akiuAGDD_darzoves

Rugsėjo mėn. Lietuvos akių gydytojų draugijos iniciatyva didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams organizuojamos nemokamos patikros, kurių metu specialia akių dugno kamera bus tikrinamos akys, ar nėra amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) požymių. AGDD – dažniausia vyresnio amžiaus gyventojų aklumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakoja, jog pirmieji požymiai, kuriuos pradeda jausti AGDD sergantis žmogus, tai matomas iškraipytas vaizdas ar priešais akis atsiradusi dėme . „Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, sunku atskirti veidus, naudotis telefonu, sergantiesiems AGDD sudėtinga įžiūrėti rodykles laikrodyje, kainas parduotuvėse. Žmogus mato neryškiai ar tiesiog juodą dėmę, ten, kur koncentruoja žvilgsnį“, – pasakoja dr. J. Balčiūnienė

„Lietuvoje žmonių, sergančių toli pažengusia AGDD forma yra apie 13 tūkst., o kasmet suserga apie 850-1600 žmonių. Vis tik labai sudėtinga nustatyti realų sergančiųjų skaičių, kadangi dauguma gyventojų dar nežino, kad tokia liga apskritai egzistuoja. Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia vyresniems nei 50-60 metų amžiaus žmonėms. Regėjimo sutrikimus žmonės dažnai mano esant senatvės, o ne rimtos akių ligos požymiais ir į gydytojus nesikreipia“, – nuogąstavo dr. J. Balčiūnienė. Ji pastebi, kad AGDD užklumpa vis jaunesnius žmones, tad šios ligos prevencija reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.

Siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į šią grėsmingą akių ligą, rugsėjo mėn. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bus organizuojamos nemokamos akių patikros. Jų metu oftalmologų komanda specialia akių dugno kamera tirs gyventojų akis ir įvertins, ar yra ligos požymių, suteiks visą su AGDD liga susijusią informaciją bei papasakos, ką reikėtų daryti, kad būtų galima jos išvengti.

Sergant AGDD stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Pasak dr. J. Balčiūnienės, žmogui, sergančiam AGDD tampa sudėtinga arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti ir netgi atlikti kasdienius namų ruošos darbus. Taip pat padidėja kritimų ir kaulų lūžių tikimybė. Regėjimo netekusius žmones dažnai apima depresija, jie jaučiasi socialiai atskirti.

AGDD rizika padidėja dėl netaisyklingos mitybos, rūkymo, viršsvorio ir žalingo saulės ar ultravioletinių spindulių poveikio „Norint išvengti AGDD, svarbiausia reikia atsisakyti rūkymo, keisti mitybos įpročius (ar sureguliuoti mitybą) – valgyti daugiau daržovių, žuvies, mažiau riebių, saldžių patiekalų, bei nuolat aprūpinti organizmą specialiomis ligos progresavimą stabdančiomis medžiagomis – liuteinu, zeaksantinu, vitaminais E, C, kurie stiprina tinklainę. Tą padaryti padeda mitybos sureguliavimas bei maisto papildų, turinčių visų šių reikalingų medžiagų, vartojimas“, – teigia dr. J. Balčiūnienė.

Patikros vietos, kuriose akis vyresniesiems nemokamai tikrins oftalmologai:

AGDD simptomai:

1. Pablogėjęs centrinis matymas.
2. Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
3. Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
4. Spalvinio matymo sutrikimai.
5. Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja vyresniems nei 50 metų gyventojams.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Nors atėjus rudeniui optikos viena per kitą siūlo įvairiausias nuolaidas, į šiuos siūlymus reikėtų žiūrėti labai kritiškai ar net skeptiškai, nes neretai optikos gudrauja arba net apgaudinėja. Pavyzdžiui, paaiškėja net tokių paradoksų, kad optikoje, kuri skelbiasi, jog rėmeliai joje nemokami, akiniai galiausiai kainuoja brangiau nei optikoje, kurioje už rėmelius reikia mokėti.

Arba štai nemažai optikų akinius užsisakantiems klientams regėjimą siūlo patikrinti neva nemokamai, bet tuomet brangiau gali atsieiti akinių stiklai ar akinių gamyba. Arba kartais visos siūlomos paslaugos esą nebrangios, bet tokios kainos siūlomos tik optikoje įsigyjantiesiems akinių rėmelius, o šie, pasirodo, yra gerokai brangesni nei kitur.

Tiesa, gerai paieškojus tikrų nuolaidų vis dėlto galima rasti. Tarkime, prasidėjus mokslo metams daugelis optikų siūlo nemažas nuolaidas moksleiviams, studentams ir net pedagogams. Štai tiek mokytojams, tiek mokiniams 30 proc. nuolaidą rėmeliams ir akinių lęšiams siūlo optikų tinklas “Vizija”. O “Optikos pasaulis” pateikė kitokį siūlymą: čia nuolaidos akiniams ir lęšiams priklauso nuo amžiaus, tai yra pensininkams jos taikomos didžiausios.

Vis dėlto optikų konsultantės, paklaustos, kiek kainuos akiniai, jei klientas pasirinks pigiausius rėmelius ir pasinaudos visomis įmanomomis akcijomis, vengė tiesaus atsakymo ir aiškino, kad kaina esą priklauso nuo labai daug veiksnių: rėmelių tipo (pavyzdžiui, stiklus įdėti į “varžtukinius” rėmelius, net jeigu jie pigūs, esąs brangiau nei renkantis paprastus), akių būklės, lęšių storio ir kt.

Taigi “Veidas” atliko tyrimą ir pamėgino išsiaiškino, kiek kurioje optikoje kainuoja pasigaminti paprastus moteriškus akinius su paprastais plastiko lęšiais be jokios dangos. Paaiškėjo, kad kainos svyruoja nuo 210 iki 355 Lt.

