2010 Gegužės 11

Šešėlinis verslas

Šešėlis gelbsti įmones

veidas.lt

"Veido" archyvas

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų sunkmečiu pasitraukė į šešėlį

Skirtingų šaltinių duomenimis, šešėlinis verslas Lietuvoje per šį sunkmetį padidėjo nuo dviejų iki trijų kartų. Stambioms ir vidutinėms bendrovėms sunkiau žaisti dvigubus buhalterinius žaidimus, tad ir nulįsti į šešėlį joms ne taip paprasta. Tačiau apie smulkųjį verslą to nepasakysi – mažoms įmonėlėms pereiti į šešėlį gana paprasta.

“Buvau visiškas kvailys, kad dvylika metų valstybei sąžiningai mokėjau visus mokesčius. Kai per krizę man pačiam pasidarė sunku, valstybė parodė špygą. Man vos vos pavyko išlaikyti verslą, nes kai partneriai ėmė vėluoti atsiskaityti ir neturėjau iš ko mokėti mokesčių nei “Sodrai”, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, šios institucijos mano nedidukei įmonei nesutiko atidėti mokesčių mokėjimo termino. Taigi sunkmetis mane paprotino, kad aš verslą galiu išlaikyti tik žaisdamas dvigubus žaidimus: geriau jau savo darbuotojams nupirksiu po kelialapį į sanatoriją ar užsienio kelionę, nei rodysiu tikrąjį jų atlyginimą ir mokėsiu visus mokesčius”, – dėstė nedidelę įmonėlę Kauno rajone turintis, bet savo pavardės skelbti nepanorėjęs verslininkas Henrikas.

Beje, jis tikina niekados daugiau nemokėsiantis visų mokesčių: “Mokėsiu tik minimumą už kelis darbuotojus, kad kokie tikrintojai neprisikabintų”.

Kitas smulkusis verslininkas iš Panevėžio prisipažino sunkmečiu atleidęs apie du trečdalius savo darbuotojų. Tiesa, šis atleidimas greičiau buvęs gudravimas, t.y. “atleistieji” nuėjo į darbo biržą, šešis mėnesius gavo bedarbio pašalpas, o tada grįžo į ankstesnę savo darbovietę.

“Daliai sugrįžusiųjų algas moku vokelyje. Žinau, kad jie nesiskųs, juk Panevėžyje nedarbas pasiekęs jau 18 proc. ir šiandien žmonėms svarbiausia turėti nors kokį darbą ir gauti atlyginimą, kad galėtų išlaikyti šeimas”, – sakė panevėžietis verslininkas.

O smulkusis verslininkas iš Šiaulių Andrejus V. pasakoja, kaip jis apgaudinėja valstybę: “Tiesą sakant, kaip ir visi kiti smulkūs gamintojai. Tiesiog savo gaminius privatiems pirkėjams siūlome pirkti be PVM sąskaitų faktūrų. Klientui už tai pasiūlau 10 proc. nuolaidą, o man pačiam lieka 11 proc. Abu išlošiame. Tik valstybė pralošia, bet tai jau ne mano bėda. Beje, ir mano kolegos verslininkai, turintys kavines ar barus, sukasi kaip gali: nurodo barmenėms nemušti kvitų, ypač per pietų metą, kai pietauja nuolatiniai gerai pažįstami klientai”, – dėstė šiaulietis.

Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie puikiai rodo, kaip šiandien gyvena Lietuvos verslas, ypač smulkusis.

Kaip tai vertina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), “Sodra”, Lietuvos darbo birža (LDB), Valstybinė darbo inspekcija (VDI)? Ar šios institucijos turi duomenų, kiek sunkmečiu padaugėjo tokių pažeidimų, ar nustatyta, koks šiuo metu šešėlinio verslo mastas?

Mokesčių rinkikai tik spėlioja, koks šešėlio dydis

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad inspekcija galimo šešėlinio verslo paplitimo masto neskaičiuoja, tik remiasi Laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analize. Šioje tvirtinama, kad ekonomikos pakilimo metais (2007–2008 m.) šešėlis buvo susitraukęs iki 17,3 proc., o pernai padidėjo iki 24,3 proc. “Bet LLRI tyrimo rezultatai nėra reprezentatyvūs – tai tik 41-o respondento nuomonės tyrimas. Norint patvirtinti šią hipotezę, būtina atlikti kiekybinius tyrimus”, – mano A.Klerauskas.

