2010 Lapkričio 09

Mokslas

Susirgs ar nesusirgs?..

veidas.lt

"Veido" archyvas

Matome – sublizgo akytės, iš nosytės slysta maumas… Įsisirgs ir atguls į lovytę? O gal ryte atsibus sveikas ir keliaus į darželį? Kas nugalės – bjaurybė liga ar šaunuolis mažylio imunitetas? Ginkis, mažyli, ginkis!

Visi žmonės, net ir patys mažiausi, turi patikimą apsaugą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Tai imuninė sistema – sudėtingas įvairių organų ir jų išskiriamų medžiagų mechanizmas, kuris lyg skydas apsaugo mažylio organizmą nuo kiekvieną dieną puolančių daugybės mikroorganizmų. Už tai, kad mažylis suserga ne visuomet, turime dėkoti stipriam jo imunitetui. Drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą. Juolab kad rudenį, atšalus orams, atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti mikroorganizmams – peršalimo ligų sukėlėjams. Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau vaikelis serga peršalimo ligomis, dažniau prasideda peršalimo ligų komplikacijos, pvz., plaučių uždegimas ir t.t.

Patikima apsauga

Kad žinotume, kaip išvengti peršalimo ligų, reikia suprasti imuniteto veikimą, nors jis labai sudėtingas. Tačiau galima išskirti tik kelis pagrindinius imuninės sistemos karius – baltymus, dar vadinamus imunoglobulinais (Ig), o paprasčiau – antikūnais. Jų yra kelių rūšių.

  • Nespecifiniai kovotojai (IgM) kovoja su kiekvienu įsibrovėliu ir priešų nesirenka. Tai tarsi pirmasis barjeras prieš bet kokius ligų sukėlėjus ar kitokius svetimkūnius. Gimdamas kūdikis šių antikūnų iš  mamos negauna, jie susidaro vaiko organizme. Per pirmuosius antruosius gyvenimo metus IgM padaugėja priklausomai nuo to, kiek mažyliui tenka susidurti su infekcija. Be to, reikia atminti, kad tai yra baltymai ir jeigu mažylis blogai valgo ir negauna reikiamo kiekio baltymų, tuomet IgM susidarymas gali sutrikti. IgM nėra ilgaamžiai. Jų pradeda gamintis mažyliui susirgus, o maksimalus jų kiekis būna 10–15 dienų po užsikrėtimo.Vėliau jų pradeda mažėti. Bet po 20–30 dienų ima gamintis apsauginiai, organizmo imuninę atmintį lemiantys IgG.
  • Specifiniai imunoglobulinai (IgG), priešingai nei IgM, veikia ne visus infekcijos sukėlėjus, o pasirinktinai, t.y. tuos “blogiečius”, su kuriais organizmas jau yra turėjęs reikalų, arba jei vaikas yra vakcinuotas. Naujagimis šių imunoglobulinų gauna iš mamos, jie perduodami ir per motinos pieną. Todėl iki 6–7 mėnesio mažylio imunitetas patikimai jį saugo nuo ligų. Vėliau kūdikio organizme IgG kiekis laipsniškai mažėja. Dėl šios priežasties nuo 6 mėn. iki 2 metukų mažyliai dažniau serga peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis (nes neturi parengtos informacijos, kaip kovoti su kiekvienu sukėlėju). Gera naujiena ta, kad mažylio organizmas, kontaktuodamas su aplinkoje esančiais ligų sukėlėjais, jau pats pradeda pasigaminti IgG.
  • Gleivinėse randami imunoglobulinai (IgA), dar vadinami sekreciniais. Tai vietinis imunitetas,  saugantis visas organizmo gleivines nuo infekcijos sukėlėjų. IgA galima rasti mažylio seilėse, ašarose, nosies ar bronchų sekrete, žarnyno gleivinėje ir kt.

Kitoks nei suaugusiųjų

Jei imuninė sistema daro tokius stebuklus, kodėl kartais net ir labai stiprus mažylis ima ir suserga? Tai paaiškinti paprasta: kol imuninė sistema atpažįsta ir įveikia neprašytą svečią, šiek tiek užtrunka. Per tą laiką nelauktasis, naikindamas ląsteles, palieka savo pėdsakus. O ligos eiga priklausys nuo to, kaip ginsis mažylio imuninė sistema, kuri dar nėra subrendusi. Į žalingus veiksnius ši sistema kartais reaguoja pernelyg audringai, o kartais vangiai, greit pavargsta. Laikui bėgant įgimta imuninė sistema silpsta: atsparumas kai kurioms ligoms trunka iki 6 mėnesių, o vaikui sulaukus 5–6 metų visiškai išnyksta. Todėl mažyliai serga dažniau ir kitaip nei suaugusieji.

Valgome ir stiprėjame!

Labai įmantrių imuniteto stiprinimo priemonių nereikėtų griebtis, mat visko, ko reikia jam sustiprinti, yra maisto produktuose. Tik reikia mokėti juos pasirinkti.

