2012 Kovo 21

Stojimo į užsienio aukštąsias mokyklas pikas dar nepasiektas

veidas.lt


Tris kartus padidinta studijų kaina Didžiosios Britanijos universitetuose nebuvo pakankama priežastis Lietuvos moksleiviams atsisakyti planų studijuoti šioje ar kitose, mažiau populiariose užsienio valstybėse.

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo vienintelė studijų užsienyje klausimais padėti galinti bendrovė. Šiemet jų – jau penkios. Šių bendrovių atstovai beveik unisonu tvirtina: lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau didėja. Tas didėjimas nebėra toks kaip prieš penkerius šešerius metus, kai besidominčiųjų kasmet būdavo dvigubai daugiau nei ankstesniais metais, tačiau manoma, kad šiemet planuojančių studijuoti užsienyje jaunuolių bus gausu kaip niekada anksčiau.

111 tūkst. litų paskola – ne kliūtis

UAB „Kalba.lt“, kasmet konsultuojančios iki 5 tūkst. studijomis užsienyje besidominčių žmonių, vadovas Rytis Jurkėnas patvirtina: „Šiais metais dokumentus padėjome susitvarkyti dešimtadaliu didesniam būriui jaunuolių nei pernai. Taip pat pastebimai ūgtelėjo besidominčiųjų magistro studijomis skaičius.“
Įdomu tai, kad 5 proc. pagausėjo stojančiųjų į Didžiosios Britanijos aukštąsias mokyklas, nors dauguma šių tris kartus padidino studijų kainas. Dabar studijos britų universitetuose kainuoja iki 9 tūkst. svarų sterlingų, arba beveik 37 tūkst. Lt per metus. Turint omenyje, kad studijos dažniausiai trunka trejus metus, absolventai universitetus paliks su 111 tūkst. Lt skola bankui.
Būsimas ir esamas Didžiosios Britanijos akademinis jaunimas į reformą atsakė gausiais protestais ir šiuo metu fiksuojamu 16 proc. sumažėjusiu stojimu į savo šalies aukštąsias mokyklas. Kodėl išaugusi studijų kaina netapo priežastimi šioje šalyje atsisakyti studijuoti lietuviams?
„Lietuviai tikisi, kad paskolos nereikės grąžinti“, – atskleidžia studijų užsienyje konsultavimu užsiimančios bendrovės „Fox Universitetai“ projektų vadovė Rita Petrovė.
Išties, Lietuvos kontekste studijų paskolos Jungtinėje Karalystėje atrodo labai patraukliai: paskolą reikės grąžinti per dvidešimt penkerius metus po studijų baigimo, ir tik tada, jei metinės pajamos Lietuvoje viršys 36 tūkst. Lt, o Jungtinėje Karalystėje – 15 tūkst. svarų sterlingų (61,6 tūkst. Lt). Paradoksalu, bet nemaža dalis stojančiųjų, o tai reiškia, kad ir geresnių karjeros perspektyvų siekiančiųjų, ima paskolą tikėdamiesi, kad tokių sumų niekada neuždirbs ir paskola jiems bus „nurašyta“.
Jungtinė Karalystė yra populiariausia tarp užsienyje studijuojančių lietuvių. Kol kas naujausiais Švietimo ir mokslo ministerijos turimais duomenimis, šioje šalyje užpernai studijavo 2325 iš kiek daugiau nei 7 tūkst. Europoje Sąjungoje studijavusių Lietuvos atstovų. Geriausiuose šalies universitetuose – Kembridže ir Oksforde žinias sėmėsi atitinkamai 36 ir 18 lietuvių.
„Fox Universitetų“ atstovė prisimena, kad kai prieš penketą metų jų įmonė, tuomet dar veikusi tarptautinės studijų paieška užsiimančios organizacijos „Dream Foundation“ vardu (nuo praėjusios vasaros „Fox Universitetai“ yra „Dream Foundation“ dalis) pradėjo veiklą, su jų pagalba į užsienį išvyko vos 10 abiturientų. Pernai tokių buvo jau du šimtai. Šiemet šioje organizacijoje paraiškas studijuoti užsienyje padavė jau apie tūkstantį žmonių. Tikimasi, kad iki gegužės jų bus dvigubai daugiau. Žinoma, ne visiems pavyks jau šį rudenį pradėti studijas, tačiau R.Petrovė patvirtina, kad šiemet susidomėjimas aukštuoju mokslu užsienyje kaip niekada didelis.
Šeštus metus dirbančios ir analogiškas paslaugas teikiančios organizacijos „Kastu International“ vadovas Artūras Jefimovas pateikia savus skaičius: „Pernai per mūsų kompaniją stojimo į užsienio aukštąsias dokumentus tvarkėsi apie 600 žmonių iš Lietuvos, studijas pradėjo 330. Iš nepradėjusiųjų didesnė dalis persigalvojo, kitų nepriėmė universitetai, 2010 m. įstojusiųjų buvo 280. Šiemet augimas taip pat turėtų išlikti, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, bus mažesnis.“
Pastebima ir nauja tendencija: vis daugiau lietuvių nori studijuoti Olandijoje. A.Jefimovas tai aiškina palankiu studijų kainos ir kokybės santykiu šioje šalyje. „Studijų kaina ES piliečiams Olandijoje siekia kiek daugiau nei 6 tūkst. Lt per metus. Lietuviai į Olandiją pradeda žiūrėti kaip į alternatyvą“, – teigia „Kastu International“ vadovas.
2010 m. Olandijoje studijavo 219 lietuvių.

