Tag Archive | "dėmesys"

Lietuvos mokslo elitas

Tags: ,


Šiuo metu mokslo tiriamąja veikla Lietuvoje užsiima daugiau kaip 18,3 tūkst. žmonių, o 6,3 tūkst. iš jų turi mokslinį laipsnį. Moksliniams tyrimams mūsų šalyje per metus skiriama per 800 mln. Lt. Iš tiesų turime įvairiose srityse gana nemažai pasiekusių mokslininkų, išradėjų, novatorių, gerai žinomų net pasauliniu mastu, bet Lietuvoje jie žinomi menkai, nes apie jų laimėjimus ir nuopelnus pranešama tik specializuotoje spaudoje. Apskritai mokslo žmonės mūsų šalyje sulaukia akivaizdžiai per mažai dėmesio. Taip, yra mokslo premijos, bet tai beveik ir viskas. Populiariojoje žiniasklaidoje mokslininkai šmėžuoja retai ir dažniausiai vis tie patys: kokie trys fizikai, penki istorikai, pora biochemikų.
Daugelyje išsivysčiusių valstybių, tarkime, JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, mokslui skiriamas deramas finansavimas ir didžiulis dėmesys. Lietuvoje mokslininkai negali pasigirti nei vienu, nei kitu. Teisingiau būtų sakyti, kad, ir dėmesys, ir finansavimas – apgailėtini. Tai lemia menką mokslo prestižą mūsų šalyje, kuklią mokslo infrastruktūrą, palyginti nedidelį išradimų skaičių, labai jau silpną mokslo ir verslo bendradarbiavimą. O visi šie paminėti aspektai didina bendrą Lietuvos atsilikimą nuo kitų valstybių.
“Veidas” čia mažai ką gali pakeisti. Tiesa, galime pasistengti, kad bent dėmesys mokslui ir mokslininkams mūsų šalyje didėtų. Tą ir darome šiame numeryje. Šiemet pirmą kartą mūsų savaitraštis rengia projektą “Mini Nobelis” ir pristato dešimt daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių ir nusipelniusių Lietuvos mokslininkų. Tą, beje, planuojame daryti ir kitais metais, ir vėliau.
Sakysite, kad rinkti pačius pačiausius mokslininkus labai subjektyvu, bet tai bet kokiu atveju geriau, nei nedaryti nieko. Be to, mokslininkų darbą galima pasverti ir pagal gana objektyvius kriterijus: išradimų skaičių, mokslinių straipsnių kiekį tarptautinėje periodikoje, užsienyje skaitytų paskaitų ar vykdytų projektų skaičių. Taip pat labai svarbi ir kolegų nuomonė.
Šiais metais “Veidas” daugiausiai per šį dešimtmetį pasiekusius mokslininkus nusprendė rinkti dešimtyje sričių (kitąmet jų galbūt bus daugiau). Savaitraščio žurnalistai apklausė po 30 skirtingų sričių profesionalų iš skirtingų institucijų (prededant universitetais, institutais, centrais, slėniais, Mokslo akademija, asociacijomis, praktikais), įvertino mokslinių straipsnių skaičių tarptautinėje periodikoje, išradimų skaičių ir taip išrinko nuo 2000 m. labiausiai nusipelniusius mokslininkus. Juos gana plačiai ir pristatome bei aprašome šiame žurnalo numeryje.
Manome, kad šie pavyzdžiai įkvėps kolegas, skatins kilti, prasiveržti iš uždarumo kiauto ir kitus mokslininkus. Be to, tai galbūt paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą. Ir summa summarum visi šie veiksniai ilgainiui galbūt ims didinti visos mūsų valstybės pažangą.

Pacientai sulaukia daugiau gydytojų dėmesio

Tags: , ,


Šį rudenį padaugėjo atvejų, kai ne privačių, o valstybinių poliklinikų šeimos gydytojai telefonu ar elektroniniu paštu informuoja savo pacientus apie jiems priklausančias nemokamas ligų prevencijos programas.

Ligonių kasų atstovų manymu, gydymo įstaigos taip daro baimindamosi prarasti dalį finansavimo už pacientų informavimo paslaugą. Patys gydytojai teigia pacientus nemokamai tikrintis aktyviau ėmę skatinti todėl, kad neišnaudota nemaža dalis šiemet prevencinėms programoms skirtų lėšų.
Vis dėlto pastarųjų metų pacientų informavimo statistika nėra tokia jau prasta. Pavyzdžiui, iš visų gydymo įstaigose prisiregistravusių moterų, kurioms priklauso pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą atliekami tyrimai, apie šią programą informuota 64,9 proc., arba 143,6 tūkst., pacienčių. Iš jų pasitikrino 101 tūkst., o 1,1 tūkst. iš jų diagnozuotas vėžys arba žymūs ląstelių pakitimai.
Apie prostatos vėžio programą 2009–2010 m. informuota apie 180 tūkst. vyrų, iš kurių pasitikrino 77 tūkst., o beveik 8 tūkst. jų nustatyti pavojingi pakitimai.
Pasak gydytojų, pacientai apie jiems priklausančius nemokamus tyrimus dažniausiai informuojami tuomet, kai patys su įvairiais nusiskundimais atvyksta pas šeimos gydytojus.

Nemokamos programos, apie kurias pacientus privalo informuoti šeimos gydytojai

Programa    Amžius ir lytis    Dažnumas    Tyrimai
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa    25–60 m. moterys    Vieną kartą per 3 m.    Citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas)
Mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa    50–69 m. moterys    Vieną kartą per 2 m.    Mamografija (radiologinis tyrimas)
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa    50–74 m. vyrai ir moterys    Vieną kartą per 2 m.    Slapto kraujavimo testas (laboratorinis tyrimas)
Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei prevencijos programa    40–55 m. vyrai ir moterys    Vieną kartą per metus laboratoriniai tyrimai
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa    50–75 m. vyrai    Vieną kartą per 2 m. prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimas

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...