2010 Spalio 19

Vaikų auklėjimas

Sėkmę reiškiantys įgūdžiai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Draugauti išmokstama tik praktikuojantis, o jūs galite padėti rasti tinkamų draugų

Kai mažylis pirmąsyk privairuoja šakutę su slidžiu makaronu prie burnos, nenuskraidinęs jo ant kilimo, tėvus užplūsta išdidumas – vaikas žengė dar vieną žingsnį savarankiškumo link! Vėliau, kokių penkerių, jis jau padės jums parinkti naujo mobiliojo nustatymus… Ak, tie šiuolaikiniai vaikai – jie turi įvairiausių gebėjimų! Tačiau, ar jie moka užmegzti draugystę, išgirsti užuominas, kontroliuoti savo impulsus?

Kaip įeiti į ratą

Niekas netrokšta, kad vaikas perimtų “bandos” mąstymą ir prarastų individualumą, tačiau mokėti įsijungti į veiklą ar įeiti į susiformavusį ratą, o ne stebėti žaidimą pasikabinus ant turėklo, – puiki treniruotė ateičiai, kai gebėti dirbti grupėje tikrai bus reikalinga. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems tenka atsidurti tokioje padėtyje, kai reikia bendrauti su žmonėmis, kurių paprastai nesirinktum.  Tačiau ir tokiais atvejais reikia suderinti skirtingas idėjas ir išgirsti, kuo kiti žmonės gali prisidėti prie bendro tikslo. Juk lyderiais paprastai tampa ne tie, kurie “prastumia” savo idėjas, o gebantys suburti komandą.

  • Mažiukams. Pirmiausia mažąjį reikia išmokyti suprasti, kaip įeiti į ratą. Vaikai dažnai mėgina užkalbinti visus bendrai, nesikreipdami į nieką konkrečiai: “Ar galima ir man žaisti?” Deja, tuomet jo niekas neišgirsta… Geriau išsirinkti vaiką, rodantį draugiškumo ženklus, nors šie paprastai yra neverbaliniai ir vaikui sunkiai atpažįstami. Kaip tik jų ir turite išmokyti.  Paaiškinkite, kad draugingai nusiteikęs vaikas žvilgčios, šypsosis, kartais netgi mostelės, o jei taip nesielgia, tuomet reikia stebėti, ar vaikas atsisukęs, nežiūri į kitą pusę, – tada prie jo ir reikia prieiti.
  • Didesniems. Šešiametukai jau mažiau naudoja neverbalinę kalbą, tačiau jie linkę matyti viską tik juoda arba balta. Jei jūsų vaikas tikina, kad “niekas jo nemėgsta”, paskatinkite jį būti su vaikais, kuriems jis patinka. Vaikui geriau susirasti sau tinkamą draugiją, nei nuolat belstis į uždarytas duris. Kartais tėvai nesuvokia, jog vaikams gerai sekasi su panašiais į save. Taigi, jei vaikas drovus, suveskite su tokiu pat vaiku. Jei vaikas –  “Žvaigždžių karų” gerbėjas, pasistenkite, kad jis pakliūtų į panašių vaikėzų ratą. Draugauti išmokstama tik praktikuojantis, o jūs galite padėti rasti tinkamų draugų, kad vaikas neliktų visiškai be šios patirties.

Kaip pakovoti dėl teisybės

Apginti kitą, kuris socialinėje grandinėje yra žemiau už tave, vaikui be galo baisu – kartais atrodo, kad ant kortos pastatytas vaikui labai brangus jo statusas (socialinis išlikimas). Štai kodėl daugeliui vaikų reikia padėti to išmokti. Jam reikia pasitikėjimo savimi ir tvirtai suformuotų vertybių – tik tuomet vaikas ne tik neprisijungs prie patyčių, bet atsitrauks, o dar geriau – ir žodžiu užstos skriaudžiamąjį. Nuo mažumės  būtina skiepyti empatijos jausmą (suvokimą, kad aukai skauda ar skaudu), gebėjimą numatyti veiksmų eigą ir kitų vaikų elgesį.

