2011 Spalio 19

Šiandieniniai Lietuvos studentai – motyvuoti individualistai

veidas.lt

Tipinis Lietuvos studentas turėtų vieno didžiųjų šalies miestų universitete studijuoti verslą arba administravimą, gyventi išsinuomotame bute su kitais studentais, mokymuisi skirti po keturias valandas per dieną, negauti stipendijos, turėti darbo (dažniau nesusijusio su specialybe) ir studijų derinimo patirties, o savo karjeros perspektyvą, ar bent jau laikiną stotelę, matyti užsienyje.

Tokį vaizdą galima susidaryti iš pastaraisiais metais atliktų sociologinių studentų apklausų. Kita vertus, piešiant šiandieninio studento portretą, reikia suvokti, apie kokią didžiulę visuomenės grupę kalbame. Kol šiųmečiai studentai vis dar skaičiuojami, galime pasiremti praėjusių mokslo metų pradžios statistika, rodančia, kad bendras studentų skaičius Lietuvoje tada siekė beveik 187 tūkst., 71 proc. jų studijavo universitetuose.
Visi studentai pasiskirstę net 45 švietimo įstaigose – 22 universitetuose ir 23 kolegijose. Nors bendras studentų skaičius mažėja (2009–2010 mokslo metų pradžioje jis siekė 201 tūkst.), tai sietina su jaunų žmonių mažėjimu Lietuvoje apskritai. Aukštojo mokslo siekiančių 20–24 metų jaunuolių dalis išlieka stabili ir kasmet siekia apie 42 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp lyderių Europos Sąjungoje.
Natūralu, kad tarp tokios didelės grupės žmonių egzistuoja didelė diferenciacija, užprogramuota pačios aukštojo mokslo sistemos: maždaug pusei studentų suteikiamas visiškai nemokamas mokslas, likusiai daliai studijos per metus kainuoja nuo 3 tūkst. (studijuojantiems humanitarinius ar socialinius mokslus) iki 18 tūkst. Lt (besirengiantiems tapti pilotais ar muzikantais).
Mokantieji už mokslą patenka į dviprasmišką padėtį: viena vertus, vieša paslaptis, kad jie jaučiasi tvirčiau, nes žino, jog aukštoji mokykla suinteresuota mokančiuosius už studijas išlaikyti, kita vertus, norint susimokėti už studijas neretam studentui reikia ieškotis darbo. Tos pačios apklausos rodo, kad dažnai darbas būna nesusijęs su specialybe, o derinant darbo ir paskaitų grafikus studijos praktiškai visada nukenčia.

