2015 Rugsėjo 07

Sėlinantis Kinijos tigras, tūnantis drakonas

veidas.lt

Outnow.ch nuotr.

Zhang Ziyi – viena garsiausių Kinijos aktorių, Lietuvoje pažįstama iš filmų „Geišos išpažintis“ ir „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“. Vos per kelis pastaruosius mėnesius aktorė prarado daugiau nei 60 mln. JAV dolerių.  Nors buvo patyrusi investuotoja ir su užsidegimu pirko nekilnojamojo turto bendrovių akcijas, žadėjusias saugiausią prieaugį, jos pinigai kone akimirksniu sudegė.

 

Rima JANUŽYTĖ

 

Šios simpatiškos kinės nuostoliai yra menkniekis, palyginti su turtingiausios planetos aktorės Zhao Wei – taip ją tituluoja žurnalas „Forbes“. Azijos žiniasklaida ją neatsitiktinai yra pakrikštijusi Kinijos pramogų pasaulio Warrenu Buffetu.

Aktorė Zhao Wei yra ne tik dosni filantropė, bet ir didelė investavimo į akcijas entuziastė. Su vyru ji net įsigijo investavimo bendrovę, o per ją plačiais mostais pirko didelį pelną žadėjusių su kinu ir pramogų pasauliu susijusių įmonių akcijas. Pernai į artimo bičiulio kino kompaniją „Alibaba Pictures Group“ turtuolė Zhao Wei investavo net 1,3 mlrd. dolerių.

Kinės nuostoliai įspūdingi: pradėjusios pigti „Alibabos“ akcijos šiandien vertos ne daugiau kaip 700 mln. dolerių, tad Kinijos akcijų drama moteriškąjį Kinijos Buffetą palietė itin skaudžiai – ji neteko mažiausiai 570 mln. dolerių.

 

Raganų medžioklė

Bėda po vieną nevaikšto. Milijonus praradusios aktorės, kaip ir tūkstančiai kitų Kinijos „maklerių“, šiandien gyvena jausdami nerimą: šalies valdžia užsimojo surasti ir nubausti visus, bent iš tolo prisidėjusius prie Kinijos akcijų biržą ištikusios krizės.

Bausmių gali tikėtis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – bankai, brokerių įmonės, ateities sandorių biržos ir net valstybės kontroliuojamos pramonės asociacijos, jų vadovai ir samdomi darbuotojai, taip pat akcijų rinkos aktualijas nušviečiantys žurnalistai ir tinklaraštininkai.

Pirmosios raganų medžioklės aukos jau sučiuptos – praėjusią savaitę kaltinimai pateikti 19 valdžios institucijų vadovams, kurie, kaip aiškina Kinijos teisėsaugininkai, „pasipelnė iš valstybės pastangų gelbėti Kinijos ekonomiką“. Pradėta daugiau nei 20 bylų dėl machinacijų, bendradarbiavimo su „priešiškomis užsienio jėgomis, siekusiomis destabilizuoti Kinijos rinką“ ir net paskalų bei gandų skleidimo.

„Jei mūsų žmonės kolaboravo su užsienio jėgomis siekiant smogti mūsų rinkai į papilvę ir veikti prieš mūsų vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį, tuomet juos galima įtarti kenkimu nacionaliniam finansiniam saugumui ir būtina juos sutramdyti“, – teigiama vieno valstybės valdomo ekonomikos dienraščio redakcijos laiške skaitytojams.

Tarp įtariamųjų – vieno didžiausių Kinijos investicinių bankų „Citic Securities“ vadovai ir vadybininkai, keli tarnautojai iš valstybinės Kinijos vertybinių popierių rinkos reguliavimo komisijos bei gerbiamo finansų žurnalo „Caijing“ apžvalgininkas Wang Xiaolu, tapęs atpirkimo ožiu ir šioje Pekino dramoje atlikęs bene pagrindinį vaidmenį.

Šis vaikinas viešai prisipažino sukėlęs chaosą Kinijos finansų rinkoje ir už tai jam gresia mažiausiai treji metai nelaisvės. Wang Xiaolu prasikalto tuo, kad liepos mėnesį savo straipsnyje pranešė, esą Kinijos vertybinių popierių rinkos reguliuotojas analizuoja vyriausybės fondų pasitraukimo iš šios rinkos galimybę. Ši žinia greičiausiai neprasilenkė su tiesa, tačiau sukėlė nemažą sąmyšį tarp investuotojų ir dėl to dabar valdžios priskiriama prie paskalų kategorijos. O paskalos Kinijoje – kriminalinis nusikaltimas. Sakyti kas papuola Kinijoje nebegalima nuo 2012 m., kai priimtas Paskalų draudimo įstatymas. Dabar Kinijoje viskas, kas nėra „patikrinti faktai“ ir ką patys perskaitė bent 5 tūkst. arba kitiems išplatino 500 žmonių, yra bausmę autoriui užtraukiantys plepalai.

Kalėjimo greičiausiai neišvengs ne tik valdžiai neįtikęs žurnalistas, bet ir nemažai jo kolegų: vieniems nemalonumai gresia už „gandus“, kad neseniai nusižudė vienas akcijų biržos makleris, kitiems – kad paskelbė, jog rugpjūčio 12 dieną per sprogimą Kinijos šiaurėje esančiame Tianjino mieste žuvo 1,3 tūkst. žmonių, t.y. maždaug dešimt kartų daugiau, nei skelbia valstybinės Kinijos institucijos.

 

Tiesa ir nekaltas melas

Lietuvoje Pramonininkų konfederacijos kvietimu viešėjęs „Deloitte China“ vadovas Sitao Xu neabejoja, kad meluoja visos vyriausybės, skiriasi tik melo laipsnis.

Kinijoje šis laipsnis, matyt, gerokai viršija Vakarų normą, nes šios šalies valdžios pateikiama informacija neretai tiesiog rėžia ausį. Nereikia nė sakyti, kad Tianjine įvykęs sprogimas, kuris buvo matomas net iš kosmoso, nusinešė ne šimtus, o tūkstančius gyvybių. Kad per du mėnesius Kinijoje savižudybių padaugėjo trečdaliu, ir tai nėra tik sutapimas. Ir kad Kinijos valdžios pastangos prikelti akcijų biržą iš nuomario nedavė norimų vaisių.

Per du mėnesius vadinamoji nacionalinė komanda, sudaryta iš valstybinių investicinių fondų bei kitų Kinijos institucijų, išleido maždaug 200 mlrd. dolerių, mėgindama dirbtiniu kvėpavimu išjudinti šalies akcijų rinką, kuri vis dar guli be ryškesnių gyvybės ženklų, o jos vertė yra beveik 40 proc. mažesnė nei birželį. Kinijos vadovai teisinasi, kad gelbėjimo operacija nepavyko, nes visuomenei buvo atskleista per daug su rinkos gaivinimu susijusių detalių, ką jau kalbėti apie meškos paslaugą padariusius gandonešius.

Tačiau Vakarų analitikai mano, kad valstybės įsikišimas Kinijos rinkai pridarė net daugiau žalos, nei davė naudos. „Kinijos valdžia suvokė, kad supirkdama akcijas biržai niekuo nepadėjo, tad dabar visą energiją skirs kitai abejotinai veiklai – „kaltųjų“ demaskavimui“, – rašo „Financial Times“ analitikai, atkreipdami dėmesį, kad tai svarbu nebent plaunant mundurą, o realios naudos Kinijai iš to nebus jokios.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...