  • Mažesniems. Ikimokyklinukai gyvena pagal taisykles, taigi, jei jie žino, kad skriausti kitus yra “nu nu nu”, greičiausiai tai pamatę keliaus tiesiai pasakyti suaugusiajam. Šio prievolė – ugdyti empatiją: “Gerai, kad atėjai ir pasakei, nes juk nenori, kad tave irgi kas nors pavadintų kiaušingalviu, ar ne?” Tai padeda mažyliams įsisąmoninti emociją, patiriamą pravardžiuojamo vaiko, todėl kyla natūralus noras jį užstoti. Jei tenka kalbėti su skriaudėju, empatiją reikia žadinti ir jame – tik truputį pasukus kampą: “O jei kas nors šitaip elgtųsi su tavimi? Kaip manai, kaip jaustumeisi?”  Vaikus skatinkite įsijausti į kito kailį kuo dažniau (“Kaip manai, kaip jautėsi Jurga, kai Inga nepriėmė jos žaisti?”) – taip ne tik pasėsite sėklą, bet pamažu užauginsite ir vaisių.
  • Didesniems. Teks labiau pasistengti, nes mokyklinukai jau turi savo “chebras”, kurioms trokšta priklausyti ir būti lojalūs. Be to, jau gėda lakstyti pas mokytoją ir skųsti. Labai svarbu pasiūlyti atžalai “momentinių” idėjų, kaip nepasiduoti minios mąstymui. Paprašykite žodis po žodžio atkartoti skausmingą incidentą, kuriame vaikas nežinojo, kaip elgtis, ir tuomet pažerkite minčių, ko jis galėtų imtis, jei situacija pasikartotų. Aptarkite, kokie žodžiai galėtų sulaukti kokio atkirčio, kokios neutralios frazės galėtų sulaikyti skriaudiką. Prasminga sugalvoti pokštą, atitraukiantį dėmesį nuo skriaudžiamojo. Galbūt padėtų, jei užgauliojamą vaiką jūsiškis pasikviestų pažaisti atskirai nuo grupės. Kartu paieškokite žodžių, galinčių nukentėjusįjį paguosti ir užstoti. Vaikui labai svarbus jūsų požiūris, tad jį išdėstykite aiškiai : “Girdėjau, kaip vakar kalbėjai su Domu, ir nemanau, kad tai labai šaunu. Nenorėčiau, kad draugautum su skriaudžiančiais kitus vaikais”. Kuo daugiau kalbėsite, tuo daugiau elgesio pasirinkimo variantų susidėlios vaiko galvelėje…

Emocijos: ką pasilaikyti sau, ką parodyti

Vaikų žaidimų aikštelių džulijos roberts ir robertai de nirai žino, kurias emocijas rodyti, o kurias verčiau pasilaikyti sau ir atskleisti vėliau. Taip pat tai reiškia išmokti, jog kartais reikia būti ne tokiu atviru ir sąžiningu, norint apsaugoti kito jausmus. Juk be abejonės išmokysite vaiką pasakyti tetai, kuri nepadovanojo trokštamo žaislo: “Ačiū, man labai patinka šios kojinės”. Nors tai, ką jis jaučia iš tiesų, tėra begalinis nusivylimas. Tai vadinama mandagumu, tačiau tas pats principas galioja ir bendraujant su kitais vaikais.

