Nuo 1950-ųjų Šumano deklaracijos iki 1992-ųjų Mastrichto sutarties „prancūzų-vokiečių“ tandemas buvo pagrindinis Europos integracijos variklis. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų itin išryškėjusios skirtingos Prancūzijos ir Vokietijos Europos raidos vizijos bei pastaroji finansų krizė verčia dvejoti dėl šio tandemo ateities.

Naujausias ženklas, kad tarp Prancūzijos ir Vokietijos atsiranda šaltukas, – šios dvi valstybės greičiausiai nepateiks vieningos pozicijos prieš birželį vykstantį ES viršūnių susitikimą. Tokia jau įprasta praktika ir šį kartą buvo inicijuota Vokietijos, tačiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as tam ištarė „ne“, teigdamas, kad šis veiksmas gali suerzinti kitas ES nares. Todėl atrodo, kad sausį atšventusios savo draugystės penkiasdešimtmetį valstybės vis sunkiau randa bendrų sąlyčio taškų. Euro zonos krizė apnuogino ne tik itin skirtingas dabartinių lyderių vizijas, bet ir didesnius šalių nesutarimus dėl ES raidos.

Problemas mato kitaip

Pastarųjų metų finansų krizė skirtingai paveikė šalis. Vokietija, kaip ir visos šalys, 2009-aisias kritusi į duobę, jau kitais metais sugebėjo pasiekti teigiamą BVP augimą bei daugiau mažiau stabilizuoti ekonomiką. O štai Prancūzijos prezidentas praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad jo šalis patiria recesiją ir 2013-aisiais prognozuojamas nulinis ekonomikos augimas. Žurnalo „The Economist“ pateikiamais Europos Komisijos skaičiavimais, 2013 m. Vokietijai prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, o Prancūzijai – 0,1 proc. neigiamas pokytis.
Prancūzijos ir Vokietijos metodai, kuriuos didžiosios ES valstybės norėtų įdiegti kovodamos su finansų krize, skiriasi. Tai ypač išryškėjo praėjusiais metais Prancūzijos prezidento vietą užėmus socialistui F.Hollande’ui. Prieš jį šaliai vadovavęs Nicolas Sarkozy su Vokietijos kanclere Angela Merkel ekonomikos klausimais susikalbėjo kur kas geriau nei dabartinis Prancūzijos vadovas. Dviejų šalių lyderių tandemas ne veltui imtas vadinti skambiu pavardžių junginiu Merkozy.
Greičiausiai panašaus tandemo tikisi ir Prancūzijos vadovas, kuris laukia socialistų pergalės rudenį Vokietijoje vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau Vokietijos dienraštis „Spiegel“ prognozuoja, kad net ir pergalės atveju esminių pokyčių tikėtis neverta: socialistų kandidatas užimti kanclerio vietą Peeras Steinbruckas yra fiskalinis konservatorius, 2005–2009 m. laikotarpiu ėjęs finansų ministro pareigas.
Vis dėlto politikai gali konstruktyviai dirbti ir netapdami draugais. Politikos apžvalgininkai teigia, kad Helmutas Kohlis ir Francois Mitterrand’as tik didelėmis pastangomis rado sąlyčio taškų, o Merkozy tandemas taip pat startavo lėtai. Tačiau pastebima, kad A.Merkel ir F.Hollande’as tarpusavyje randa itin nedaug bendro, o tai gali padaryti nemaža žalos visai ES. Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto ekspertė Ronja Kempin teigia, kad pagal skalę nuo vieno iki dešimties dabartiniai šalių tarpusavio santykiai galėtų būti įvertinti tik dvejetu.
Ši padėtis leidžia kalbėti apie gilesnes nei asmeninių bei partinių nesutarimų šaknis: valstybių nuomonės išsiskiria nuo bankų sąjungos ir skolose skendinčių valstybių vadavimo priemonių iki euroobligacijų ir „taupymo ar išlaidavimo“ politikos. Nors abi valstybės suvokia, kad tik sėkmingas jų susitarimas ves į priekį visą ES, kompromiso paieškos nėra lengvos.