Užsienyje tikisi kokybiškų studijų ir galimybės tobulėti

Kodėl vis gausesnis būrys lietuvių renkasi užsienio aukštąsias mokyklas? Praėjusiais metais „Dream Foundation“ atlikta Lietuvos studentų apklausa atskleidė bendras Lietuvos jaunimo nuotaikas. Kaip pagrindinius studijų užsienyje pranašumus respondentai įvardijo studijų kokybę, asmeninę patirtį ir tobulėjimą, geresnes darbo perspektyvas, praktinius įgūdžius, užsienio kalbų lavinimą, tarptautines pažintis.
Reikia suprasti, kad šie duomenys atskleidžia ne tikrąją užsienyje studijuojančių lietuvių padėtį, o viso labo įvaizdį, kokį Lietuvoje turi užsienio universitetai ir kolegijos. Sudėtinga atsakyti, kiek šie lūkesčiai atitinka tikrovę, nes užsienyje studijuojančių lietuvių nepažįstame. Nėra suskaičiuota, kiek jų šiuo metu studijuoja, neatlikta tyrimų, kiek studentų yra patenkinti savo pasirinkimu, nežinoma, kiek jų planuoja grįžti į Lietuvą. Belieka remtis pavienių studentų pavyzdžiais.
„Veido“ kalbinti ir Lietuvos bei užsienio akademines erdves išbandę pašnekovai prielaidas patvirtino: išvykti studijuoti buvo teisingas sprendimas.
„Lūkesčius studijos viršijo su kaupu. Prieš išvykdamas tikėjausi įgyti naujų žinių, sutikti savo srityse pripažintų dėstytojų, pažinti britų akademinę kultūrą. Dėl to visi šie dalykai tarsi buvo savaime suprantami. Tačiau bene labiausiai nustebino dėstytojų individualus dėmesys. Per nuolatines diskusijas su dėstytojais ir iš viso pasaulio atvykusiais draugais išmokau bene daugiausiai“, – tikina Londono ekonomikos mokyklos magistrantas Marius Skuodis.
Pašnekovas jau yra baigęs politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universitete, ten pat įgijęs ir Europos studijų magistro laipsnį. Argi Lietuvoje įgytas išsilavinimas nebuvo pakankamas? „Lietuvoje studijavau politikos mokslus, tačiau ilgainiui vis labiau pradėjau domėtis ekonomika. Turiu pripažinti, kad manęs netenkino Lietuvoje esančių ekonomikos studijų programų kokybė ir konkrečių dalykų pasiūla. Išvykau studijuoti tai, ko nėra Lietuvoje“, – argumentuoja M.Skuodis, pabrėždamas, kad studijos Vilniaus universitete jo lūkesčius taip pat pateisino, be to, atvėrė duris visuomeninei veiklai. 2005–2010 m. M.Skuodis buvo studentų atstovavas Vilniaus universiteto senate.
Panašiomis mintimis dalijasi ir informologijos studijas Lietuvoje baigęs, o prieš dvejus metus islandų kalbą Islandijos universitete pradėjęs studijuoti Edvardas Paškevičius. Be šioje šalyje rasto šiltesnio dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo, geresnio studijų organizavimo, jis taip pat išskiria visiškai kitokį studentų sąmoningumą.
„Lietuvoje vis dar populiari „ai, praslysiu“ ar „svarbu gauti penkis“ dvasia. Islandijos universitete tokio požiūrio patirti neteko. Nusirašinėjimas taip pat praktiškai neegzistuoja. Toks reiškinys, kai viename iš Lietuvos technologinių universitetų studentai vieni kitiems pardavinėja brėžinius ar į egzaminus eina su telefonais ir ausinėmis, čia nebūtų suvokiamas“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Svarbiausias klausimas – ar tiek studijomis, tiek apskritai gyvenimu svetur patenkinti studentai grįš į Lietuvą. Edvardas neslepia: „Artimiausiu metu, išskyrus per šventes, neplanuoju.“ Jis norėtų Islandijoje tęsti magistrantūros studijas, vėliau išbandyti galimybes ir kitose šalyse.
Marius ne toks kategoriškas, tačiau grįžimą į Lietuvą greičiau mato kaip tolimą perspektyvą. „Viskas priklausys nuo labai konkrečių įdomios profesinės veiklos ir savirealizacijos galimybių. Vis dėlto šio sprendimo nebūčiau linkęs sureikšminti. Juk kelionė iš Londono į Vilnių trunka tik dvi valandas“, – mąsto ketvirtame geriausiame socialinių mokslų universitete Europoje studijuojantis vaikinas.