  • Pienas – nepamainomas. Kad imuniteto karių – antikūnų organizme pasigamintų tiek, kiek reikia, mažylis turi gauti pakankamai lengvai pasisavinamų baltymų. Tai pagrindinė vaiko organizmo statybinė medžiaga, reikalinga ląstelėms augti ir atsinaujinti. Baltymų šaltinis – gyvulinės kilmės maistas: pieno produktai (ne tik pats pienas, bet ir jogurtas, varškė, sūris), mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai. Baltymų daug yra ir grūduose, ankštinėse daržovėse.
  • Gerosios bakterijos. Rauginti maisto produktai didina organizmo atsparumą ir todėl, kad juose yra gerųjų žarnyno bakterijų. Šios padėjėjos ne tik sintetina fermentus ir tam tikrus vitaminus, aktyvina mineralų (geležies, magnio, kalcio) rezorbciją, bet ir sudaro apsauginį gleivinių barjerą, padeda gamintis IgA, taigi palaiko gynybines mažylio organizmo jėgas. Kad gerosios žarnyno bakterijos gyvuotų ir užkirstų kelią blogosioms bakterijoms patekti į mažylio organizmą, reikalingos prebiotinės skaidulinės medžiagos, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse, grūdinių kultūrų luobelėse. Todėl patartina mažylį maitinti košėmis, dribsniais su grūdų luobelėmis, makaronais, pagamintais iš neperdirbtų grūdų.
  • Visagalės sultys. Įrodyta, kad daržovių ir vaisių sultys (šviežiai spaustos) yra labai vertingos, nes jose daug cukrų, organinių rūgščių, eterinių aliejų ir, svarbiausia, fermentų, vitaminų bei mineralinių druskų. Jos didina mažylio organizmo atsparumą infekcijoms. Beje, daržovių sultys pranašesnės už vaisių. Vienos naudingiausių – šviežiai spaustos pomidorų sultys, turtingos natrio, kalcio bei magnio. Stiklinė šio gėrimo mažyliui dovanos pusę per parą būtinų vitaminų A ir C normos. Nors vaisių sultis mažylis geria mieliau, mama gali truputėlį jį apgauti, ruošdama sulčių kokteilius, į kuriuos įmaišys nemėgstamų burokėlių, morkų ar kopūsto.
  • Jodas. Mažylio imuninė sistema nepavargs, jei organizme netrūks jodo. Šis mineralas itin svarbus skydliaukės hormonų gamybai. Šie dalyvauja medžiagų ir energijos apykaitoje, imuninėse reakcijose, reguliuoja organizmo augimą, psichikos ir fizinę raidą. Nustatyta, kad Lietuvos dirvožemyje trūksta jodo, todėl jo stinga ir maiste. Pratinkite mažylį ne tik prie jūros gėrybių, bet ir prie jodu praturtintos duonos, druskos.

Vitaminai maiste

Dažnai sergant infekcinėmis ligomis mažylio organizme padidėja vitaminų poreikis. Jo nepapildžius ima trūkti vitaminų ir imunitetas dar labiau susilpnėja. Geriausiai tinka natūralūs vitaminai, kurių yra šviežiame maiste.

  • Vitaminas C. Mažylio organizmo gynybinei veiklai itin didelę reikšmę turi vitaminas C. Jo gausu erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, raudonosiose paprikose, juoduosiuose serbentuose ir net raugintuose kopūstuose.
  • Vitaminai A ir E. Taip pat imuninei sistemai būtini riebaluose tirpūs vitaminai A ir E bei pakankamas kiekis jiems ištirpinti. Vitamino A gausite valgydami kepenėles, vartodami  augalinį aliejų, jo taip pat yra ir oranžiniuose, geltonuose vaisiuose bei daržovėse. O vitamino E – riebiose žuvyse, žuvų taukuose, riešutuose, avokaduose.
  • Vitamino B6 yra kruopose, rupioje duonoje.

Papildome atsargas

  • Multivitaminai. Jeigu mažylis dažnai serga ir prastai valgo, vitaminų atsargas tenka papildyti vitaminais ir mineralais iš vaistinės. Vartojant vitaminus būtina jų duoti nurodytą kiekį. Be to, pasigirsta nuomonių, kad užėjus pačiam ligos įkarščiui nereikėtų vitaminais maitinti organizme besidauginančių bakterijų ar virusų, vitaminus verčiau gerti tuomet, kai mažylis pradeda sveikti. Ši taisyklė negalioja vitaminui C, kurio poreikis mažyliui karščiuojant tik padidėja, bet nereikėtų viršyti vaiko amžiui rekomenduojamos dozės.
  • Žuvų taukai. Jie vertinami ne tik dėl natūralių vitaminų D ir A, bet ir dėl riebalų rūgščių omega-3, padedančių stiprinti imunitetą. Vaikams iki trejų metų rekomenduojama gerti po 5 ml žuvų taukų per dieną.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...