2014 Rugpjūčio 20

Sunkus kelias į garbingų mantijų gildijas

veidas.lt

Teisininkų gildijų egzaminų neišlaiko gerokai daugiau kaip pusė kandidatų. Kvalifikacinių egzaminų statistika rodo, kad kelerius metus niekas nenorėjo būti prokurorais. Pasirodo, negalėjo, nes šis egzaminas nevyksta jau nuo 2011 m.

 

Norint pakliūti į visas teisės gildijas – notarų, antstolių, teisėjų prokurorų, reikia laikyti kvalifikacinius egzaminus. Tiesa, įstatymai numato kelias išimtis, pavyzdžiui, socialinių mokslų teisės krypties daktarams, kurie egzaminų laikyti neprivalo. Tokie barjerai aktualūs, nes, kaip aiškina pašnekovai, didžiąją dalį laikančiųjų kai kuriuos egzaminus sudaro kandidatai iš kitų gildijų.

„Vokietijoje pavogto automobilio numerius perkalė Lenkijoje ir neteisėtai atvežė į Lietuvą. Ar tai yra kontrabanda?“ – toks advokatų kvalifikacinio egzamino klausimas nustebino Paulių Astromskį, tada dar advokato padėjėją, besispecializuojantį civilinėje, komercinėje teisėje. Šiandien P.Astromskis – sėkmingai dirbantis advokatas, profesinės advokatų bendrijos „Viliušis ir Astromskis“ partneris.  Advokatų kvalifikacinį egzaminą jis įveikė iš antro karto. Su advokatūros praktika susipažinusiam advokato padėjėjui reikėjo grįžti į pirmo studijų kurso laikus ir mintinai mokytis kodeksus. Juk egzaminas iš norinčiųjų tapti advokatūros praktikais reikalavo teorinių žinių.

„Veido“ kalbinti pašnekovai atsidūsta: laimei, egzamino programa buvo pakeista, tad jau šiemet būsimieji advokatai turi pademonstruoti ir praktinius gebėjimus – vien kalimo nepakanka. Nors ir kritikuojami, kiti profesiniai egzaminai taip pat nestokoja praktinių užduočių.

„Veido“ atliktas tyrimas rodo, kad su egzaminais pretendentai susidoroja sunkiai. Pavyzdžiui, mažiausia sėkmė lydėjo kandidatus prisijungti prie antstolių gildijos: per penkerius metus šį egzaminą išlaikė 18, arba 15 proc., kandidatų, o daugiausiai pretendentų gavo teisę apsivilkti teisėjo mantiją – šį egzaminą 2010–2013 m. išlaikė 45 proc. pretendentų, taigi beveik pusė.

„Veido“ kalbinti teisės ekspertai, kvalifikacinių egzaminų komisijų nariai svarsto, kad geriausiai egzaminus pavyksta išlaikyti su „virtuve“ susipažinusiems praktikams, kurie jau turi stažo bagažą tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, advokatūros, pretendentų į teisėjus egzaminus geriau laiko advokatų ar teisėjų padėjėjai. Susikirsti daugiau šansų turi kandidatai, pereinantys į kitą gildiją, pavyzdžiui, prokurorai, išmanantys baudžiamąją teisę, atidžiau turi rengtis notaro egzaminui, kuriame reikalaujama daugiausia civilinės teisės žinių.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Jo Jo rašo:

    2004 m. prileido be egzaminų visokių aboltusų, tai dabar reikia vis sunkinant egzaminus atsilošti gadinant žmonėms gyvenimus, tiesiog tikrai “žmogiškas” požiūris į problemos sprendimą. Gaila tik, kad nieks nedrįsta kovoti už savo teises, visi tyli bijodami susidorojimo, o reikėtų, kad vieną dieną visi padėjėjai paliktų advokatūrą, tada pažiūrėtumėm kaip tie garsieji advokatai gyvuotų, kai nebūtų kam už juos dirba.

  2. nikas nikas rašo:

    Idomu ar komisija kuri egzaminuoja bent suvokia kaip kartais jie lengva ranka žaidžia žmonių likimais, kartais demonstruoja savo “proto galią” užversdama antraeiliais klausimais, kurių realiai nereikia advokato darbe ir taip galiausiai griaudama gyvenimus? Ar jie įsigilinę į padėjėjų situaciją, galbūt jie dirba šį darbą ilgiau už kai kuriuos advokatus ir patirties turi už juos gerokai daugiau, ar žino, kad tas žlugdymas ne padeda, o užkerta kai kuriais atvejais ginti jų klientų interesus aukštesnėse instancijose? Galbūt nesuvokia net kokios pasekmės neišlaikius egzamino, t.y. kad tik po pusės metų (neaišku kokiu tikslu toks terminas sugalvotas) galima bus teikti prašymą perlaikyti, po to 1-1,5 metai laukimo kol teisis pakviesti laikyti, tuo tarpu kai numatyta, kad metų bėgyje turi būti suteikta galimybė perlaikyti, bet tai niekam neidomu, nes jų tai neliečia.

  3. hm hm rašo:

    Egzamino žodžiu dalis – stebėtinai subjektyvu. Reikalauja mintinai išvardinti kodekso straipsnio punktus. Jei iš dešimt punktų nepamini vieno – klausimo gali neįskaityti. Besiruošiant girdėjau, kaip vienas kandidatas atsakinėjo prieš mane – buvo gėda klausytis, bet kažkodėl “liapsusai” komisijai nepasirodė reikšmingi ir tas kandidatas išlaikė. Niekaip nesuprantu, kam išvis reikalinga ši egzamino dalis – juk tai yra kandidatų atminties tikrinimas, kitaip tariant, gebėjimo iškalti sausą informaciją, jos net nesuvokiant, testavimas. Jei jau pirma dalis buvo išlaikyta, vadinasi sugebu vertinti, spręsti teisines situacijas ir, atitinkamai, atstovauti kliento interesus, bet jeigu mintinai neiškaliau kodeksų ir kitų įstatymų, į kuriuos, atstovaujant klientą, bet kada galima pasižiūrėti, tai esu nevertas būti advokatu? Beje, su šalutiniais klausimais komisija labai nesunkiai gali “sumauti” egzaminuojamąjį. Jei žmogus nepatinka, tai labai nesudėtinga padaryti.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...