Grįžtančiųjų yra, bet neaišku kiek

Nors kol kas neturime svertų įvertinti grįžtančių absolventų masto, tokių žmonių tikrai yra. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi, kad vis daugėja lietuvių, kurie prašo pripažinti užsienyje įgytą diplomą. Ši procedūra  reikalinga norint įsidarbinti valstybės tarnyboje, ją atlikti reikalauja ir kai kurie verslo darbdaviai.
Viceministrė taip pat primena, kad, ministerijos turimais duomenimis, nuo 2007 m. studijuojantieji užsienyje sudarė 3,4 proc. visų Lietuvos studentų, o 2010 m. šis skaičius buvo padidėjęs vos 0,1 proc. punkto. Stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiai taip pat išlieka stabilūs. Ekstremalių lūžių, kuriuos būtų galima sieti su itin padidėjusiu studijų užsienyje pasirinkimu, nėra. „Labai abejočiau, kad toks lūžis įvyks šiais metais“, – ramina N.Putinaitė.

Kaip studijuojantieji Lietuvoje mato studijas užsienyje
95 proc. domisi studijomis užsienyje.
Kaip pagrindinius studijų užsienyje pranašumus jie mato studijų kokybę (31 proc.), asmeninę patirtį ir tobulėjimą (25 proc.), geresnes darbo perspektyvas (17 proc.).
Didžiausios baimės – kalbos barjeras ir galimi finansiniai sunkumai (po 26 proc.). Dėl dėstytojų kompetencijos abejoja tik 2 proc. studentų.
Labiausiai norėtų studijuoti Didžiojoje Britanijoje (25 proc.), Danijoje (21 proc.), JAV (18 proc.).

Šaltinis: „Dream Foundation“, 2011 m. Apklausti 5677 Lietuvos studentai

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...