2011 Liepos 12

A.Katinas ir V.Bujanauskas

“Šilumos ūkio rakštis – pramiegotos investicijos”

veidas.lt

Du kraštutiniai – pigiausios ir brangiausios šilumos energijos – Lietuvos rajonų pavyzdžiai liudija, kad ilgametė koncesija, kai šilumos ūkiai buvo ilgam išnuomoti privačioms bendrovėms, nepasiteisino. Šiluma pigiausia ten, kur jos ūkį savo rankose išlaikė savivaldybės. Dabartinei mažai kainai svarbiausios yra investicijos į tinklų sutvarkymą, biokuro katilinių statybą. Tuo tarpu privatus verslas tik nuolat dejavo, koks nepelningas esąs šilumos tiekimas, ir tesiūlė vienintelę išeitį – dujų brangimą įkalkuliuoti į šilumo kainą.
Utenos rajono meras Alvydas Katinas net ir bauginantį šių metų šildymo sezoną pasitiks ramus: dujų kainų šuolis bus neutralizuojamas daugiau šilumos gaminant biokuro katilinėse, kurių tinklą planuojama ir toliau plėsti. O Prienų rajono galva Vytas Bujanauskas šalčių laukia su dideliu nerimu: šiame rajone susidariusios sąlygos tik tolesniam šilumos energijos brangimui, nes ji gaminama vien tik dujinėse katilinėse.
“Veido” skaitytojams – skirtingi abiejų merų atsakymai į tuos pačius klausimus.

