2012 Lapkričio 21

Rolandas Valiūnas: „Turime kuo daugiau investuoti į mokyklas – tada Lietuva tikrai pasikeis“

veidas.lt


Ką per šiuos ketverius metus teisingumo srityje nuveikė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir kokių klausimų pirmiausia imtųsi jis, jei iš advokato kėdės persėstų į premjero? Rolando Valiūno, verslo advokatų kontoros LAWIN vadovaujančiojo partnerio, požiūris ir pasiūlymai.

Žiūrint siaurai į teisės sritį, per šiuos ketverius metus nieko ypatinga neįvyko: vieni teisės aktai buvo sėkmingesni, kiti – mažiau sėkmingi, bet tai natūralu. Tačiau jei kalbėsime apie teisingumo sritį, galima pastebėti, kad, be rutininių darbų, vyko ir labai įdomių diskusijų apie visuomenės įtraukimą į teismų darbą. Mano supratimu, šios diskusijos buvo reikalingos jau seniai.
Ar visuomenės įtraukimas į teismų darbą yra teisingas žingsnis? Kaip pavyzdys galėtų būti, tarkime, JAV prisiekusiųjų teismai. Tiesą sakant, aš neturiu vienareikšmio atsakymo, nesu tikras, jog Lietuvoje galėtų veikti prisiekusiųjų teismai, visų pirma dėl to, kad mūsų šalis labai maža ir čia visi vieni kitus pažįsta. Tad tai būtų sudėtinga.
Jei kalbėsime apie tarėjus, tai kadangi aš teisės studijas baigiau 1989 m., juos vis dar atsimenu. Anuomet tarėjai buvo du žmonės, kurie ateidavo praleisti laiko teisme ir tiktai išskirtiniais atvejais turėdavo klausimų. Jie buvo labiau statistai, o teisėjas realiai viską spręsdavo vienas.
Ar mūsų visuomenė šiuo metu yra kitokia? Be abejo, kitokia. Bet ar mūsų visuomenė pribrendusi prie situacijos, kad teismo sprendimas būtų priimamas balsų dauguma ar du tarėjai galėtų turėti persvarą prieš teisėją, tai didelis klausimas. Norėtųsi (tai, aišku, neįmanoma) viename apylinkės teisme padaryti eksperimentą ir visuomenei stebint pasižiūrėti, kas iš to išeina. Bet vienu metu tai pradėti visoje šalyje man būtų šiek tiek baisu.

Būtina didinti visuomenės pasitikėjimą teismais

Per šiuos ketverius metus teismų srityje eita teisinga kryptimi, bet tas kelias yra toks tolimas, jog pasakyti, kad jis jau nueitas, būtų visiška netiesa.
Kad visuomenė jaustųsi saugi, labai svarbu, o gal net svarbiausia, kad ji pasitikėtų teismais. Jeigu visi tikėtų, kad tai, ką dėl Seimo rinkimų nusprendė Konstitucinis Teismas, yra teisinga, tada ir visuomenė jaustųsi gerai – štai yra aiškus sprendimas. Bet Lietuvoje taip nėra, iš karto prasideda šurmulys ir ginčai: vieni sako, kad sprendimas teisingas, kiti – kad niekinis, ir visai nesvarbu, koks jis būtų.
Taigi pasitikėjimas teismais yra be galo svarbu. O tam, kad jis būtų, teisme reikalingi du pagrindiniai dalykai: kompetencija ir padorumas. Šiuo požiūriu aš matau teismuose žingsnių labai teisinga linkme, kompetencija juose tolygiai didėja, tačiau ar tai pakankama? Mano atsakymas kategoriškas: ne. Kodėl?
Tiksliai nežinau, bet apylinkės teismo teisėjo atlyginimas yra nuo 3 tūkst. Lt. Galbūt žurnalistas, o gal gamyklos darbininkas Marijampolėje ar koks nors fermos darbininkas Pakruojyje pasakytų, kad 3 tūkst. Lt yra fantastiški pinigai, duokit juos man ir aš šoksiu bei dainuosiu. Deja, gyvenime kiaušinius reikia lyginti su kiaušiniais, obuolius – su obuoliais. Klausimas, ar apylinkės teismo teisėjui 3 tūkst. Lt yra dideli pinigai. Mano supratimu, absoliučiai ne, nes jis turi alternatyvų. Žmogus, tapęs teisėju, jei jis padorus ir kompetentingas, yra laukiamas įmonėse, nes joms reikia juristų, advokatų kontorose, galų gale aš žinau daug teisininkų, kurie puikiai dirba ne teisinį darbą. Tai reiškia, kad žmogus aplink mato daug pagundų, jam siūlo geriau mokamus darbus, aš nekalbu apie kyšius. Ir teisėjai toms pagundoms pasiduoda. Todėl surinkti ypač gerus žmones, kurie būtų ir kompetentingi, ir padorūs, sunku.
Taip, tarp teisėjų yra daugybė padorių ir kompetentingų žmonių. Bet padorumas turi aiškų limitą – žmogus arba padorus, arba ne (nors sutinku, kad žmogus kartais gali būti ir šiek tiek padorus), o kompetencijos srityje tokių juoda–balta nėra, ji gali augti. Tad didesni atlyginimai, didesnės investicijos į teisėjų mokymus galėtų dar labiau keisti teisėjų darbą teigiama kryptimi, o tada ir visuomenės pasitikėjimas teismais didėtų. Kuo daugiau investuosime į teisėjų kompetenciją ir padorumą, tuo teismų sprendimai bus teisingesni ir žmonės pamažu pradės tikėti, kad teisingumas Lietuvoje yra.
Koks teismuose korupcijos mastas? Matyt, teigti, kad Lietuvos teismuose korupcijos nėra, būtų netiesa. Statistikos, kiek teisėjų “ima”, irgi turbūt nėra. Bet savo širdimi, žiniomis ir patirtimi jaučiu, kad korupcija, kuri egzistavo prieš penkiolika metų ir kuri egzistuoja šiandien, yra nepalyginti mažesnė. Teismuose šiuo klausimu daug kas pagerėjo iš esmės. Tikiu, kad yra daug padorių teisėjų, tik jiems kartais trūksta kompetencijos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...