2015 Rugsėjo 01

Proveržis trąšų gamybos srityje – ilgo veikimo fosforas „Top-Phos“ – PR

veidas.lt

Rekordinių derlių šiemet laukiantys šalies ūkininkai jau nuo šio pavasario turėjo galimybę naudotis pasaulinio masto išradimu – naujos formos fosforu „Top-Phos“, kuriuo tręšiamų augalų derlingumas išauga apie 15 proc.

Dovaidas PABIRŽIS

Ieškodamas mitinės substancijos filosofinio akmens, kuris, kaip tikėta, visus metalus galėjo paversti auksu, o žmogui suteikti nemirtingumą, alchemikas Henningas Brandas apie 1669-uosius atrado naują cheminį elementą fosforą. Mažiau nei po dviejų šimtmečių, XIX a. pirmoje pusėje, pirmą kartą pastebėtos teigiamos fosforo savybės žemės ūkyje ir jis pradėtas naudoti trąšų gamyboje. 1870 m. atradus superfosfatą ir pradėjus jo masinę gamybą fosforo žaliava trąšų gamyboje nepakito maždaug 150 metų.

Dažniausiai naudojamos fosforo trąšos patekusios į dirvą labai greitai reaguoja su kitais elementais, sudarydamos vandenyje netirpius junginius, kurie tampa neprieinami augalams. 12 metų dirbusi tarptautinė mokslininkų komanda iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir kitų valstybių toliau plėtojo vokiečių chemiko Jorgo Gerke’s idėją ir mėgino padidinti fosforo įsisavinimą bei prieinamumą, taip gerinant fosforo trąšų efektyvumą dirvožemyje.

Po ilgų tyrinėjimų ir eksperimentų 2010 m. mokslininkai patentavo naują unikalios cheminės formulės fosforo formą „Top-Phos“ – fosfatą, kuris kalcio tiltu yra sujungtas su organine dalele. Šios formos fosforas yra ilgo veikimo, labai tirpus vandenyje ir augalams prieinamas visą vegetaciją. Jo įsisavinimo rodiklis išaugo iki 90 proc.

„Šis mokslininkų atradimas yra didelis žingsnis į priekį. Tai nėra tiesiog kažkas kitaip sumaišyta, bet visai nauja chemine formule sujungtos atskiros molekulės. Šis junginys leidžia fosforui neužsiblokuoti, išlikti prieinamam augalams tiek rūgščiame, tiek šarminiame dirvožemyje. Tai padeda išnaudoti augalų derlingumo potencialą. Atlikti šių trąšų efektyvumo tyrimai ūkininkų ūkiuose pateisino lūkesčius. Pirmieji rezultatai mūsų krašto sąlygomis rodo, kad naudojant naujos formos fosforo junginį „Top-Phos“ javų ir rapsų derlius padidėjo 15 proc.“, – teigia „Timac Agro“ produktų vadovė dr. Skirmantė Balnytė.

Derliaus priklausomumas nuo fosforo jau seniai įrodytas mokslininkų. Skaičiuojama, kad nepakankamai tręšiant fosforu kviečių derlius sumažėja iki 33 proc., kukurūzų – apie 37 proc. Fosforas yra būtinas per visą augalo gyvavimo laikotarpį – jis daro tiesioginę įtaką šaknų vystymuisi, greitina cukraus pernešimą į grūdus ir vaisius, yra pagrindinis elementas susidarant sėkloms, taip pat yra augalo genetinio kodo bei ląstelių membranos sudedamoji dalis. Pagrindinis „Top-Phos“ veikimo principas yra užtikrinti, kad fosforas būtų prieinamas kuo ilgesnį laiką – visą augalų vegetaciją.

„Fosforas visų pirma yra šaknų augintojas, o augalo šaknys – tai jo burna, per kurią jis gauna maisto medžiagas. Be to, jis reikalingas ir žiedams bei grūdams, kur jo susikaupia daugiausia. Su šiaudais mes gražiname į dirvožemį dalį kalio, tačiau fosforo, kuris išnešamas su grūdais, į dirvožemį gražiname nepakankamai. Stengiantis palaikyti dirvožemio maisto medžiagų balansą būtina sugrąžinti į jį pakankamą fosforo kiekį, kuris būtų prieinamas augalams“, – aiškina S.Balnytė.

 

Pasaulinė lyderė – jau 5 metai Lietuvoje

Tarptautinė žemės ūkio produktų ir paslaugų teikėja „Roullier Group“ savo veiklą Prancūzijoje pradėjo 1959 m. Šiuo metu įmonė savo veiklą yra išplėtojusi 42 pasaulio šalyse, trijuose žemynuose. Įmonėje dirba 7 tūkst. darbuotojų, iš kurių bent 400 – tyrėjai ir inovacijų inžinieriai, bendradarbiaujama su daugeliu pasaulio universitetų. „Roullier Group“ mokslininkai sukūrė apie 250 mineralinių trąšų formulių.

Kuriant naujus produktus orientuotasi į kuo geresnį augalų maisto medžiagų iš trąšų įsisavinimą. Pavyzdžiui, į trąšas dedama specialaus kalcio karbonato priedo „Mescal“, kuris padeda sukurti palankią aplinką šaknų sistemai ir neleidžia dirvožemiui rūgštėti. Trąšose taip pat naudojami įvairūs jūros dumblių ekstraktai.

„Roullier Group“ įkurta „Timac Agro Lietuva“ veiklą pradėjo prieš 5 metus. Šiuo metu įmonės gaminių moksliniai ir praktiniai tyrimai vykdomi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale, Joniškėlio ir Rumokų bandymų stotyse bei Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje. Reguliariai rengiamos mokslinės konferencijos, kuriose pristatomos naujausios naujovės trąšų gamybos srityje. „Timac Agro“ konsultantai žemdirbiams ne tik teikia rekomendacijas, bet ir padeda atlikti dirvožemio tyrimus, parengia tręšimo planą pagal konkrečius žemdirbių poreikius.

„5 metai yra mažas laiko tarpas, bet turime didžiulę paramą iš savo grupės. Pavyzdžiui, šiemet Prancūzijoje atsidarys didžiausias mokslinių tyrimų centras Europoje. Per savo veiklos metus turėjome galimybę atsirinkti mūsų sąlygoms tinkamus produktus, supažindinti su jais ūkininkus, o dabar užtikrintai žengiame pirmyn. Kasmet Lietuvoje atliekame bandymus, kurie įrodo, kad mūsų produktai ekonomiškai yra puikus variantas ūkininkams“, – teigia „Timac Agro“ vadovas Lietuvai bei Latvijai Arūnas Jusas.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...