2017 Birželio 23

Savo sveikata rūpinasi vos trečdalis lietuvių

veidas.lt

Saulė VALENTINAITĖ


Dr. Asta Mastavičiūtė

Nors sveikata ir vadinama išmintingųjų honoraru, atsakomybę už ją Lietuvoje jaučia vos trečdalis gyventojų – būtent tik tiek kasmet užsuka profilaktiškai pasitikrinti. Kiti ginasi neturintys laiko ir, tikėtina, uždelsia ne vieną ligą. Į klausimus, kaip nepatekti į situaciją, kai diagnozė šokiruoja, atsako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.

Ar žinomos priežastys, kodėl gyventojai vengia profilaktiškai tikrintis sveikatą?

– Dalis mano, kad šie sveikatos patikrinimai nėra naudingi, kelia daug bereikalingo vargo, ypač kai kalbame apie viešas gydymo įstaigas. Kiti vengia papildomų išlaidų (nors socialiai drausti asmenys vien šiuo metu gali pasitikrinti pagal penkias valstybės finansuojamas programas) arba įsivaizduoja, kad tik nuo tam tikro amžiaus dera tikrintis profilaktiškai. Esą jei tau tik trisdešimt, kodėl turėtum gaišti savo laiką? Kas kažkiek laiko einantieji tikrintis sveikatos darbdavio prašymu taip pat mano, kad to pakanka.

– Minite, kad, medicinos centro „Northway“ atliktos apklausos duomenimis, vyrai mažiau rūpinasi savo sveikata nei moterys?

– Matyt, jų pasąmonėje užsikodavęs įsitikinimas, kad vyrai neverkia, neserga, o tikrintis sveikatos keliauja tik pajutę rimtus ligos simptomus. Tuo metu moteris, matyt, labiau veikia išmoktasis elgesys: nuo mažens jos skatinamos būti atsakingos ne tik už save, bet ir už savo šeimą. Jos labiau linkusios kurti pastovesnius, rimtesnius santykius. Vienas iš pavyzdžių – devyni nėštumo mėnesiai, kai moteriai tenka lankytis pas ją prižiūrintį gydytoją. Tai yra tarsi profilaktinio patikrinimo predikcija.

– Kodėl svarbu tikrintis profilaktiškai?

– Yra daugybė ligų, kurių simptomų nejaučiame ilgą laiką, o šiems atsiradus tenka kalbėti apie ligų komplikacijas. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvoje 60 proc. siekiantis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pagrindinis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – didelė cholesterolio ir kitų kraujo riebalų koncentracija. Taigi, jei jums padidėjęs cholesterolio lygis, jokių simptomų nejausite, tik atlikus išsamų kraujo riebalų (lipidų) tyrimą galima nustatyti, kokia yra rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir imtis prevencinių priemonių. Socialiai draustiems asmenims valstybės finansuojamos profilaktinės patikros programos nemokamos. Šiuo metu vykdomos net penkios tokios programos.

– Galėtumėte detalizuoti, kokioms amžiaus grupėms šios programos taikomos?

– Moterims skirta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa taikoma nuo 25 iki 60 metų. Patariama šį gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą atlikti kas trejus metus. Iš jo įmanoma nustatyti ikivėžinius pokyčius, o juos galima gydyti, taip išvengiant gimdos kaklelio vėžio.

Antroji programa – vadinamoji atrankinė mamografijos patikra. Ji taikoma moterims muo 50 iki 69 metų. Ją kartoti reikėtų kas dvejus metus.

Taip pat – storosios žarnos vėžio profilaktinė programa. Lietuvoje kasmet nustatoma 1500 naujų šios ligos atvejų. Ankstyvosiose stadijose jos gydymas yra labai efektyvus. Deja, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje dažniausiai nustatomas paskutinės, ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma. Pakartotinius prevencijos tyrimus patariama atlikti kas dvejus metus tiek moterims, tiek vyrams nuo 50 iki 74 metų.

Vyrams nuo 50 iki 69 metų taikoma priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat ir jaunesniems, nuo 45 metų vyrams, jei jų šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų. Šį tyrimą patariama kartoti kas dvejus metus.

Na, ir penktoji programa taikoma vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, prevencijos programa. Čia didžiausias dėmesys skiriamas cholesterolio ir kraujo spaudimo tikrinimui.

– Dažnai tenka girdėti, kad mūsų medicina gydo pasekmes, o joms užbėgti už akių nėra kada, nes medikai perkrauti darbu. Ar iš tiesų taip yra?

– Visuomet buvau linkusi prabrėžti, jog gydytojas turėtų būti skatinamas arba gerbiamas už tai, kad jo pacientai neserga, yra sveiki, o ne už tai, kad jis gydo ligų pasekmes. Medicinos tikslas – sveikatinti pacientą ir stengtis, kad jam nebūtų diagnozuota liga, o ne vien kovoti su jos pasekmėmis.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Ilona Ilona rašo:

    Manau, kad sveikata reikia tikrai rūpintis, nes kas kitas jei ne tu pats pasirūpinsi savimi. Man išlikti sveikai ir nesirgti padeda gnld produktai. Vitaminai ir maisto papildai norint būti sveikam yra būtini.

  2. Ilona Ilona rašo:

    Manau, kad sveikata reikia tikrai rūpintis, nes kas kitas jei ne tu pats pasirūpinsi savimi. Man išlikti sveikai ir nesirgti padeda gnld produktai iš http://www.sveikataisgamtos.lt/. Vitaminai ir maisto papildai norint būti sveikam yra būtini.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...