2015 Balandžio 18

Gatvių dulkės gali būti nuodingos

veidas.lt

BFL

Aplinkosauga. Pavasarį miesto gyventojų sveikatai ypač kenkia kietosios dalelės, atmosferoje atsirandančios dėl gatvių taršos. Įpirkti gatvių valymo įrangą gali ne kiekviena savivaldybės įmonė, todėl šiuo atveju gelbsti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

 

Po žiemos mūsų miestų gatvės atsiveria visu gražumu – jas reikia valyti, kad į orą pakilusios dulkės nepakenktų gyventojų sveikatai. Aplinkos stebėsenos duomenys liudija, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m.

Europos aplinkos agentūra (EUA), išanalizavusi duomenis iš 400 Europos miestų, paskelbė, kad devyniuose iš dešimties jų gyventojai kvėpuoja labai užterštu oru. Agentūros duomenimis, tai lemia 400 tūkst. pirmalaikių mirčių per metus. Šios agentūros tyrimas atskleidė, kad širdies ligos ir insultas yra labiausiai dėl oro užterštumo paplitusios mirties priežastys. Toliau eina plaučių ligos ir vėžys.

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad nelietingą, šiltą pavasarį ir sausuoju metų laiku aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labai padidėja. Tam didelę įtaką daro laiku ir tinkamai nenuvalytos miestų gatvės, šaligatviai.

 

Pagalba įsigyjant techniką

Pastaruoju metu didžiuosiuose šalies miestuose fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore, o kai kur nustatytą ribą ji viršija daugiau nei du kartus. Šio visuomenės sveikatai pavojingo reiškinio stebėjimu ir kontrole rūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra. Pasinaudojusi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu įgyvendinama Sanglaudos skatinimo veiksmų programa ir Europos regioninės plėtros fondo teikiamu finansavimu, AAA įgyvendino projektą „Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujinimas ir stiprinimas“. Jo metu buvo įsigyta įranga, reikalinga aplinkos oro stebėjimo sistemų atnaujinimui ir stiprinimui, kartu modernizuotas oro kokybės stebėjimo sistemos tinklas.

Aplinkos apsaugos specialistai, naudodamiesi oro stebėjimo stotyse sumontuota įranga, gali registruoti ir iš karto internete (~http://oras.gamta.lt~) viešai paskelbti tikslius įvairių oro teršalų, pavyzdžiui, sieros dioksido, azoto dioksido, švino, ozono, kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių, matavimų duomenis. Taigi galimybė skleisti informaciją ne tik skatina visuomenę domėtis aplinkos būkle, bet ir gali pasitarnauti kaip pavojaus signalas, jei to prireiktų.

Oro stebėjimo metu gauti oro teršalų matavimų duomenys perduodami ir į Europos Sąjungos duomenų bazę. Šioje bazėje pateikiami visų ES ir kai kurių asocijuotų šalių oro kokybės matavimų duomenys. Todėl kiekvienas gyventojas turi galimybę realiuoju laiku pamatyti informaciją apie oro taršą jį dominančioje vietovėje.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra nuolatos vykdė oro stebėseną, tačiau atnaujinus tam reikalingą įrangą šis procesas tapo tikslesnis ir patikimesnis. Oro stebėsenos stotyse kietųjų dalelių koncentracija ore ir kiti meteorologiniai parametrai matuojami nepertraukiamai. Todėl gauti duomenys leidžia tiksliai įvertinti oro užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato ir ozono sluoksnio pokyčius bei teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro užterštumo lygiui.

Šiuo metu atnaujintą ir sustiprintą valstybinio aplinkos oro stebėjimo stočių sistemą sudaro 14 automatinių miesto stočių, esančių didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Jonavoje, Kėdainiuose, Naujojoje Akmenėje ir Mažeikiuose, trys integruoto stebėjimo stotys Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos kaimo vietovėse bei viena mobilioji stotis.

 

Austė Merkytė

 

Užtikrintas aplinkos oro taršos mažinimo tęstinumas

Pradėti aplinkos oro taršos mažinimo darbai naujuoju 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu ir toliau bus tęsiami pagal priemonę „Aplinkos oro kokybės gerinimas“. Kadangi kietųjų dalelių koncentracija ore tampa viena didžiausių aplinkos oro taršos priežasčių, didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės bus skatinamos įsigyti gatvių taršos valymo mašinų ir įrenginių, taip pat plėsti stacionarių oro kokybės matavimo stotelių tinklą, kurti mobiliąsias oro kokybės matavimo laboratorijas, rengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planus bei informuoti visuomenę apie galimybes gyventojams prisidėti prie oro kokybės gerinimo.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėjos Elenos Auglienės, šia priemone siekiama sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir taršos lygį. Todėl pasirūpinti, kad taršos rodikliai nebūtų viršyti, yra savivaldybių pareiga. Viena efektyviausių priemonių – gatvių valymas, o esant sausam orui – drėkinimas.

„Tikimės, kad savivaldybės įsigis efektyvių gatvių valymo technologijų ar įrenginių, kuriuos tinkamai ir laiku naudodamos reikšmingai prisidės prie oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygio mažinimo. Ypač sausuoju metų laiku, pavasarį, kai dėl gatvėse dulkančių, transporto priemonių pakeliamų po žiemos susikaupusių nešvarumų jaučiama itin suprastėjusi oro kokybė“, – sako E.Auglienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...