VEIDAS: Kodėl šiluma Utenos rajone yra pigiausia visoje Lietuvoje – pastarąjį šildymo sezoną ji tesudarė 18,6 ct/kWh?
A.K.: Viską lėmė laiku padarytos investicijos. Čia nieko gudraus nesukombinuosi, nepadės jokios įmantrios formulės, jokie ginčai Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, jei tavo paties šilumos ūkis nesutvarkytas. Ne tik šilumos ūkis, bet ir visi kiti ūkiniai reikalai – laiku neinvestavusios į tokias strategines sritis, kaip šiluma, vanduo, nuotekos, atliekų tvarkymas, savivaldybės dabar yra pralaimėjusios.
VEIDAS: Kodėl šiluma Prienų rajone yra brangiausia visoje Lietuvoje – pastarąjį šildymo sezoną ji pasiekė 32,5 ct/kWh?
V.B. Todėl, kad turime vien tik dujomis kūrenamas katilines. Meru tapau neseniai, bet pastaruosius ketverius metus dirbau rajono taryboje ir per tą laiką nuolat derėjomės su Prienų šilumos ūkį 15-ai metų išsinuomojusia bendrove “E energija”. Ir nieko! Jie tvarkosi jau dešimtmetį, bet tik dabar, kai iki sutarties pabaigos liko penkeri metai, pradėjo kažką siūlyti. Tačiau tie jų siūlymai mums nepriimtini – už dabar keliais centais pigesnę šilumą jie mainais prašo tokių sąlygų, kurios ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau pablogintų savivaldybės situaciją, nes ateityje jie kainą vėl galėtų padidinti ir mes nebeturėtume jokių svertų. Pavyzdžiui, jie siūlo ES lėšomis modernizuoti šilumos trasų sistemą ir perimti ją savo dispozicijon, o baigiantis sutarties laikui – beje, keliama papildoma sąlyga ją dar pratęsti – savivaldybė turėtų tas trasas išsipirkti. Mes liktume be nieko ir net jei patys investuotume į naujas katilines, “E energija” ir toliau diktuotų sąlygas, nes būtų šilumos tinklų savininkė.
VEIDAS: Kokių investicijų Jūsų rajono šilumos ūkyje būta per pastaruosius keliolika metų?
A.K.: Iš viso jau esame investavę apie 46 mln. Lt, iš jų – tik 6 mln. Lt, gautų iš ES. Visa kita – nuosavos lėšos, kurias sugebėjo investuoti savivaldybės rankose išlaikyta UAB “Utenos šilumos tinklai”. Utenoje mes išlaikėme savo rankose visas ūkines įmones, ir esu tikras, kad Lietuvoje tai pas teisingiausias kelias.
Nuolatos atnaujiname savo tinklus, pasistatėme biokuro katilines ir dabar turime galimybę naudoti trijų rūšių kurą: dujas, dyzeliną ir biokurą, renkamės tą, kuris tuo metu rinkoje pigiausias. Iki šiol biokuras užėmė tik 20–30 proc. mūsų rajono rinkos, tačiau prognozuojame, kad per artimiausius kelerius metus jo naudosime jau 70–80 proc.
V.B.: Per tą laiką “E energija” tik truputį paremontavo trasas keliose vietose – ten, kur buvo jau visiškai išėjusios iš rikiuotės. Bet apie kažkokias strategines investicijas – nė kalbos, sėdime vien tik ant senų dujų katilų.
VEIDAS: Ar planuojamos tolesnės investicijos? Kaip jos atsilieps šilumos kainai?
A.K.: Taip, kol kas mūsų rajonui sustoti anksti. “Utenos šilumos tinklai” savo lėšomis (3 mln. Lt) dabar stato dar vieną biokuro katilą. Taip pat pradedame didelės termofikacinės elektrinės statybą – ji kainuos apie 30 mln. Lt, pusę šios sumos planuojame gauti iš ES fondų.
Šilumos kaina Utenoje dėl nuolatinių investicijų nuolatos didėjo, bet mes visada išlikdavome pigiausių rajonų penketuke. Susitvarkėme, susiremontavome, išsiplėtėme, bet, kaip matote, tie, kurie nedarė nieko, dabar moka kur kas brangiau.
Mūsų kainos pernelyg nešokdavo todėl, kad didžiąją dalį investicijų sudarė ne paskolos, o šilumos įmonės apyvartinės lėšos. Be to, juk investicijos išsidėlioja per 10–15 metų, o šilumos savikaina per tą laiką jau būna sumažėjusi – viskas susibalansuoja. Tai užburtas ratas: jei laiku investuoji, net ir perkeldamas dalį investicijų į kainą, ją padidini nedaug, o savikaina mažėja dėl naujų rūšių kuro.
Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, ko dabar griebtis tiems rajonams, kuriuose kaina ir taip jau didžiausia ir jiems dabar verkiant reikia investicijų į biokuro katilines, – net ir imdami didelę kainą iš gyventojų jie neturi lėšų rezervo, nes yra priversti pirkti nežmoniškai brangias dujas.
Dabar vyksta arši kova tarp Vyriausybės ir savivaldybių dėl esą prastų kainos skaičiavimo metodikų, fomulių. Bet visa tai – smulkmenos, kova dėl kelių centų už kilovatvalandę. Padėtį iš esmės keičia tik ūkiškumas ir savalaikės, strategiškai suplanuotos investicijos. Nebūkime galvą į smėlį sukišę stručiai ir neieškokime kitokių išeičių, negu investicijos į alternatyvaus dujoms kuro katilines, ir nebereikės verkšlenti – oi, dujos per brangios, oi, Vyriausybė bloga, nes nesudera mažesnių dujų kainų.
