2010 Spalio 01

Sveikata

Galva – ne kamuolys, bet kartais bumpteli…

veidas.lt

"Veido" archyvas

Miegas nėra geras požymis susitrenkus galvą

Taip nutinka ne tik judriems nenuoramoms, bet ir lėtapėdžiams, galintiems netyčia būti pastumti arba dar blogiau – patekti į eismo įvykį. Nė vienas nėra apsaugotas nuo traumos, todėl reikėtų žinoti, ką daryti, jai įvykus.

Laimė, dauguma vaikų patiria išorinius (paviršinius) galvos sužalojimus, kurie nėra pavojingi. Vidiniai sužalojimai (kaukolės lūžiai, smegenų pažeidimai) – gali turėti skaudesnių pasekmių ar net būti pavojingi gyvybei.

Smegenų pažeidimo rizika priklauso nuo traumos sunkumo. Mažos traumos, pvz., kritimas iš nedidelio aukščio, smūgis į galvą kamuoliu, nėra labai pavojingos. Didelė smegenų sužalojimo rizika kyla, jei trauma patiriama esant dideliam greičiui (eismo įvykis, šautinis sužalojimas), stipriai smogus sunkiu ar  aštriu daiktu (akmeniu, peiliu), nukritus iš didelio aukščio. Pakankamai didelis pavojus sužaloti smegenis, jei  kūdikis bus stipriai supurtytas.

Kas gi būna?

Dažniausiai po lengvos traumos vaikas atsiperka patinimu (guzu), atsiradusiu dėl kraujavimo po oda. Guzas gali išlikti keletą dienų ar net savaičių.

Stipresnė trauma gali būti lydima dažnai pakankamai gausaus kraujavimo iš žaizdos, nes galvos odoje daug kraujagyslių. Apie 5 proc. vaikų po lengvos galvos traumos trumpam (iki 1 min.) praranda sąmonę. Po traumos vaikui galimas galvos skausmas ar svaigulys, būdingas pykinimas, vėmimas, rečiau –  atsirasti traukulių. Vaikas gali tapti mieguistas, neprisiminti, kas buvo prieš traumą ir po jos.

Ar lėkti pas gydytoją?

Net ir po nedidelės traumos rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jis patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko galima tikėtis ir kokie simptomai gali būti pavojingi.

Nedelsiant vaiką reikia gabenti į gydymo įstaigą, jei pastebėjote:

  • sąmonės praradimą (nors ir trumpalaikį);
  • daugkartinį vėmimą;
  • traukulius;
  • stiprius (ir vis stiprėjančius) galvos skausmus ir svaigimą;
  • pasikeitusį  vaiko elgesį (mieguistumą, padidintą dirglumą);
  • eisenos pokyčius, sutrikusią koordinaciją;
  • nereguliarų kvėpavimą;
  • sutrikusią kalbą ir (arba) matymą;
  • šlapimo ar išmatų nelaikymą;
  • nepaliaujamą verkimą;
  • skystį ar kraują, bėgantį  iš ausų, burnos  ar nosies;
  • nelygius vyzdžius;

Taip pat skubios pagalbos reikia, jei žiojėja didelė galvos žaizda ar lūžis, toji žaizda, užspausta tvarsčiu, nenustoja kraujuoti 10 min. Skubėkite į ligoninę, jei vaikas nukrito iš didesnio kaip  1,5 m. aukščio. Nieko nelaukite ir tuomet, jei mažyliui dar nėra pusės metukų.

Ką daryti, jei galvą sutrenkęs vaikas nėra kūdikis, žvalus, neprarado sąmonės, o jo elgesys – nepakitęs? Visų pirma, nuraminkite jį. Tuomet dėkite šaltį prie sumuštos vietos 20 min. (jei naudojate ledą, susukite jį į audinį). Stebėkite vaiką artimiausias 24 val., ir, jeigu matote aukščiau išvardytus simptomus, nedelsiant skambinkite gydytojui.

Jei susitrenkė prieš miegą…

…ir mažylis po to iškart užmigo, stebėkite, ar nepradeda trūkčioti galūnės, nepakinta odos spalva, kvėpavimas. Jei nematote šių ir nepastebite kitų simptomų, leiskite vaikui miegoti. Bet, jeigu odos spalva ar kvėpavimas pakinta arba jums dėl ko nors neramu, pažadinkite vaiką.  Jeigu mažylis neatsibunda – nedelsiant skambinkite gydytojui.

Galvoje – žaizda

Jei ji  kraujuoja – nuplaukite sužeistą vietą su  muilu ir užspauskite steriliu tvarsčiu; kraujavimas turi baigtis per 10 min., jei nenustoja – greičiausiai žaizdą reikės siūti. Jei įtariate kaukolės lūžį – žaizdos srityje stipriai nespauskite. Taip pat nesistenkite žaizdos valyti, nes ji gali pradėti daugiau kraujuoti, be to, galite papildomai sužaloti. Netraukite iš žaizdos jokių kyšančių daiktų.

Jei vaikas nesąmoningas

  • Nejudinkite jo, nes gali būti sužeistos  kaklo ar nugaros smegenys
  • Kvieskite pagalbą ar paprašykite, kad ją iškviestų aplinkiniai
  • Jei nekvėpuoja – atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą
  • Jei vemia (o taip gali būti ir be sąmonės) – pasukite vaiką  šonu, bet stenkitės laikyti jo galvą ir kaklą tiesiai,  kad apsaugotumėte nuo nugaros smegenų pažeidimo

Tyrimai ne visad būtini

Ligoninėje ar poliklinikoje mažylį apžiūrės neurologas arba neurochirurgas. Galbūt vaikui prireiks akių dugno tyrimo – tai nuspręs vaiką apžiūrėjęs specialistas, remdamasis jo būklės sunkumu. Paprastai, esant lengvai traumai, šis tyrimas nėra būtinas, o vidutinio sunkumo ar sunkiai – beveik visada daromas. Akių dugne galima pastebėti netiesioginių smegenų pažeidimo požymių (veninė stazė, kraujosruvos) – tai palengvina diagnostiką. Nesibaiminkite eilių pas okulistą, nes toks pacientas priimamas be eilės.

Mažyliui gali prireikti ir rentgeno nuotraukos arba modernesnių vaizdinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos (KT) ar branduolių magnetinio rezonanso (BMR).  Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar nekraujuoja į smegenis ar aplink jas, ar nėra kaukolės lūžių, kitų rimtų smegenų pažeidimų.

Tėvai kartais nori, kad vaikams būtų atlikti vaizdiniai tyrimai, tačiau jie reikalingi ne visais atvejais. Ne visi tėvai žino, kad atliekant KT tyrimą apšvitinama nemaža radiacijos doze, todėl nesant rimto sužalojimo, šis tyrimas nereikalingas.

Jei vis tik ištirti būtina, mažas vaikas gali būti trumpam (iki 15 min.) užmigdomas. Branduolių magnetinis rezonansas yra sunkiau prieinamas tyrimas, nes jis yra ne visose gydymo įstaigose, šiuo metodu tiriama ilgiau (iki 30 min.), todėl vaikui reikia ilgesnio migdymo ar narkozės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...