2013 Rugpjūčio 26

Santuoka šiuolaikiniam žmogui – vis dar išsigelbėjimas?

veidas.lt


Europoje gerindami ištuokų rekordus primiršome, kad iš tiesų santuokai būtinas dėmesys ir nuolatinės pastangos.

„Kokia jūsų sėkmingos santuokos paslaptis?“ – netikėtai pradedame pokalbį su deimantines vestuves atšventusia vilniečių ekonomistų Onos ir Vytauto Ažušilių pora.
„Jei tik žmonės žinotų laimingos santuokos receptą, tai gyventų ir nesiskirtų. O dabar vyksta kažkas baisaus“, – liūdnai nerimą keliančią skyrybų statistiką įvertina kur kas stipriau nei prieš 60 metų šiandien vienas kitą mylintys sutuoktiniai.
Savo likimus prieš dešimtmečius sujungusiems Onai ir Vytautui Ažušiliams išlaikyti meilės egzaminą padėjo nuolankumas ir prisitaikymas prie šalia esančio. „Tuokėmės pliki basi: nei mes pinigų, nei turto turėjome, apskritai nežinojome, ką reiškia prabanga, o visus nesutarimus, nuoskaudas ir asmeniškumus mokėmės palikti nuošalyje“, – savo vedybinio gyvenimo patirtimi dalijasi prie laimingos santuokos paslapties išsiaiškinimo priartėjusi pora.
Sėkmingai vedybinio gyvenimo keliu žengianti ir tris atžalas auginanti Vilniaus mero Artūro Zuoko ir Agnės Zuokienės šeima šiuo metu skaičiuoja 21-us bendro gyvenimo metus.
Agnės sprendimą susieti savo gyvenimą su būsimu meru anuomet nedaug kas palaikė. „Nežinau, ar dar yra buvę vestuvių, kuriose išlieta tiek ašarų“, – atvirai prisipažįsta pašnekovė, tąkart pasakiusi sau, kad nepaisant to, ar jos šeima bus didelė, ar maža, gyvens kukliai ar turtingai, jai su Artūru bus įdomu. Vienus būsima Agnės santuoka su A.Zuoku gąsdino, nes jis nesistengė atrodyti geresnis, nei yra, kiti baiminosi, kad jis – iš neatsakingos šeimos (Artūrą užaugino svetimi žmonės), o štai pati Agnė būsimu vyru tikėjo. Regis, tai nepasikeitė iki pat šiol.
„Su vyru esame partneriai. Daugelį dalykų vertiname labai panašiai, esame ryžtingi, veiklūs, laikomės duoto žodžio. Be to, abu mes – idealistai, daug reikalaujantys ir iš savęs, ir iš aplinkos. Niekada jam nepavydėjau ir su juo nekonkuravau. Kartais pagalvoju, kad man pasisekė: Artūras į mūsų šeimą neatsinešė jokio šeimos modelio. Mes nuo pat pradžių su juo kūrėme savo šeimą“, – vedybinio gyvenimo užkulisius praskleidžia pašnekovė.
Sutuoktinių, kuriems vedybinis gyvenimas nusisektų iš pirmo karto, mūsų šalyje ne tiek jau daug. Statistikos departamento duomenimis, per metus Lietuvoje susituokia daugiau nei 20 tūkst., o dokumentus dėl skyrybų pateikia apie 10 tūkst. porų. Vis didėjant ištuokų skaičiui, Lietuvoje gausėja ir skyrybų paslaugas teikiančių įmonių.
Mykolo Romerio universiteto docentės, šeimos teisės specialistės dr. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės teigimu, šiandien teisininkai susiduria su vis didėjančia ištuokų priežasčių puokšte. Paprastai viena priežastis skatina kitą. Kaip pavyzdį pašnekovė mini emigraciją, už kurios slypi neištikimybė, alkoholizmas, smurtas, azartiniai žaidimai, finansinis nepriteklius, nedarbas, o kartais koją pakiša finansinė neištikimybė.
Tačiau I.Kudinavičiūtė-Michailovienė nemano, kad lietuviai linkę išsižadėti tradicinės santuokos. Nesutapus interesams ar dėl kitų priežasčių žmonės nelieka vieniši, nes vos išsiskyrę vėl ima dairytis antrosios pusės.
Nuo kitų valstybių skiriamės tuo, kad Lietuvoje sutuoktinių nuo skyrybų niekas neatkalbinėja, netgi priešingai, tarsi skatina tai atlikti kuo greičiau (sostinės gatvėmis rieda automobiliai, išpuošti užrašais “Greitos skyrybos”). Skandinavijos šalyse praktika visiškai kitokia. Pavyzdžiui, jei išsiskirti sumanysite Suomijoje, jūsų santuoką bus mėginama išsaugoti bent metus (tai pajusite net nuvedę vaiką į darželį).