Trūksta vieningumo ir noro maištauti

Kaip šiandieninę savo padėtį vertina patys studentai? Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Arminas Varanauskas taip pat akcentuoja didžiulę studentų įvairovę, tačiau didžiausių skirtumų įžvelgia ne studentų piniginėse, o galvose: „Dalis studentų yra motyvuoti ir labai kritiški. Jie kvestionuoja dėstytojų pateikiamą medžiagą, bendrauja su jais, domisi. Kitiems į tai nusispjaut, nes jie atėję dėl diplomų. Dar didelė dalis yra neperėję iš mokyklinio lygmens, jie tiesiog kala viską, ką jiems pasako dėstytojas. Daugelis profesorių, net ir konservatyvių pažiūrų, pripažįsta, kad studentų bendruomenei sveika turėti tam tikro kritiškumo, netgi sveiko anarchizmo, noro griauti ir kurti nauja. Lietuvos studentams to trūksta, jie mano, kad yra vieni, maži ir nuo jų balso niekas nepasikeis.“
Tokį mentalitetą VU SA prezidentas vadina postkomunistiniu ir jo ištakų ieško ne tik šeimoje, bet it bendrojo lavinimo sistemoje. „Daugumoje mokyklų mokiniai neskatinami kritiškai mąstyti, mokytojas pristatomas kaip neginčijamas autoritetas, su kurio pateikiama informacija nediskutuojama, tai tarsi savaime yra tiesa. Pavyzdžiui, jei matematikos uždavinį mokinys bando spręsti savaip, jam sakoma, jog jis dirba blogai, nesvarbu, kad atsakymą gauna gerą. Tokia aplinka stabdo kūrybiškumą ir saviraišką. Prie tokios sistemos įpratę mokiniai ateina į universitetą, pas profesorių, dirbantį daug metų, savo srities specialistą. Profesorius klausia studentų jam aktualių dalykų, nori sužinoti studentų nuomonę, o jie tyli, neatsako, nes prie to nėra pratę“, – situaciją, ypač pirmo kurso studentų paskaitose, apibūdina A.Varanauskas.
Kita vertus, norint, kad studentija Lietuvoje būtų revoliucinga, dėl aukštojo mokslo pažangos ir savo teisių rezultatyviai kovojanti jėga, jai reikia ne tik mentaliteto pokyčių, bet ir didesnio vieningumo. Šiuo metu Lietuvos studentams atstovauja dvi tarpusavy praktiškai nebendradarbiaujančios organizacijos – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Didžiausia iš universitetinių studentų atstovybių VU SA išstojo iš LSAS ir nusprendė veikti savarankiškai. Lygiai taip pat pasielgė ir Vilniaus dailės akademijos studentų atstovybė.
Buvusi LSS viceprezidentė, šią vasarą Europos studentų sąjungos viceprezidente išrinkta lietuvė Karina Ufert tarp Lietuvos studentų organizacijų nemato esminių skirtumų, išskyrus tai, kad LSS vienija daugiau universitetų, o LSAS – kolegijų. „Abiejų organizacijų pozicijos nėra radikaliai skirtingos, – tvirtina Karina, – pavyzdžiui, nėra taip, kad vieni pasisakytų už mokamą mokslą, o kiti už nemokamą. Mano manymu, konfrontacija tarp jų yra labiau asmeninių nesutarimų rezultatas.“
Daug metų įvairiais lygmenimis Lietuvos studentams atstovavusi pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad studentai į juos vienyti turinčias organizacijas vis dažniau eina siekdami asmeninių tikslų, o ne spręsti studentų reikalų. „Tai vertybių klausimas. Aš tikiu bendruomene, todėl man nesmagu matyti studentų orientaciją į asmeninę naudą. Jei kažkam veikla studentų atstovybėje padėjo siekti profesinių aukštumų – puiku. Bet reikia tikėtis, kad dirbdamas atstovybėje žmogus veikia ir studentų labui“, – savo poziciją dėsto K.Ufert, šiuo metu sustabdžiusi studijas Lietuvoje ir persikėlusi gyventi į Briuselį, kur vadovauja vienam iš Europos studentų sąjungos biurų.
11 mln. studentų vienijanti organizacija sprendžia globalias Europos studentų problemas. Svarbiausios jų šiuo metu yra praktiškai tokios pat, kokios ir Lietuvoje: aukštojo mokslo kokybė ir prieinamumas, prastas studentų įsidarbinamumas.