  • Mažesniems. Mokymasis būti mandagiais (t.y. – nuslėpti tikruosius jausmus…) – ne kas kita, kaip impulsų kontrolė. Galite padėti išmokti susilaikyti “nesprogus” (bet aš juk nenorėėėėėėėėėėėjau kojinių gimtadieniui!), tiesiog nurodydami elgesio gaires. Tik kalbėkite aiškiai: “Ką begautum dovanų, privalu pasakyti ačiū, net jei dovana tau nepatinka”. Bet ar aiški frazė: “Būk malonus tetai Ritai”? Nelabai. Vėliau paaiškinkite, kodėl kartais reikia nuslėpti jausmus: “Teta Rita labai ieškojo tau dovanos, ji tikrai džiaugėsi, kad tavo kojytės nešals, kai važinėsies rogutėmis”. O tada tegul jau išsisako, ką mano apie, jo nuomone, kvailas kojines. Jums.
  • Didesniems. Paaiškinkite, kodėl “vaidyba” kartais naudinga. Pavyzdžiui: “Visus kartais erzina, bet jei neparodysi skriaudikui, kad tave tai veikia, jis liausis. Geriau nerodyk, kad įsižeidei, o pavartyk akis ir nueik”. Šio amžiaus vaikams svarbu padėti atskirti baltą melą nuo juodo. Taigi, kai draugė klausia, ar graži jos šukuosena, atsakymas “taip” yra tinkamas, net jei taip nemanai. Tačiau atsakyti “taip” į klausimą “ar paruošei pamokas”, kai jų neparuošei, taktiškumu nė nekvepia. Nesusipainiokite!

Kaip ginčytis su valdžia

Kartais, kai esate nuvargę ar įpykę, paklusnus vaikas atrodo tikra palaima. Tačiau vaikas, sugebantis nevykdyti paliepimų aklai, o kartais juos užginčyti ir daryti tai mandagiai, įtikinamai bei nesupykdydamas jūsų – kur kas daugiau pasieks gyvenime, jį gerbs kiti ir norės bendradarbiauti.

  • Mažesniems. Regis, dvimetuko ar trimetuko pagrindinė gyvenimo misija – perženginėti “valdžios” nustatytas ribas. Ir, kaip pastebėjote, ne pačiu kukliausiu ir mandagiausiu būdu, nes dvimetukai dar negeba kontroliuoti savo emocijų. Taigi, kol vaikas dar mažas, jūsų užduotis – išmokyti jį kažko gražiai paprašyti. Tai padės jam dažniau išgirsti atsakymą “taip”… Žinoma, tai nereiškia, kad pirksite visus žaisliukus ar saldainius iš eilės, tačiau pamatysite – išties dažniau sutiksite, kai sprendimas nebus esminis. Tokia strategija leis jums pataupyti energiją ir užsispyrimą tiems kartams, kai būtina bus primygtinai sakyti “ne”. O mažylis suvoks, jog gauti marškinėlius su dinozauru, o ne su varlyte, jam greičiau pavyks mandagiai paprašius, o ne iškėlus sceną.
  • Didesniems. Kalbantis apie dalykus, dėl kurių galima derėtis (pvz., į kurią piceriją vežtis vaikus,  naudokite tokias frazes, kaip “Turiu idėją…”, “O kas, jei…”, “Kas būtų, jei mes pamėgintume…”. Tikėtina, kad pamažu šias frazes ims naudoti ir vaikai. Visa esmė – išmokyti vaikus mandagiai ir nieko neįžeidžiant įterpti savo mintis, išsakyti siūlymus. Kai kurie vaikai pernelyg bijo tėvų ir mokytojų, todėl paklūsta ir nė nemėgina ginčytis, taigi nė nesužino, kokių rezultatų galėtų pasiekti. Venkite požiūrio “bus, kaip aš pasakiau, arba niekaip”, netgi tada, kai negalite pakeisti situacijos – pvz., kai tikrai negalite atšaukti planuoto apsilankymo pas senelius ir vietoje to keliauti į filmą su tais kvailais burundukais. Tačiau nesakykite: “Ne, ir baik vienąkart zyzti”, nes tai neskatins vaiko mandagiai tartis ir derėtis. Verčiau pamėginkite šitaip: “Liaukis, juk šiandien pažadėjome močiutei pas ją pietauti, bet jei būtum paprašęs anksčiau, kai dar neturėjome planų, būčiau pagalvojusi”. Dar geriau, pasiūlykite paklausti močiutės, ar ši nenuvestų į kiną.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...