2011 Sausio 07

Ekonomika

Renovacija: Vyriausybė laikosi žlugusios strategijos

veidas.lt

Modernizuota vos 1,5 proc. planuotų atnaujinti namų, kartu tvyro nepamatuojamas žmonių nusivylimas – toks daugiabučių namų renovacijos programos penkerių metų rezultatas. 2011-iesiems teprognozuojamas renovacijos programos nesėkmės tęsinys.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad norint atlikti užsibrėžtą daugiabučių namų atnaujinimą, kiekvieną darbo dieną reikia jų modernizuoti daugiau kaip dešimt. Tačiau Aplinkos ministerija vis dar tiki stebuklu – esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių namų iki 2020-ųjų dar įmanoma. Likus dešimčiai metų iki “masinės” renovacijos pabaigos, šalyje atnaujinta vos 318 namų. Jeigu renovacija vyks tokiais pačiais tempais, numatytiems daugiabučiams modernizuoti prireiktų kelių šimtų metų.
Auditoriai neginčija paties renovavimo reikalingumo, nes senesniems namams šildyti sunaudojama 1,5–2 kartus daugiau energijos. Tačiau dabartinis procesas esą visiškai nepriimtinas. Taip pat mano ir gyventojai, ir ekspertai. Tačiau Vyriausybė įsikibusi laikosi savo strategijos.

Programa tiki tik Vyriausybė

Daugiabučių namų renovacijos programa jau patyrė fiasko ir yra visiškai sukompromituota. Pagal “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkritį atliktą apklausą vos 5,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad 2011-aisiais prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė. 26,2 proc. apklaustų miestiečių neabejoja, kad ši programa jau visiškai žlugo ir renovacija vyks lėtai. 28,4 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuvoje masinė daugiabučių renovacija gali prasidėti tik, jei valdžia ar ES tam skirs daugiau lėšų, o 38,8 proc. mano, kad didesnių permainų galima tikėtis tik tada, kai daugiabučiai namai ims griūti. Beje, respondentų pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenamojo būsto kokybe, paaiškėjo, kad tokių yra vos 17,4 proc.
Renovacijos programos naudingumu suabejojo ne tik Valstybės kontrolė, bet ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, paraginusi premjerą Andrių Kubilių kuo skubiau peržiūrėti ir keisti programos įgyvendinimo strategiją. Tačiau už programos įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas, Prezidentės jau bartas už neveiklumą, įsitikinęs, kad penkeri praėję metai buvo renovacijos įsibėgėjimo laikas, esą procesas tuoj spurtuos.
Valdžia bando versti atsakomybę gyventojams, kurie nelabai supranta senų pastatų modernizavimo svarbą, nes sunkmečiu vengiama bet kokių papildomų įsipareigojimų. Ministras įsitikinęs, kad programai vis dar trūksta viešumo, todėl lengva ranka numatė, o Seimas patvirtino, 35 mln. Lt sumą penkerius metus viešinti stringančią renovacijos programą. Ekspertai skaičiuoja, kad už tiek pinigų būtų galima atnaujinti 20 daugiabučių namų.
Kita renovacijos programos žlugimo priežastimi laikomas 2009 m. sumažintas valstybės kompensacijos dydis nuo 50 iki 15 proc. Niekas nebandė skaičiuoti, galima tik numanyti, kiek būtų buvę sukurta darbo vietų ir sutaupyta šilumos energijos. Valstybės kontrolė pasiūlė Europoje plačiai naudojamą namų renovavimo modelį, pagal kurį bankams įsiskolina ne gyventojai, o šilumą tiekianti daugiabučius modernizuoti įsipareigojanti įmonė. Kadangi valstybės kontrolierių pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, mūsų šalis lieka prie  įtrigusios dabartinės programos.

Tipiškiems butams reikėjo tipinių projektų

Buvo daug bandymų renovacijos programai “įpūsti gyvybės”, tačiau esminė nesėkmės priežastis – valstybė neturėjo nuoseklios ir kryptingos programos. Buvo daug blaškymosi, taisyklės ir finansavimo sąlygos buvo kaitaliojamos, todėl žmonės nusivylė, ėmė nepasitikėti. Taip mano “Veido” pašnekovas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, statybų bendrovės “Eika” vadovas Robertas Dargis.
“Viena svarbių priežasčių, kad iš šios programos nuo pat pradžių buvo pašalinti pagrindiniai jos dalyviai – gyventojai. Diskusija viešoje erdvėje vyko didžiąja dalimi tarp ministerijų, verslo atstovų, vieną kitą komentarą girdėjome iš finansų analitikų. Nestabili ekonominė ir politinė padėtis pasėjo dar gilesnę žmonių apatiją. Du svarbūs kertiniai programos blokai – teisinis ir ekonominis – taip pat liko neįvertinti, neišanalizuoti, nepriimti reikalingi sprendimai. Standartiniams būstams reikėjo tipinio renovacijos projekto, o ne eikvoti laiką ir pinigus individualiems”, – kritikuoja R.Dargis.
Statybų verslo atstovas įsitikinęs, kad visuotinio renovavimo nebus. “Šiandien socialinė ir demografinė situacija – katastrofiška. Reikalinga nauja renovacijos programa, atsižvelgiant į keletą faktorių. Valstybė iki šiol neturi analizės ir ekonominių skaičiavimų dėl renovuojamo būsto fondo – ką verta, o ko neverta renovuoti, ir gal teks nugriauti, o dalį butų reikėtų apskritai išpirkti ir suteikti jiems naują municipalinio būsto statusą”, – akcentuoja R.Dargis. Jis retoriškai klausia, esą jeigu darbo dieną iš Alytaus daugiabučio namo į darbą išeina trys keturi žmonės, ką veikia likusieji? Gyvena iš pašalpų, iš kitų namų ūkio narių, atsitiktinių darbų? “Tikėtis, kad tokioje nestabilioje aplinkoje žmogus prisiimtų papildomų įsipareigojimų, būtų naivu”, – užtikrintai dėsto pašnekovas. R.Dargio nuomone, perspektyva galima tuomet, kai ją mato ir ja tiki pats žmogus, kai valstybės inicijuojamos programos yra pamatuotos ir pagrįstos skaičiais, analize, nauda ir nauja verte gyventojams – mažesnėmis išlaidomis, šiltesniu ir jaukesniu būstu.