Dėstytojai studentus vertina geriau nei studentai save

Jei grįšime prie šiandieninio Lietuvos studento kasdienybės, vienas problemiškiausių veiksnių yra akademinis nesąžiningumas. „Universitete egzistuoja nusirašinėjimas, darbų pardavinėjimas. Studentas, retai besilankantis paskaitose ar seminaruose, tačiau galintis „prasisukti“, gali pelnyti aukštesnius įvertinimus už tą, kuris sąžiningai mokėsi. Tada įvyksta grandininė reakcija – stringa ir rotacijos vykdymas, ir netikslingai paskirstomos stipendijos“, – apgailestauja Mykolo Romerio universiteto teisės studentė Vitalija Slušnytė.
Vis dėlto net ir tokioje užterštoje akademinėje erdvėje studentai išlieka motyvuoti, nes supranta, kad aplaidumas studijų metais atsilieps ateityje. „Studijuoju teisę. Puikiai žinau, kokia nuomonė vyrauja apie teisininkus, ypač baigusius Romerio universitetą: „potencialūs bedarbiai“, „nieko verti „specialistai“ ir t.t. Tačiau objektyviai situaciją vertinantys studentai kaupia pliusiukus, kurie vėliau, darbinantis, suteiks jiems pranašumą prieš kitus kolegas absolventus. Kalbu apie savanorišką praktiką, dalyvavimą konkursuose, seminaruose, konferencijose“, – tęsia V.Slušnytė, pati esanti aktyvi Europos studentų teisininkų asociacijos narė.
Didelę studentų motyvaciją, kaip šiuolaikinės studentų kartos bruožą, išskiria ir dėstytojai. Jie studentų atžvilgiu atrodo mažiau kritiški, nei patys studentai sau. „Per visus 17 metų, kiek dėstau universitete, studentų motyvacijos kreivė visą laiką kilo į viršų ir dabar yra pasiekusi apogėjų. Kai stoviu paskaitoje prieš tris keturis šimtus studentų, jaučiu iš jų sklindant energiją, jie nori žinių. Eidamas į paskaitą turiu gerai pasirengti, kad jų nenuvilčiau“, – studentus giria taip pat Mykolo Romerio universitete dėstantis dr. Aurelijus Gutauskas.
27 Europos universitetuose paskaitas skaitęs baudžiamosios teisės specialistas Lietuvos studentus išskiria ne tik kaip motyvuotus, bet ir kaip turinčius didesnį žinių bagažą. „Lietuvos studentai mąsto plačiau, nes jie studijuoja daugiau dalykų. Užsienyje neretai rengiami siauresnės srities specialistai, kuriems, palyginti su Lietuvos studentais, sudaromos šiltnamio sąlygos“, – neabejoja A.Gutauskas.
Kita vertus, dėstytojas pabrėžia galįs kalbėti tik apie savo studentus. Bandant aprėpti visą šimtatūkstantinę studentų bendruomenę, įspūdis greičiausiai būtų ne toks geras. Tačiau, pasak Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros dėstytojo dr. Visvaldo Legkausko, padėties dramatizuoti tikrai nereikėtų: „Per 90 proc. studentų yra žmonės, norintys gauti aukštos kokybės švietimo paslaugas ir pasirengę įdėti savo pastangų tam, kad tas paslaugas gautų. Likusieji priima pasyvią poziciją: „tu pašok, o mes pažiūrėsim“. Visą atsakomybę jie perkelia dėstytojui, o paskui, kai jiems pradeda nesisekti, sako, kad studijos nekokybiškos. Tokie studentai labai krinta į akis, bet jų yra absoliuti mažuma.“
Apibendrindamas V.Legkauskas šiandieniniams studentams negaili pagyrų: pasak jo, studentai, kaip ir visais laikais, yra aktyvioji visuomenės grupė, tačiau šiuolaikinė karta drąsesnė, besiorientuojanti į akiračio plėtimą tarptautinėje arenoje ir pradedanti suvokti savo, kaip studentijos, teises. „Jokių revoliucijų, vertinant studentus, kaip ir kitas visuomenės grupes, neįvyko ir neįvyks, nes socialiniai procesai labai inertiški. Tačiau evoliucija vyksta, ir labai pozityvia kryptimi. Mes galime ginčytis, ar mus tenkina jos tempas, ar stiklinė yra pusiau tuščia, ar pusiau pilna, bet nėra jokių abejonių, kad ji pilnėja“, – metaforiškai Lietuvos studentijos brandą apibūdina 13 metų studentams paskaitas skaitantis V.Legkauskas.
Karolis Vyšniauskas

Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas A.Varanauskas: „Lietuvos studentams trūksta sveiko anarchizmo.“

MRU dėstytojas dr. A.Gutauskas: „Per visus 17 metų, kiek dėstau universitete, studentų motyvacijos kreivė visą laiką kilo į viršų ir dabar yra pasiekusi apogėjų.“

Studentų pasiskirstymas pagal aukštosios mokyklos tipą ir finansavimą
Studijų tipas    Studentų skaičius    Iš jų moka už mokslą
Bakalauro studijos (universitete)    96 236    55 631
Magistrantūros studijos (universitete)    24 037    14 744
Kitų pakopų studijos (universitete)    13 291 –
Studijos kolegijoje    53 297    27 307
Iš viso: 186 861    97 682
Šaltinis: „Veidas“, pagal 2010–2011 m. m. Statistikos departamento duomenis. Iš viso Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 kolegijos.