Skirtingai supranta solidarumą

Nuolat iš F.Hollande’o bei ES vadovų lūpų skambantis solidarumo siekis erzina už taupymą pasisakančią Vokietijos kanclerę, nes ji tai pirmiausia supranta kaip dar didesnį Berlyno indėlį į skęstančių valstybių gelbėjimo kasą. Todėl euroobligacijų ar bendro euro zonos gelbėjimo fondo idėjos tampa nepatrauklios kontekste, kai didžioji ES dalis nebenori dar labiau veržtis diržų, o išlaidauti neturi už ką.
F.Hollande’as ne tik prieštarauja Vokietijos siūlomam taupymo modeliui, kuris, prezidento nuomone, gali dar labiau pagilinti krizę, bet ir buria aplink save bendraminčių ratą. EK prezidentas Jose Manuelis Barroso jau pareiškė, kad nors taupymo programa yra iš principo teisinga, ši politika „jau pasiekė savo galimybių ribas“.
Negana to, Prancūzija, kurios ekonomika stringa, su pavydu žiūri į iš krizės besipelnančią Vokietiją. Todėl Prancūzija, pasak „Spiegel“, kuria „blogosios Vokietijos“, kuri pelnosi kitų sąskaita, įvaizdį.

ES – nacionaliniams interesams apginti

Vis dėlto kalbant apie Prancūzijos ir Vokietijos ES vizijas reikėtų atkreipti dėmesį, kad abi valstybės sąjungą pirmiausia supranta kaip galimybę siekti nacionalinių interesų užtikrinimo. Todėl natūralu, kad skirtingos vizijos, kurias abi valstybės nori pritaikyti visos ES mastu, kelia tam tikrą įtampą.
Pagrindinis Vokietijos interesas šiandien – išspręsti ES ekonomikos problemas. Politikos mokslininkės Christiana Tings teigimu, Vokietijoje dominuoja „Europos politika yra vidaus politika“ doktrina. Tai, kad Vokietijos gerovė priklauso ir nuo ES padėties, ne kartą pakartota aukščiausiu lygmeniu, o pastarąjį kartą tai ištarė kanclerė A.Merkel, atsakydama į Prancūzijos socialistų mestus kaltinimus dėl jos egoistinės ES politikos. „Aš nesu egoistė. Suprantu, kad Vokietija gali klestėti tik klestint ir visai ES“, – teigė politikė.
Pasak „The Economist“, pats faktas, kad A.Merkel demonizavimas vyksta ne Graikijoje ar Kipre, o pagrindinės jos partnerės Prancūzijos gretose, rodo, jog santykiai nėra patys šilčiausi.
O štai Prancūzija, nors krizės sąlygomis ir susitelkusi į sąjungos gilinimą, nenori atsisakyti jos ekonomikai naudingų, tačiau ES atžvilgiu brangiai kainuojančių projektų, pavyzdžiui, jai itin daug naudos duodančios žemės ūkio subsidijavimo sistemos. Jeigu Prancūzija nesutiks liberalizuoti savo ekonomikos ir toliau prieštaraus tarptautinių mainų barjerų panaikinimui, rasti bendrą sutarimą bus sudėtinga.
Per F.Hollande’o rinkimų kampaniją skambėjo šūkis, kad laikas baigti taupymo režimą, bet Europoje tai kertasi su pagrindiniais Vokietijos principais. Didėjanti skirtis tarp sėkmingos Vokietijos ir stringančios Prancūzijos ekonomikos atima svertus F.Hollande’ui reikalauti daugiau: pirmiausia laukiama, kad būtų susitvarkyta su šalies ekonomikos problemomis, nes kol kas sėkmės nematyti.