Pagal skyrybų statistiką pirmaujame

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuva įvardijama kaip skyrybų rekordininkė: mūsų šalies ištuokų rodikliai – vieni aukščiausių visoje Europoje. Sovietmečiu mus lenkė latviai ir estai, tačiau pastaraisiais metais savo ištuokų statistika juos pranokome.
Remiantis “Eurostato” duomenimis, kitose šalyse tūkstančiui gyventojų santuokų tenka daugiau nei Lietuvoje, o skyrybų ten nepalyginti mažesnis.
Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės prof. habil. dr. Vlados Stankūnienės teigimu, Lietuvoje kasmet išsiskiria per 10 tūkst. žmonių, ir tai tęsiasi jau apie 40 metų. Jos žodžiais, net ir šie dideli skaičiai tikrosios padėties šalyje neparodo: kur kas daugiau skyrybų manoma esant tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau to neatskleidžia jokia statistika.
Kita vertus, net šios dramatiškos tendencijos nereiškia, kad tradicinė santuoka Lietuvos gyventojams nėra svarbi. Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimo centro sociologė prof. Aušra Maslauskaitė, tyrinėdama ištuokų raidą Lietuvoje, atkreipia dėmesį į tai, jog lietuviai ir dabar tebemano, kad jų vaikams saugiausia augti susituokusių tėvų šeimoje. Nors šiais laikais poros Lietuvoje dažnai gyvena susimetusios, o ne susituokusios, pradėjus lauktis palikuonių įvyksta lūžis ir paprastai susituokiama. Nepaisant to, vis garsiau kalbama, kad ateityje šeimos transformacija (gyvenimas nesusituokus) dar labiau populiarės. Vakarų Europos šalyse šis procesas prasidėjo kur kas anksčiau (XX a. pradžioje) ir tebevyksta iki šiol. Taigi, matyt, naivu tikėtis, kad Lietuvą tai aplenks.
Štai Prancūzijoje jau 90 proc. porų bendrą gyvenimą pradeda nesusituokusios ir tik po kurio laiko kai kurios žengia šį žingsnį. Gyvenimas nesusituokus daliai visuomenės atrodo patraukli ir tinkama forma auginti vaikus net ir Lietuvoje: santuoka baigiasi apie 55 proc. tokių partnerysčių. Beje, gyvenimas nesusituokus visoje Europoje nėra vien jaunimo mada, tokią santykių formą dažnokai renkasi ir antrą šeimą kuriantys asmenys.
„Gal dabar svietas daugiau pasileidęs? Jauni sugula, paragauja vadinamosios laimės, o paskui nebeįdomu, tai ir ieško kito partnerio. Reikėtų atsiminti, kad ne vien lova žmones jungia. Gal mūsų karta buvo reiklesnė žodžiui „šeima“? Tarkime, aš pati iki 19 metų nežinojau, kaip daromi vaikai“, – juokiasi paskutinėje santuokoje su vyru Jurgiu 42 metus pragyvenusi režisierė Galina Dauguvietytė.
Jos įsitikinimu, gyvenant su mylimu žmogumi svarbiausia yra draugystė ir prisirišimas, kad „prieš savo vyrą nereikėtų vaidinti gražuolės“. „Santuokiniam gyvenimui būtina ypatinga draugystė, darna. Tarkime, su paskutiniu vyru per visą bendrą gyvenimą nebuvome susibarę nė karto. Beje, net ir praėjus devyneriems metams po jo mirties aš jį beprotiškai myliu. Nėra nė dienos, kad apie jį nepagalvočiau“, – atsidūsta G.Dauguvietytė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    Na, įdomi santuokų nutraukimo statistika, bet straipsnyje nepaminėtas vienas dalykas, jog ši statistika yra iš civilinės santuokos srities (santuoka, kurią rengia ir tvirtina valstybė), o ne iš “tradicinės” (santuoka, kurią rengia ir tvirtina religinė institucija) santuokos srities. Taip manau dėl tos priežasties, kad Lietuvoje yra daug krikščionių. Jeigu susituokia žmonės bažnyčioje ir po kurio laiko sugalvoja išsituokti – tai padaryti yra gana keblu. Reikia kreiptis į Vatikaną dėl to.

    Kas dėl statistikos, tai manyčiau, kad žmonės paprasčiausiai skuba tuoktis dėl to ir išyra tiek daug santuokų. Dabar yra XXI a. todėl yra ganėtinai normalu, kai pirmiausiai poros pradeda gyventi kartu nesusituokus – pasižiūri ar įstengia pakęsti vienas kitą, ar ne. O tik po to jau kalbasi apie santuoką.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...