Renovavimo kaina ir nauda

Už renovacijos programos įgyvendinimą atsakingos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Artūro Aliulio manymu, didžiausia renovacijos problema – gyventojų sąmoningumo stygius. “Gyventojai klausosi gandų, iki jų neateina objektyvi informacija. O investicija į būsto atnaujinimą atsiperka iš karto – ne tik sumažėja sąskaitos už šildymą, bet ir turto vertė padidėja apie 20 proc. Renovuoti būstus dabar itin naudinga ir dėl ketvirtadaliu atpigusių statybinių medžiagų”, – aiškina A.Aliulis.
Jo pateiktais skaičiavimais, kvadratinį metrą renovuoti kainuoja 300–350 Lt, taigi 60 kv. m. buto – 18–20 tūkst. Lt. Jeigu imama paskola, kurios 15 proc. kompensuoja valstybė, pritaikius lengvatines 3 proc. dydžio palūkanas, per 20 paskolos metų kaina sieks per 23 tūkst. Lt. Nerenovuoto tokios kvadratūros buto vertė dabar rinkoje siekia 150 tūkst. Lt, po renovacijos jis iš karto pabrangsta 25 proc. Taigi buto vertė pakyla iki beveik 190 tūkst. Lt. “Jeigu po renovacijos butas būtų parduodamas, tai įdėjus 23 tūkst. Lt šie pinigai atsipirktų, o kišenėje liktų dar 16 tūkst. Lt”, – skaičiuoja A.Aliulis.
Tačiau žmonėms juk tai dažniausiai vienintelis būstas, kuriame jie turi gyventi. Tad kiek sumažėja renovuotų gyventojų išlaidos šildymui ir ar piniginei pasidaro lengviau užsikrovus įsipareigojimus bankui? A.Aliulis pripažįsta, renovavimą stabdo socialiai remtini žmonės, tačiau valstybė jau imasi kompensuoti 100 proc. socialiai remtinų žmonių būsto renovavimo išlaidų. Be to, pasak jo, renovuotų namų gyventojai išloš, nes brangstant šilumai, brangs tik išlaidos už šildymą, o dalis, mokama bankui, nesikeis.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateikiamais skaičiavimais, išlaidos šilumos tiekėjui po renovavimo sumažėja beveik perpus. Pavyzdžiui, renovuoto sostinės Architektų gatvėje 77 numeriu pažymėto daugiabučio namo už 60 kv. m. buto šildymą gyventojas praėjusį šildymo sezoną iš viso sumokėjo 965 Lt, o jo kaimynas iš namo greta – 2100 Lt. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, už 60 kv. m. buto šildymą spalio mėnesį renovuoto namo Vilniuje, Žirmūnų g. 3, savininkai sumokėjo 25 Lt, o nerenovuoto Kaune, Sąjungos a. 10, paklojo net 403 Lt.
Tačiau Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad renovavus pastatus gyventojai laimi ne visada. Auditorių teigimu, patikrinus per šešiasdešimt daugiabučių namų, net trečdalio jų šilumos sąnaudos dukart skyrėsi nuo numatytų projekte, o viename pastate po atnaujinimo energijos buvo sutaupyta net penkiolika kartų mažiau nei tikėtasi.
Nekilnojamojo turto agentūros “RE/MAX Centras” vadovas Žiuljenas Galeckas atkreipia dėmesį, kad renovuotame name gyvenančiam žmogui svarbu ne tik mažesnė sąskaita už šildymą, bet ir jo turimo turto rinkos vertės pokyčiai – renovuoto turto pabrangimas yra akivaizdus faktas. Štai “Ober-haus” duomenimis, pernai spalį renovuoto buto kvadratinis metras Vilniuje kainavo vidutiniškai 26 proc. daugiau nei nerenovuoto.
“Eikos” vadovas R.Dargis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto renovuotus būstus lyginti su naujos statybos namais nėra tikslu. “Nauja statyba – tai nauji projektavimo, inžinerinių darbų sprendimai, kokybiškai kita aplinka, viešosios erdvės ir daugelis kitų šiuolaikinio būsto planavimo sprendinių. Manau, kiekvienas būstas turės savo pirkėją, o pirkėjas ras sau tinkamą būstą. Svarbu, kad žmogus įvertintų savo galimybes ir priimtų tinkamiausią sprendimą”, – sako jis.
Tačiau dabar tinkamą sprendimą turėtų priimti Vyriausybė, įsiklausydama į ekspertų ir gyventojų vieningą nuomonę: “Dabartinę namų renovavimo strategiją reikia keisti”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...