10 populiariausių studijų sričių
Studijų sritis    Studijuoja studentų    Visų studentų dalis (proc.)
Verslas ir administravimas    50 567    27
Mokytojų rengimas ir pedagogika    17 643    9,3
Inžinerija ir inžinerinės profesijos    17 505    9,2
Teisė    16 868    8,9
Socialiniai ir elgsenos modeliai    16 388    8,7
Sveikatos priežiūra    11 848    6,3
Architektūra ir statyba    8675    4,6
Menas    6423    3,4
Kompiuterija    4547    2,4
Socialinės paslaugos    4227    2,2
Šaltinis: Statistikos departamentas

Studentų mėnesio pajamos
0–500 Lt    63 proc.
501–1000 Lt    25 proc.
1001–1500 Lt    8 proc.
1501–2000 Lt    3 proc.
2001–2500 Lt    1 proc.
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2011 m. Apklausti 2037 absolventai iš 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Vidutinio studento pajamų pasiskirstymas
Pajamų šaltinis    Suma (Lt per mėnesį)
Šeimos / partnerio parama    428,5
Paties / pačios uždirbtos lėšos    481
Stipendija    56
Kita    25
Iš viso: 990,5
Šaltinis: „Eurostudent Lietuva“ tyrimas, apklausti 1004 studentai, 2009 m.

Vidutinio studento išlaidų pasiskirstymas
Išlaidų šaltinis    Suma (Lt per mėnesį)
Kasdienės prekės (maistas, drabužiai)    339
Būstas (įskaitant komunalines paslaugas)    225
Mokesčiai už mokslą ir egzaminus    144
Transportas    87
Sveikata / medicina    17
Studijoms reikalinga medžiaga    10
Įvairios įmokos universitetui ar kolegijai    8
Kita    25
Iš viso: 855
Šaltinis: „Eurostudent Lietuva“ tyrimas, apklausti 1004 studentai, 2009 m.

Studentų apklausos

Ar dirbote studijų metais? (proc.)
Ne, ir dabar nedirbu    49
Dirbu ir dabar    24
Taip, bet dabar nedirbu    19
Nedirbau, bet dirbu dabar    8
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2011 m. Apklausti 2037 absolventai iš 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Ar dirbote / dirbate pagal specialybę? (proc.)
Ne    52
Taip    39
Anksčiau ne, dabar taip    9
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2011 m. Apklausti 2037 absolventai iš 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Studentai darbui skiria daugiau valandų nei savarankiškam mokymuisi
Veiklos sritis    Praleista valandų per savaitę
Mokymosi kursai (laikas, praleistas auditorijose)    17,6
Apmokamas darbas    11,4
Savarankiškas mokymasis    10,9
Šaltinis: „Eurostudent Lietuva“ tyrimas, apklaustai 1004 studentai, 2009 m.

Kiek svarbios jums yra studijos, palyginti su kita jūsų veikla? (proc.)
Studijos man svarbesnės nei kita veikla    46
Tiek studijos, tiek kita veikla man vienodai svarbios    42
Studijos man mažiau svarbios nei kita veikla    8
Nepateikė duomenų    4
Šaltinis: „Eurostudent Lietuva“ tyrimas, apklausti 1004 studentai, 2009 m.

Ar jūs gyvenate studentų bendrabutyje? (proc.)
Taip    29
Ne    71
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2010 m.

Jūs gyvenate su:
Tėvais    31 proc.
Partneriu    18 proc.
Vienas (-a)    10 proc.
Vaiku (-ais)    5 proc.
Kitais (čia nepaminėtais) asmenimis    42 proc.
Neatsakė    0,3 proc.
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2010 m.

Ar per artimiausius penkerius metus planuojate išvykti mokytis / dirbti į užsienį? (proc.)
Ne    44
Svarstau tokią galimybę    38
Taip, dirbti    14
Taip, ir studijuoti, ir dirbti    4
Šaltinis: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, 2011 m. Apklausti 2037 absolventai iš 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...