau. Mokslininkai perspėja: Mėnulis žmonėms gali būti nuodingas.

technologijos.lt

Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes

Tags: , , , ,


Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.

 

Saulės transformacijos į baltąją nykštukę metu ji neteks didelės dalies savo masės, o daugelis planetų bus nustumtos į Saulės sistemos pašalius. Tai reiškia, jog planetų trajektorijos bus destabilizuotos, o tokiu atveju iškyla didelė planetų susidūrimo tikimybė
©dailymail.co.uk

Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė…

Išanalizavę baltųjų nykštukių atmosferų cheminę sandarą, tyrėjai priėjo išvadą, jog daugiausiai tas keturias žvaigždes-nykštukes supančių dulkių ūkuose yra deguonies, magnio, geležies ir silicio – šie keturi cheminiai elementais sudaro maždaug 93 proc. Žemės.

Tai gali reikšti, jog baltąsias nykštukes supa dulkių kokonai, kuriuos sudaro „suvalgytų“ planetų liekanos. Maža to, mažiausiai viena iš stebėtų nykštukių užfiksuota kaip tebesiurbianti medžiagą iš vienos aplink ją skriejančios planetos, kurios branduolys turtingas geležies, nikelio ir sieros. Planetą mirštanti žvaigždė rija neįsivaizduojamai sparčiai – po maždaug milijoną kilogramų masės per sekundę.

Tyrimui vadovavęs Vorviko universiteto Fizikos fakulteto profesorius Borisas Gansikė (Boris Gänsicke) neslepia, jog toks pat pragaištingas likimas gali ištikti ir mūsiškę Saulės sistemą.

„Tie procesai, kuriuos matome už kelių šimtų šviesmečių skriejančiose nykštukėse, visiškai gali būti idealus Saulės sistemos egzistencijos pabaigos atspindys, – įsitikinęs B. Gansikė. – Kai Saulės tipo žvaigždės baigia savo egzistenciją, branduoliniai „degalai“ baigiasi ir jos išsipučia bei tampa raudonosiomis milžinėmis. Kai po milijardų metų taip nutiks Saulės sistemoje, Saulės praris vidines planetas Merkurijų ir Venerą. Kol kas neaišku, ar agonijos apimtas šviesulys pasieks ir Žemę, tačiau net jei planeta ir išliktų, jos paviršius būtų beviltiškai išdegintas.“

 

Kaip baigsis mūsų pasaulis: suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes
©dailymail.co.uk

„Saulės transformacijos į baltąją nykštukę metu ji neteks didelės dalies savo masės, o daugelis planetų bus nustumtos į Saulės sistemos pašalius, – pasakojas profesorius. – Tai reiškia, jog planetų trajektorijos bus destabilizuotos, o tokiu atveju iškyla didelė planetų susidūrimo tikimybė – kaip ir nestabiliomis Saulės sistemos naujagimystės dienomis. Tokie procesai gali suskaldyti išlikusias uolingas planetas (Žemę, Marsą) ar planetų palydovus į asteroidų debesis. Saulės sistemos egzistencijos pabaigoje Jupiteris liks sveikas – jo gravitacija pasiųs asteroidus (tiek senus, tiek naujus) baltosios nykštukės link.“

technologijos.lt

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...