2012 Sausio 08

Šiemet skolinsimės 10,3 mlrd. Litų

veidas.lt

 

BFL

„Snoro“ žlugimas, sumaištis tarptautinėse rinkose, priklausomybė nuo energetinių žaliavų, žmonių bei pinigų emigracija šiemet valstybės skolą išaugins dar 4 mlrd. Litų

 

Net per 100 proc. BVP perkopusios kai kurių Europos Sąjungos valstybių skolos iki praėjusių metų niekam pernelyg neužkliūdavo ir netrukdomai kasmet augo, patręštos gero gyvenimo apetitu. Tačiau ne pagal išgales gyvenusių graikų, italų problemos pernai prispaudė visą euro zoną ir privertė praregėti, kokios pražūtingos gali būti valstybės skolos.

Sumaištis euro zonoje skatina atidžiai sekti ir Lietuvos skolos dinamiką. Finansų ministerija ramina, kad Lietuva yra tarp šešių mažiausią valstybės skolą turinčių ES valstybių. 38 proc. BVP siekianti Lietuvos valstybės skola neatrodo labai grėsmingai, tačiau nerimą kelia jos didėjimo tempai: ES senbuvės prasiskolino per daugelį metų, o mes vien per pastaruosius ketverius skolą padidinome daugiau nei dvigubai (2008 m. – 15,5 proc. BVP). Jei ją išdalytume visiems šalies gyventojams, šiandien kiekvienam tektų po 12,8 tūkst. Lt – banko „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad per metus ši našta mums padidėjo 1,6 tūkst. Lt. 2012-aisiais kiekvienas būsime skolingi po maždaug 13,3 tūkst. Lt.

Vis dar būsime priklausomi nuo Rusijos diktuojamų energijos išteklių kainų, be to, žadame statytis atominę elektrinę, nors atliekamų pinigų tam neturime. Tad kokia bus valstybės skola 2012 m. ir kokios mūsų galimybės su ja tvarkytis?

 

 

Skola padidės 4 mlrd. Lt

2011 m. lapkritį Finansų ministerija buvo patikėjusi, kad 2012 m. valstybės skolą pavyks stabilizuoti ir ji sieks apie 37 proc BVP. Tačiau sumažėjus Lietuvos ekonomikos augimo prognozei ir žlugus „Snoro“ bankui, šias viltis teko palaidoti. 2012 m. mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu planavome, o valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. BVP. Jei vertinsime nominalia verte – litais, skaičiai dar nepalankesni. Finansų ministerijos prognozėmis, per 2012-uosius valstybės skolą išauginsime net keturiais milijardais litų.

„Skolos lygio prognozę didino ir tai, kad 2012 m. prognozuojamas 6 mlrd. Lt mažesnis nominalus BVP. Dėl to skolos lygis padidėja 2 proc. BVP“, – tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ministerija viliasi, kad „Snoro“ bankroto įtaka valstybės skolos didėjimui bus laikina – apdraustiems indėliams kompensuoti paskolintas lėšas ji tikisi atgauti, kai tik bankroto administratorius pradės pardavinėti banko turtą.

Tiesa, valstybės skolą kitais metais didins ne tik lėtėjanti ekonomika ar “Snoro” žlugimo aidai, bet ir rinkėjams siekiančio įsiteikti Seimo sprendimai. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad prie skolos padidėjimo prisidės noras kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį – neturint išteklių ir nepasirengus atkurti senatvės pensijas 100 proc. nuo metų pradžios. „Visuomenė turi suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai didinti išlaidas neturint subalansuoto biudžeto – ne kas kita, kaip siūlymas padidinti valstybės skolą“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.

Beje, kitais metais daugiausiai skolinsimės senoms skolos grąžinti: 2012 m. sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 6,4 mlrd. Lt.

Kaip aiškiai rodo Pietų Europos valstybių pavyzdžiai, didėjanti valstybės skola pavojinga dėl kelių priežasčių. Pasak N.Mačiulio, kol skolos lygis mažas, trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti stimuliuoti ekonomiką. Tačiau Airijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ribą, kai skola tampa nebevaldoma, galima greitai peržengti. O juk Lietuvoje įpročiu tapo turėti per didelį biudžeto deficitą – nė viena Vyriausybė taip ir nesugebėjo biudžeto subalansuoti. O jei vertinant trumpuoju laikotarpiu didėja skolos lygis, kyla rizika, kad bus labai sunku pasiskolinti finansų rinkose.

Būtent dėl to valdžios sektoriaus skolos didėjimas 2012-aisiais yra itin bloga naujiena. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, šiemet skolinimasis brangs.

O tai reiškia, kad didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Vien palūkanoms mokėti – 2 proc. BVP

 

Jau dabar skolos aptarnavimo sąnaudos milžiniškos: 2012 m. vien palūkanų teks sumokėti 2,1 mlrd. Lt – 187 mln. Lt daugiau nei pernai. „Tai reiškia, kad apie 2 proc. BVP, arba 66 proc. viso šalies deficito, teks skirti tik galui su galu sudurti“, – atkreipia dėmesį J.Rojaka.

Prie to prisidėjo ir šios Vyriausybės sprendimas 2009 m. skolintis didelėmis palūkanomis tarptautinėje rinkoje, užuot kreipusis pigios paskolos į TVF. Juo labiau kad, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, Lietuvos įgyvendintos taupymo priemonės labai panašios į tas, kurių imtis TVF įpareigojo paskolos prašiusias šalis. „Skolos aptarnavimo sąnaudos dabar labai didelės. Šimtus milijonų litų esame pasiskolinę siaubingomis, daugiau nei 7–9 proc. palūkanomis“, – primena J.Čičinskas.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė skaičiuoja: jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF Latvijos sąlygomis (už maždaug 3,87 proc. palūkanas), užsienio skolos aptarnavimo sąnaudos būtų mažesnės daugiau kaip 30 proc. „2012 m. už užsienio skolą (ne visą, o tik 2009–2011 m. viešai išplatintas obligacijas tarptautinėse rinkose, neskaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. emisijos) mums reikės mokėti apie 1 mlrd. Lt, o būtų reikėję 670 mln. Lt“, – teigia V.Klyvienė.

Beje, paklausta, ar gali tekti šiemet kreiptis į TVF, I.Šimonytė tokio varianto neatmeta. „Kadangi skolos valdymo išlaidų eilutė mūsų biudžete tikrai nėra maža, TVF svarstytinas kaip alternatyva, jeigu rinkos palūkanų normos staiga pakiltų tiek, kad taptų tiesiog per brangu skolintis finansų rinkose“, – aiškina ministrė. Juolab TVF „drausmingoms“ valstybėms dabar siūlo naujų pagalbos instrumentų – lanksčią kredito liniją, kai be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...