Šiuo metu, kai ekonominė situacija nėra stabili, ekspertai pataria motyvuojant darbuotojus imtis išradingumo. Įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantė Vaiva Bražionytė sako, kad dabar finansinis darbuotojų skatinimas Lietuvoje vyksta labai lėtai, nes nuolatinės įmonių pajamos nėra garantuotos. Dėl šios priežasties ekspertė pataria siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus griebtis kito efektyvaus įrankio – vykdyti socialiai atsakingą veiklą darbuotojų atžvilgiu.
„Nesant finansinėms galimybėms mokėti daugiau, dažnai lemiamu veiksniu darbuotojo lojalumui įmonei tampa egzistuojanti organizacinė kultūra, įtraukimas į strateginių sprendimų priėmimą, darbo sąlygų derinimas prie jo poreikių – darbo ir laisvalaikio bei šeimos, mokslo harmonija (pvz., lankstus darbo grafikas, darbo vietos mobilumas), mokymai, sveikos aplinkos, gyvensenos propagavimas ir pan.“, – vardija V.Bražionytė.
Tokia pati tendencija stebima ir Europoje. Vokietijos strateginių konsultacijų ir analizės kompanijos “Adelphi” vyresnysis projektų vadovas Raineris Agsteris teigia, kad Vokietijoje šiuo metu įmonės konkuruoja įvesdamos papildomas schemas, kaip prisitraukti naujų darbuotojų ir kaip motyvuoti seniau dirbančiuosius – vis populiaresnė tampa vaikų priežiūra darbo vietoje, lankstus darbo grafikas, darbas iš namų ir mokymosi galimybės.

Darbuotojų Lietuvoje ieškantys užsienio darbdaviai pastebi, kad pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas darbu svetur prislopo: kandidatų mažėja, nors siūlomi atlyginimai gerokai didesni, nei jie gali tikėtis tėvynėje.
Airijoje įsikūrę lošimo namai „JJP pokermania“ jau apie mėnesį Lietuvoje intensyviai ieško krupjė. Airių įmonėje jau dirba keletas lietuvių, savininkai jų darbu labai patenkinti, todėl prireikus naujų darbuotojų jų ėmė ieškoti pirmiausia tarp mūsų tautiečių.
Tačiau krupjė darbas Airijoje ir gana patrauklus atlyginimas, apie 5500 Lt į rankas, lietuvių nevilioja: per mėnesį į skelbimus atsiliepė vos keli galimi kandidatai. Anksčiau esą darbuotojų rasti būdavo lengviau, todėl airiai daro išvadą, kad lietuvių susidomėjimas darbu svetur priblėso.
Į Lietuvos darbo biržos EURES konsultantus darbo ir gyvenimo sąlygų užsienyje klausimais per šių metų aštuonis mėnesius kreipėsi daugiau nei 12,8 tūkst. lietuvių. Pernai per tą patį laikotarpį konsultacijų suteikta daugiau – iš viso 13,4 tūkst. asmenų. „Susidomėjimas darbu užsienyje išliko panašus kaip ir ankstesniais metais, tačiau konsultacijų pobūdis ir trukmė ilgėja, besikreipiantieji pageidauja išsamesnės informacijos“, – teigia EURES tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė.
Paklausta, koks darbas ir kokiose šalyse šiuo metu lietuvius domina labiausiai, A.Kunigonytė atsakė, kad šiek tiek padaugėjo norinčiųjų dirbti Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Be to, ji pastebi, kad nemažą dalį besikreipiančiųjų labiau nei darbo pobūdis domina geras atlyginimas. „Tautiečiai sutiktų dirbti bet kokį darbą, tačiau užsienio kalbos nemokėjimas dažnai tampa pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje“, – pabrėžia EURES tarnybos vadovė.