2010 Gruodžio 23

Birželis

Svarbiausi 2010-ųjų įvykiai

veidas.lt

Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...