2011 Gruodžio 13

“Merkozy” prieš skolas kovos bizūnu

veidas.lt


ES šalių vadovai praėjusio penktadienio naktį sutarė dėl fiskalinės drausmės griežtinimo euro zonoje ir dar keliose euro neturinčiose šalyse, įskaitant Lietuvą, bei numatė baudas už naujųjų taisyklių pažeidimus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurių tandemas pastarosiomis savaitėmis vadinamas tiesiog “Merkozy”, privertė kitas euro zonos nares bei dar šešias euro neturinčias ES valstybes pritarti kur kas griežtesnėms fiskalinės politikos taisyklėms ir net automatiškai taikomoms baudoms už jų nesilaikymą.
Taigi, 17 euro zonos šalių, taip pat Baltijos ir beveik visas Šiaurės regionas bei galbūt Čekija ir Švedija (jos dar neapsisprendė ir atsakymą pateiks po parlamentinių svarstymų) pagal naująjį susitarimą, kurį ketinama pasirašyti iki kitų metų kovo mėnesio, privalės mokėti baudas už per didelį biudžeto deficitą, šiose šalyse bus skaičiuojamas vienodo dydžio pelno mokestis ir taikomi tokie pat finansinių transakcijų įkainiai, o už ateityje šioms šalims suteiktą finansinę paramą jokios atsakomybės negalės būti verčiami prisiimti privatūs investuotojai, kaip nutiko Graikijos atveju.

Koją pakišo britai

Tokios taisyklės pagal “Merkozy” planą turėjo įsigalioti visose 27 Europos Sąjungos šalyse ir iki pat praėjusio penktadienio išnaktų Europai taisykles diktuojanti porelė tuo neabejojo. Tačiau naujosioms prievolėms ir baudoms griežtai pasipriešino kelios euro neturinčios valstybės, ypač – Didžioji Britanija.
„Mes labiau norėtume sutarčių reformos tarp 27 narių. Tačiau tai buvo neįmanoma dėl mūsų draugų britų pozicijos. Dėl to bus pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas tarp 17 šalių, kuris bus atviras kitiems“, – akmenį į Didžiosios Britanijos daržą praėjusią savaitę sviedė N.Sarkozy.
Tačiau Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iki paskutinės minutės atlaikė “Merkozy” spaudimą ir liko prie savo pozicijos. Beje, jis nebuvo nusiteikęs prieš absoliučiai visus “Merkozy” sumanymus, o nepritarė tik tam, kad visoje ES būtų suvienodintos finansinių paslaugų teikimo taisyklės. Tačiau ir šio vieno punkto pakako, kad bendra ir visoms ES šalims galiojanti sutartis nebūtų patvirtinta, o naujosios taisyklės būtų taikomos tik “išrinktųjų” kuopelei. Tiesa, Didžiosios Britanijos premjeras mano, kad derėtų vartoti ne žodį “išrinktieji”, o kaip tik terminą “pasmerktieji”. Tačiau daugelio analitikų vertinimu, pasmerktaisiais tapo kaip tik tie, kurie atmetė naująsias taisykles.

Gimsta dviejų greičių Europa

Nors D.Cameronas norėjo “kaip geriau”, analitikų vertinimu, šį kartą jam nepavyko net “kaip visada”. Baimindamasis, kad naujosios fiskalinės taisyklės galėtų pakenkti Didžiosios Britanijos ekonomikai, jis prašovė pro šalį, nes susipyko su įtakingąja A.Merkel ir N.Sarkozy porele. O tai – dar didesnė žala Didžiosios Britanijos ekonominiams interesams.
„Šiuo metu Vokietija neabejotinai yra Europos lyderė, Prancūzija tapo Vokietijos parankine, o Didžioji Britanija dar niekada nebuvo tokia neįtakinga“, – teigia Europos reformų centro vadovas Charlesas Grantas. Jo nuomone, kitų ES šalių suartėjimas, už borto paliekant Didžiąją Britaniją, pakenks jos ekonomikai kur kas labiau nei būtų pakenkusios griežtesnės fiskalinės taisyklės.
„D.Cameronui leista suprasti, kad Europai nė motais jo žodžiai. Prancūzija ir Vokietija aiškiai pabrėžė, kad jie gali daryti ką tik nori ir visiškai nesvarbu – patinka tai britams ar ne“, – situaciją vertina Didžiosios Britanijos Notingemo universiteto politikos mokslų profesorius Stevenas Fieldingas. Be to, pasak analitikų, kitose šalyse įsigaliosiančios griežtos fiskalinės taisyklės sumažins britiškų prekių konkurencingumą.
Tas pats pasakytina ir apie kitas sutarties nepatvirtinusias šalis, pavyzdžiui, Vengriją. Analitikų vertinimu, iš esmės tai ir yra taip vadinamos “dviejų greičių” Europos sukūrimas, ir šiuo atveju naują sutartį priimsiančios valstybės judės kur kas didesniu greičiu nei likusios. “Euro neturinčios ir sutarčiai nepritariančios valstybės baiminasi galimos izoliacijos, nes jos savotiškai iškrenta iš žaidimo”, – aiškina S.Fieldingas.
Na, o kaip naujosios taisyklės paveiks jas patvirtinusių šalių ekonomiką?
Bent jau A.Merkel neabejoja, jog tai – vienintelis įmanomas būdas išsigelbėti iš skolų krizės. Pirmiausia tai esą padidins investuotojų pasitikėjimą, kurio stygius lėmė investuotojų traukimąsi ir grynųjų pinigų srautų tirpsmą euro zonoje.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tai – gresiantis Vokietijos ir Prancūzijos diktatas. Mat šios dvi supervalstybės taps tiesioginiais kitų sutartį pasirašiusių valstybių, įskaitant ir Lietuvą, prievaizdais.

“Merkozy” planas:

Valstybėms, kurių biudžeto deficitas viršija 3 proc., bus automatiškai taikomos baudos
Euro zonos valstybių gelbėjimo fondo “lubos” negalės viršyti 500 mlrd. eurų
Privatūs investuotojai negalės būti verčiami prisiimti rizikos dėl valstybių skolų
Valstybėse bus nustatytas vienodo dydžio pelno mokestis
Bus taikomi vienodi finansinių transakcijų įkainiai

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...