Alerginis konjunktyvitas – tai akies junginės uždegimas, prasidedantis dėl gausių ir jautrių junginės kraujagyslių tiesioginio kontakto su alergenais.

Kas sukelia sezoninę akių ligą

Alerginį konjunktyvitą dažniausiai sukelia medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės, mikroskopiniai grybai, buitiniai, epiderminiai, maisto alergenai, vaistai, cheminės medžiagos, kosmetika. Žiedadulkių alergenai dažnai sukelia ne tik alerginį akies junginės uždegimą, bet ir alerginę slogą. Šie simptomai neretai pasireiškia vienu metu.

Nuolatiniai kaltininkai

• Naminiai gyvūnai. Alergiją sukelia baltymai, randami naminių gyvūnų odos epitelyje, šlapime, seilėse. Alergija kailiniuotiems ir plunksnuotiems numylėtiniams atsiranda laipsniškai ir pastebima ne iš karto. Jie gali sukelti alerginį rinitą, akių uždegimą, astmos priepuolį ar pasunkinti jau esamus simptomus net neprisilietus prie gyvūno, nes alergenai kaupiasi namų aplinkoje: minkštuose balduose, kilimuose ir pan.

• Grybeliai. Tai mikroskopiniai grybai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet ir žmogaus aplinkoje, neretai vystosi ir dauginasi gyvenamosiose patalpose.

• Namų dulkių erkutės pasižymi labai stipriomis alergizuojamosiomis savybėmis. Viename grame dulkių suskaičiuojama vidutiniškai daugiau nei 500 erkių, jos yra 0,2 mm dydžio, o alergenas yra jų išskiriamos išmatos. Išdžiūvusios jos susimaišo su namų dulkėmis ir pasklinda visame gyvenamajame būste, veikdamos alergišką žmogų ištisus metus.

Kai kamuoja sloga ir akių uždegimas

Dažną alergišką žmogų kamuoja pirmiausia sloga. Sezoninio ir nuolatinio alerginio rinito požymiai skiriasi. Sezoniniam rinitui būdingi “šlapiosios” slogos simptomai: čiaudulys, smarkus nosies niežėjimas, vandeningos išskyros, nepastovus nosies užburkimas, dažnai akies junginės uždegimas – konjunktyvitas.

Sergantiesiems nuolatiniu alerginiu rinitu būdingi “sausosios” slogos simptomai: nuolatinis ir sunkus nosies užburkimas, tirštos gleivingos išskyros į nosiaryklę, dažnai kartu būna ir alerginis konjunktyvitas, bet sergantysis nesiskundžia nosies niežuliu ir čiauduliu. Jiems savijauta dažnai pablogėja namie, uždarose patalpose, nes ten esama pagrindinių alergenų.

Žinant alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių galima bandyti nustatyti šienligės kaltininkus. Vertėtų žinoti, kad alergija žiedadulkėms nustatinėjama šaltuoju metų laiku, kai augalai nežydi. Alergija gali būti atskirai tik medžių, tik piktžolių ar tik žolių žiedadulkėms, bet būna ir visoms kartu. Vieniems reikia didelės žiedadulkių koncentracijos ir alergijos simptomai išryškėja priėjus prie augalo, tuo tarpu kiti kenčia net sėdėdami namie, sandariai užsidarinėję langus.

Kaip pasireiškia alerginis akies junginės uždegimas

Alerginiai konjunktyvitai paprastai pažeidžia abi akis, jos stipriai ašaroja, perši, iš jų skiriasi vandeningos, gleivingos išskyros. Gali labai patinti vokai ir audiniai apie akis (atsiranda mėlynės paakiuose). Sezoninis alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia kaip kitos alerginės ligos sudedamoji dalis.

Kaip liga gydoma

• Sezono metu gydymas yra simptominis: skiriama vaistų nuo alergijos, nosies ir akių lašų.

• Reikia išplauti akis fiziologiniu tirpalu arba dirbtinėmis ašaromis. Būklę gali palengvinti šalti kompresai. Taip pat vartojami alergiją mažinantys (geriamieji ir akių lašai), kraujagysles sutraukiantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

• Saugokitės aplinkos veiksnių taip pat, kaip ir esant alerginei slogai, tik papildomai lauke galite užsidėti akinius.

• Ligai atslūgus alergologas gali skirti specifinę imunoterapiją, kai pagal tam tikrą schemą atliekama vakcinacija alergenais. Ilgas gydymas, trunkantis apie trejus metus, yra efektyvus – apie 80 proc. sergančiųjų pasveiksta visiškai. Jis gali būti skiriamas vyresniems nei penkerių metų vaikams.

Augalų žydėjimo periodai

• Medžių žydėjimo periodas būna pavasarį – kovo–gegužės mėnesiais. Dažniausiai šienligę sukelia lazdynų, beržų, ąžuolų, alksnių, o neretai ir pušų žiedadulkės.

• Pievų žolių žydėjimo sezonas būna gegužės–liepos mėnesiais. Šienligę sukelia labai daug žolių: motiejukai, smilgos, rugiai, pienės. Tyrimai parodė, kad žmogus retai būna alergiškas tik vienai žolei – dažniausiai šienligę sukelia įvairių žolių žiedadulkės.

• Vasaros pabaigoje prasideda piktžolių žydėjimo metas. Ypač reikėtų saugotis pelynų arba kiečių. Jų žiedadulkės pasižymi labai stipriomis alergizuojamosiomis savybėmis.

Alergija gali būti atskirai tik medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms arba visoms.