V.B.: Manome, kad savivaldybei reikia pačiai statytis naują biokuro katilinę. Skaičiuojame, kad ji kainuotų apie 6 mln. Lt, pusę šių lėšų planuojame gauti iš ES fondų. Aišku, kad investicijas turėtume įtraukti į kainą, bet juk šilumos savikaina sumažėtų vos pradėjus veikti naujai katilinei, taigi bendra kaina gyventojams neturėtų didėti.
VEIDAS: Tačiau biokuras taip pat brangsta. Kokios kainos Jūsų rajono gyventojų laukia šį šildymo sezoną?
A.K.: Kainos formulėse kuro kainų svyravimas jau yra numatytas, tad didelių pokyčių šiemet neturėtų būti. Be to, kad ir kiek bet koks kuras brangtų, mes išliksime mažų kainų Lietuvos rekordininkai – juk turime galimybę rinktis net iš trijų rūšių kuro.
Nusišnekėčiau, dabar ėmęs žadėti, kad kada nors Utenoje šiluma tekainuos 13 ct. Ne, visos tendencijos liudija tik vieną kryptį – energijos išteklių brangimą, kokie nors kitokie pažadai tėra populizmas. Žinoma, ir pas mus šiluma greičiausia brangs – vien jau dėl to, kad biokuro katilinių Lietuvoje daugėja ir jo tiekėjai jau kelia kainą. Bet galvojame ir apie tai – jau žvalgomės į 2 ha aikštelę šalia didžiausios savo katilinės, nes manome, kad verta būtų kaupti biokuro atsargas, jį perkant tada, kai atpinga.
V.B.: Bet ar mes turime kitokių alternatyvų? Biokuras juk vis tiek pigesnis nei dujos. Mūsų rajonas nebegali daugiau miegoti ir nieko nedaryti. Turime seną nebeveikiančią katilinę prie buvusios pieninės, ten ir planuojame statyti tuos naujus biokuro katilus.
Bet naujos katilinės šiemet dar nespėsime baigti, tai kito šildymo sezono viltis. O šio sezono laukiame su labai dideliu nerimu – jau dabar dviejų kambarių buto šildymas žiemą pas mus kainavo 600–700 Lt per mėnesį, tai kas bus, jei jis dar brangs? Bandome greitai kažką daryti, deramės su “E energija”.
VEIDAS: Kas šilumos ūkyje tvarkosi geriau – pačios savivaldybės ar ten įsileistos privačios bendrovės?
A.K.: Esu įsitikinęs, kad tas paslaugas, kurias gyventojams pagal įstatymą privalo teikti savivaldybė – šilumos, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, – ji ir turėtų išlaikyti savo rankose. Teoriškai privatizacija turi daug pliusų, privatus savininkas turėtų sugebėti tvarkytis geriau, bet Lietuvos šilumos ūkyje tokių praktinių pavyzdžių nematome.
Tiesą sakant, mane stebina šilumos ūkio bendrovių nesugebėjimas tvarkytis kituose rajonuose. Tarifai mūsų rajone – ne tik šilumos, bet ir vandens – vieni mažiausių visoje Lietuvoje, bet mūsų įmonės veikia pelningai, nors ir investuoja. Vadinasi, kitur kažkas blogai valdoma, blogai kontroliuojama. Nepatikėsite, bet “Utenos šilumos tinklams” jau keliolika metų vadovauja tas pats žmogus – Gintaras Diržauskas. Dabar nemadinga stagnacija, reikalaujama vadovų rotacijos, bet kai kuriais atvejais stabilumas, pasirinktos krypties išlaikymas ir pagarba savo darbą išmanantiems įmonių vadovams duoda kur kas geresnių rezultatų. Matyt, ne veltui prezidentas Valdas Adamkus vienoje savo kalbų Uteną yra kėlęs pavyzdžiu Seimui dėl politinės kultūros, rajono interesų iškėlimo virš partinių. Man gaila tų Lietuvos miestų, įskaitant Vilnių, kuriuose valdžia neišsilaiko net vienos kadencijos ir keičiasi kas dveji metai, o naujai atėjusieji imasi revoliucijų. Taip pramiegamos investicijos, ES parama, progresas.
V.B.: Prienai – puikiausias blogas pavyzdys, kas atsitinka šilumos ūkį perleidus į privačias rankas. Šis kadaise priimtas sprendimas dabar yra virtęs dideliu mūsų galvos skausmu – jokių remontų, jokių rekonstrukcijų ir rekordinės šilumos kainos. Beje, pažiūrėkite, kokios problemos ir Ukmergėje, kur šilumos ūkis atiduotas tai pačiai “E energijai”!
Todėl ir naują katilinę jau galvojame statytis patys. Yra norinčiųjų į ją investuoti, tačiau net jei ir įsileisime privatų kapitalą, savivaldybė turės išlaikyti savo rankose mažiausiai 51 proc. akcijų. Ačiū, jau pasimokėme valdymą perleidę kitiems, o rūpestį dėl šilumos kainų gyventojams pasilikę sau.

Įkirtos:

A.Katinas: “Laiku neinvestavusios į šilumą, vandenį, nuotekas, atliekų tvarkymą savivaldybės dabar yra pralaimėjusios.”
V.Bujanauskas: “Ačiū, jau pasimokėme valdymą perleidę kitiems, o rūpestį dėl šilumos kainų gyventojams pasilikę sau.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Python Python rašo:

    “Teoriškai privatizacija turi daug pliusų, privatus savininkas turėtų sugebėti tvarkytis geriau”
    tik ten kur yra normali konkurencija, o ne vienas, du ar trys žaidėjai vienoje vietoje ;)

  2. Aurimas Aurimas rašo:

    Python, tai gi Utenos meras ir sako, kad TEORIŠKAI, o ne praktiškai. :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...