Prasidėjus sunkmečiui, pasak VMI viršininko pavaduotojo, akivaizdžiai padaugėjo vadinamųjų feniksų, kai skolų slegiama įmonė nuo bankroto gelbstisi įkurdama kitą įmonę. Dažnai kokio nors giminaičio vardu. Bankroto genamos įmonės vadovai (prieš tai teismo paprašę oficialiai pradėti bankroto procedūrą) permeta į naująją įmonę visą likusį turtą, be to, dar siekia užsidirbti, mėgindami susigrąžinti PVM. O visi nesumokėti mokesčiai ir senos skolos paliekami senai įmonei. “Pernai VMI nustatė net 700 tokių feniksų. Bendra mėgintų nuslėpti mokesčių suma siekė daugiau kaip 134 mln. Lt”, – aiškino A.Klerauskas.

Pernai VMI išsiaiškino, kad įvairaus dydžio ūkio subjektai siekė nedeklaruoti pajamų ir nuslėpti mokesčių, kurių vertė – 478 mln. Lt. Tiesa, į šią sumą jau įskaityti ir delspinigiai bei baudos.

Prieš metus, 2008-aisiais, nedeklaruotų pajamų ir nuslėptų mokesčių suma buvo bene dukart mažesnė – 264 mln. Lt. O šiemet vien per pirmąjį ketvirtį įvairūs ūkio subjektai siekė nuslėpti pajamų ir nesumokėti mokesčių net už 106 mln. Lt.
LDB atstovė spaudai Birutė Balynienė net aiktelėjo, kai paklausėme, ar jų institucija skaičiuoja, kiek darbdavių sunkmečio pradžioje pasiuntė darbuotojus užsiregistruoti pas juos, o dabar vėl priima atgalios. “Ką jūs, mes neturime tokių programų, kurios tai suskaičiuotų, – dėstė LDB atstovė. – Be to, mums visiškai nesvarbu, kur įsidarbina buvęs bedarbis, nesvarbu ir tai, kas jam pasiūlo naują darbą. Mūsų tikslas, kad žmogus kuo greičiau persikvalifikuotų ir pradėtų dirbti”.

O ką apie šešėlinį verslą gali pasakyti Valstybinė darbo inspekcija? Pasirodo, mažai ką. Tik tiek, kad darbuotojų skundų dėl darbdavių elgesio sumažėjo. Pasak VDI eksperto Jono Griciaus, pernai per pirmąjį ketvirtį VDI gavo 5,5 tūkst. skundų, o šiemet tik 4,7 tūkst. “Tiesa, skundų mažėjimą lemia ir darbo vietų sumažėjimas. Kita vertus, vis daugiau darbuotojų dėl sunkmečio susitaikė su dažnai negarbingu ar nesąžiningu darbdavių elgesiu, su vokelyje mokamais atlyginimais ir kitais pažeidimais. Daguma dabar tyli. Žmonės bijo netekti net ir tokių pajamų”, – pabrėžė J.Gricius.

Kitąmet skaičiuos ir šešėlinio verslo kuriamą BVP

Jau nuo kitų metų Statistikos departamentas pradės kitaip skaičiuoti bendrąjį vidaus produktą. Į jį bus įskaičiuota šešėlinio, taip pat nelegalaus, pavyzdžiui, prostitucijos, narkotikų, alkoholio ir rūkalų kontrabandos, verslo sukuriama pridėtinė vertė.

Iki šiol statistikai, skaičiuodami BVP, pateikdavo tik tuos duomenis, kokia yra neapskaitomos ekonomikos sukuriama pridėtinė vertė. Kitaip tariant, iki šiol buvo skaičiuojama tik legali veikla, kuria užsiimantys verslininkai slepia pajamas, visiškai nemoka ar moka mažesnius mokesčius. Neapskaitoma ekonomikos dalis kasmet mažėjo nuo pat 2004-ųjų, bet naujausi duomenys, kuriuos statistikai jau yra susisteminę, baigiasi 2007-aisiais – ekonomikos pakilimo metais. Naujesni duomenys bus susumuoti tik šių metų gale.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...