"Veido" archyvas

Benediktas XVI laikomas vienu nemėgstamiausių visų laikų popiežių. Net katalikai italai, garbinte garbinę jo pirmtaką Joną Paulių II, dabartiniam popiežiui rodo vis mažiau palankumo, o kai kurie ima reikalauti, kad jis trauktųsi iš Romos katalikų bažnyčios vadovo pareigų.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos “Harris Interactive” balandžio mėnesį atliktos gyventojų apklausos Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse rodo, kad skirtingose valstybėse žmonės Josepho Ratzingerio nemėgsta net labiau nei susikompromitavusių savo šalies politikų.

Jonas Paulius II prieš šešerius metus buvo tituluojamas populiariausiu (kartu su to meto Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi Annanu) pasaulio lyderiu, o Benediktui XVI iki lyderystės labai toli.

Svarbiausia, kad kliba pasitikėjimas ne tik J.Ratzingeriu, bet ir visa katalikų dvasininkija, kuri, kaip paaiškėjo, daugelį metų toleravo ir dangstė pedofilija įtariamus Bažnyčios tarnus, o holokaustą palaikiusiems dvasininkams sudarė sąlygas kilti karjeros laiptais ir skirdavo juos į vis aukštesnes pareigas.

Nemalonūs faktai lenda vienas po kito, o J.Ratzingeris vis praleidžia progą atsiprašyti ar pasakyti tikintiesiems bent jau apgailestaująs dėl savo pavaldinių elgesio.

Jis nepratarė nė žodžio, kai buvo paskelbtos skandalingos Airijos vyriausybės atlikto tyrimo išvados, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius Dublino arkivyskupijoje kunigai ir kiti Bažnyčios darbuotojai seksualiai išnaudojo šimtus vaikų, o didžiausios Airijos katalikų arkivyskupijos hierarchai dangstė šiuos dvasininkų pedofilijos atvejus.

Popiežius susilaikė nuo komentarų ir tuomet, kai Nyderlanduose katalikų dvasininkus pedofilija apkaltino daugiau nei 350 aukų. Nesakė nieko ir daugiau nei trims šimtams nukentėjusiųjų atsišaukus Vikietijoje bei Austrijoje. Tylėjo net tada, kai Brazilijoje nuo pareigų laikinai buvo nušalinti trys Bažnyčios tarnai – už tai, kad greičiausiai dalyvavo filmuojant lytinius santykius su nepilnamečiais.

Nors visi šie nusikaltimai padaryti dar tuo metu, kai Bažnyčia palyginti atlaidžiai žiūrėjo į vaikų tvirkinimą ir vadino tai paprasčiausia nuodėme, o ne nusikaltimu, apie kurį privalu pranešti pareigūnams, tačiau net ir tuomet, kai pedofilija buvo įvardyta kaip sunkus nusikaltimas, Bažnyčia nutarė slapstyti dvasininkus nuo policijos, ir, regis, nė kiek dėl to nesigaili.

Juo labiau kad šešėlis – ne dėl vaikų tvirkinimo, bet dėl faktų slėpimo – krinta net ir ant paties popiežiaus.

Popiežius – irgi įtariamasis

Paaiškėjo, kad 2001-aisiais, dar tebebūdamas kardinolu, J.Ratzingeris pasirašė dokumentą, kuriame nurodė seksualinio vaikų išnaudojimo atvejus laikyti paslaptimi. Ir nors Katalikų bažnyčios vadovai aiškina, kad šis dokumentas su teisėtvarka neturįs nieko bendra ir esąs tik bažnytinių kanonų procedūra, pasauliečiams, ypač nukentėjusiems ir jų artimiesiems, atrodo visiškai kitaip. Juo labiau kad tai ne vienintelis J.Ratzingerį kompromituojantis atvejis.

Pasirodo, 1977–1982 m. būdamas Miuncheno arkivyskupu, į savo vyskupiją jis priėmė pedofilą klieriką, kuriam kaip tik tuo metu buvo skirtas gydymas. Blogiausia, kad šis dvasininkas nepateisino J.Ratzingerio pasitikėjimo, – būsimojo popiežiaus vyskupijoje ėmęsis mokytojo darbo, ir vėl pradėjo tvirkinti vaikus. Ir nors atsakomybę už šį klieriką prisiėmė tuometis būsimojo pontifiko padėjėjas, tvirtinantis, kad pats J.Ratzingeris nieko nežinojo, esama įtarimų, kad iš tiesų J.Ratzingeris šiuos faktus sąmoningai nuslėpė.

Galiausiai jis kaltinamas tuo, kad atsisakė iš pareigų atšaukti JAV dvasininką, kuris kaltinamas seksualiai išnaudojęs per 200 kurčių berniukų.

O kur dar didžiulį žydų pasipiktinimą visame pasaulyje sukėlę faktai, jog Bažnyčia daugelį metų dangstė holokaustu įtariamus dvasininkus, kurie net savo pamoksluose drįsdavo aiškinti, kad jokio žydų genocido apskritai nebuvo.

Išaiškėjus visoms šioms detalėms labiausiai visuomenę piktina popiežiaus abejingumas. Jis nepareiškė jokios užuojautos nuo dvasininkų nukentėjusioms aukoms, neatsiprašė ir galiausiai aiškiai parodė, kad dvasininkų luomo prestižas jam svarbesnis nei tikinčiųjų jausmai.

Juolab kad asmeninis popiežiaus padėjėjas Raniero Cantalamessa balandžio pradžioje apskritai pareiškė, jog visi šie skandalai – ne kas kita, kaip brutalus išpuolis prieš Bažnyčią, popiežių ir katalikus visame pasaulyje.

Vėliau dėl tokių žodžių jis atsiprašė, bet popiežiui atgauti visuomenės simpatijų tai nebepadėjo – per vieną mėnesį jį teigiamai vertinančių žmonių sumažėjo kone 10 proc.