2015 Spalio 26

Šaunamasis ginklas – tik išimtiniais atvejais

veidas.lt

3 klausimai vidaus reikalų viceministrui Artūrui Norkevičiui

– Kuriais atvejais, pagal siūlomas priimti ginklo panaudojimo taisykles, pareigūnas gali teisėtai panaudoti tarnybinį ginklą?

– Siūloma nustatyti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. Šaunamasis ginklas ir sprogmenys galėtų būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina.  O ir šaunamojo ginklo panaudojimas turėtų būti laipsniškas. Tai reiškia, kad šaunamasis ginklas būtų naudojamas, tik kai kitos prievartos priemonės būtų neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Šaunamasis ginklas prieš asmenį galėtų būti panaudotas tik kai kuriais atvejais: atremiant ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, atremiant ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvinant, ginantis ar ginant kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, išlaisvinant įkaitus arba užkertant kelią teroro aktui. Taip pat ginklas gali būti panaudotas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, sulaikant transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ir užkertant kelią orlaivio, turinčio keleivių, pagrobimui.

– Kuo ši tvarka iš esmės skirtųsi nuo dabartinės? Kodėl ją siūloma keisti būtent dabar?

– Skirtinguose įstatymuose numatyti nevienodi specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Natūralu, kad dėl tokių neaiškumų pareigūnams kyla pavojus netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ar formą. Pritarus mūsų siūlymams, neaiškumų nebeliktų. Svarbiausia, kad naujos šaunamojo ginklo panaudojimo taisyklės pirmiausia leistų efektyviai apsaugoti mūsų visuomenę. Kalbant apie pareigūnus, jos užtikrintų tinkamą ir kokybišką jų funkcijų atlikimą.

– Plataus atgarsio sulaukė rugpjūtį įvykusios kontrabandininkų gaudynės, per kurias nuo pareigūno šūvio mirė jaunuolis. Jei tuo metu būtų galiojusios dabar siūlomos taisyklės, kaip pasikeistų šio atvejo vertinimas bei tolimesnių įvykių seka?

– Būtų neetiška dabar atsakinėti į šį klausimą. Juolab, kad tyrimas tiek dėl paties įvykio, tiek dėl ginklo panaudojimo teisėtumo nėra baigtas.

3 klausimai vidaus reikalų viceministrui Artūrui Norkevičiui

– Kuriais atvejais, pagal siūlomas priimti ginklo panaudojimo taisykles, pareigūnas gali teisėtai panaudoti tarnybinį ginklą?

– Siūloma nustatyti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. Šaunamasis ginklas ir sprogmenys galėtų būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina.  O ir šaunamojo ginklo panaudojimas turėtų būti laipsniškas. Tai reiškia, kad šaunamasis ginklas būtų naudojamas, tik kai kitos prievartos priemonės būtų neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Šaunamasis ginklas prieš asmenį galėtų būti panaudotas tik kai kuriais atvejais: atremiant ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, atremiant ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvinant, ginantis ar ginant kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, išlaisvinant įkaitus arba užkertant kelią teroro aktui. Taip pat ginklas gali būti panaudotas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, sulaikant transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ir užkertant kelią orlaivio, turinčio keleivių, pagrobimui.

– Kuo ši tvarka iš esmės skirtųsi nuo dabartinės? Kodėl ją siūloma keisti būtent dabar?

– Skirtinguose įstatymuose numatyti nevienodi specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Natūralu, kad dėl tokių neaiškumų pareigūnams kyla pavojus netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ar formą. Pritarus mūsų siūlymams, neaiškumų nebeliktų. Svarbiausia, kad naujos šaunamojo ginklo panaudojimo taisyklės pirmiausia leistų efektyviai apsaugoti mūsų visuomenę. Kalbant apie pareigūnus, jos užtikrintų tinkamą ir kokybišką jų funkcijų atlikimą.

– Plataus atgarsio sulaukė rugpjūtį įvykusios kontrabandininkų gaudynės, per kurias nuo pareigūno šūvio mirė jaunuolis. Jei tuo metu būtų galiojusios dabar siūlomos taisyklės, kaip pasikeistų šio atvejo vertinimas bei tolimesnių įvykių seka?

– Būtų neetiška dabar atsakinėti į šį klausimą. Juolab, kad tyrimas tiek dėl paties įvykio, tiek dėl ginklo panaudojimo teisėtumo nėra baigtas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...