Kas trukdo efektyviai kovoti su šešėline prekyba? Apie tai lapkričio 20 d. Seime surengtoje viešoje diskusijoje kalbėjosi politikai, teisėtvarkos pareigūnai, verslo bei socialinės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ atstovai.

Seimo narės Agnės Bilotaitės pirmininkaujamos parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva surengtame pasitarime buvo pristatytos jau parengtos kovos su nelegalia prekyba priemonės ir aptarti siūlymai.

Pasak susitikimo iniciatorės Agnės Bilotaitės, visuomenė turi suprasti, kad, pirkdami šešėlyje parduodamas prekes, pirmiausia skriaudžiame save – remiame kaimynines šalis ir skurdiname savo ekonomiką. „Pirkdami prekes Baltarusijoje, Rusijoje, kontrabandininkai akcizo mokesčius sumoka būtent toms valstybėms, o Lietuvos ekonomika ir gyventojai šiuos pinigus tiesiog praranda“, – sakė Seimo narė.

Susitikime dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo didesnį dėmesį skirti ne nelegalios prekybos vietoms, bet tiekimo grandinės sekimui. „Šimto smulkių prekybininkų baudimas nesuteiks apčiuopiamos naudos, jeigu nebus surasti stambieji nelegalių prekių tiekėjai“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

Gegužę pradėjusios veikti internetinio įrankio, skatinančio visuomenę žymėti nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais, www.beseselio.lt populiarumas parodė realų šešėlinio verslo mastą Lietuvoje. Šiuo metu svetainėje piliečių pažymėti nelegalūs veikiantys 658 alkoholio, 895 cigarečių, 416 degalų prekybos taškai. Tiesa, bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, kol kas prekybą pavyko sustabdyti 81 vietoje.

Nors visuomenės suteikta informacija policijai leidžia reaguoti greičiau, pareigūnų darbą apsunkina įstatyminė bazė. Vienas iš siūlymų, apsvarstytų susitikimo metu – leisti policijos pareigūnams atlikti vadinamuosius kontrolinius užpirkimus taikant administracinę atsakomybę. Panašūs draudimai trukdo pareigūnams laiku atlikti būtinus veiksmus ir efektyviai kovoti su pažeidėjais net žinant konkrečias nelegalios prekybos vietas.

Taip pat siūloma mažinti nelegalių prekių vertės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu administracinės baudos už nelegalią prekybą nėra adekvačios naudai, gaunamai prekiaujant. Tokiomis sąlygomis pažeidėjams tiesiog apsimoka susimokėti paskirtas baudas ir tęsti prekybą.

Trečiasis siūlymas – didinti turgaviečių administratorių atsakomybę. Svetainės www.beseselio.lt surinkti duomenys rodo, kad prekyba nelegaliomis prekėmis klesti turgavietėse, kuriose trūksta priežiūros.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Markauskas atkreipė dėmesį ir į visuomenės švietimą ir pakantumą nelegaliai prekybai. Tyrimai rodo, kad virš 60 proc. visuomenės toleruoja šešėlinę prekybą. „Jeigu piliečiai supras, kad nelegalūs prekeiviai vagia jų pensijas, vaikų švietimui skirtas lėšas ir statosi sau pilis, tolerancija kontrabandai ženkliai sumažės“, –  sako Seimo narys.

Remiantis atliktais skaičiavimais, dėl nelegalios prekybos kasmet šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.