2010 Lapkričio 04

NATO

Prognozuojama, kad NATO vaidmuo silpnės

veidas.lt

"Veido" archyvas

Naujasis NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas pasistengė, kad naujausios NATO strateginės koncepsijos kūrimo procesas būtų atviriausias Aljanso istorijoje

Netrukus, lapkričio 19–20 d., Lisabonoje vykstančio NATO šalių vadovų susitikimo metu turėtų būti pasirašytas naujosios NATO strateginės koncepcijos tekstas. Nors dokumento juodraštis kol kas neviešinamas, Aljanso generalinis sekretorius Andersas F.Rasmussenas užuominomis atskleidė šiek tiek būsimo susitarimo detalių. Jis išskyrė tris pagrindines būsimų permainų kryptis: Aljansas privalės modernizuoti gynybinius pajėgumus (įskaitant priešraketinę gynybą, atsako į kibernetinius išpuolius gebėjimus), pagerinti krizių valdymo operacijų efektyvumą (kitaip tariant, geriau koordinuoti karinius, politinius ir civilinius instrumentus) ir išplėtoti santykius su partneriais. Šiems aspektams, taip pat finansavimo mechanizmų peržiūrai ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimų stiprinimui naujajame dokumente turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio.

Aiškumo mažoka

Prieš metus viltasi, kad diskusijose dėl naujosios NATO strategijos bus išgirstas ir Baltijos šalių balsas. Spalio mėnesį Lietuvos Valstybės gynimo tarybos nariai pareiškė esantys patenkinti, kad naujoje NATO strateginėje koncepcijoje atspindėti Lietuvai svarbūs klausimai –  gynybos planai, kibernetinis ir energetinis saugumas, NATO atvirų durų politika. Vis dėlto kol kas negauta aiškaus atsakymo į esminį klausimą –  ką ir kaip NATO planuoja veikti per artimiausius dešimt metų. Kitaip tariant, ar šalys narės mato Aljansą kaip instituciją, kuri prisiima daugiau atsakomybės nei krizių valdymo operacijų planavimas ir vykdymas, reikalavimų ir standartų šalių narių kariuomenėms nustatymas?

Šiandien dar sunku susidaryti vaizdą koks bus sutarimas dėl NATO atsakomybės ribų – spręs ar ne Aljansas su klimato kaita, humanitarinėmis katastrofomis, pabėgėlių didėjimu susijusius klausimus? Ar bus išplėsti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai (numatyti Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje) į energetinio, kibernetinio ir kitas “minkštojo” saugumo sritis? Jei taip – kaip planuojama pertvarkyti NATO planavimo ir pajėgumų kūrimo procesą? Ar turės sprendžiamojo balso teisę svarbiausi NATO partneriai?

Šiandien galiojanti NATO strateginė koncepcija patvirtinta dar 1999 m. Siūlymų dar kartą peržiūrėti NATO strateginę koncepciją pasigirdo NATO įsitraukus į kovas Afganistane 2004–2005 m. Tąkart susitarti nepavyko – mat karo Irake kontekste išryškėjo pernelyg skirtingos nuomonės.

Šių metų rudenį pagaliau parengtas naujosios NATO strateginės koncepcijos juodraštis. Rengiant šį dokumentą nuogąstauta, kad šalių narių “konsensusą” įkūnijanti strategija gali tapti dar viena “politine neįgyvendinama deklaracija”, “švediškuoju stalu”, ant kurio kiekvienas galėsiąs rasti ko panorėjęs. Kitaip tariant, kritikai regėjo dar vieną “filosofinį” dokumentą, nieko naujo nesakantį nei apie aktualiausias grėsmes Šiaurės Amerikos ir Europos saugumui (energijos išteklių tiekimo sutrikimai, masinio naikinimo ginklų platinimas, žlungančios valstybės grėsmėmis jau buvo įvardytos ne viename dokumente), nei apie būdus, kaip su jomis kovoti.

Kiti su tokia nuomone nesutiko – pavyzdžiui, Nyderlandų karališkosios karo akademijos profesoriaus J.Lindley-French vertinimu, naujasis dokumentas ne tik lems, koks bus Aljansas XXI a. ir kokią naują strateginę aplinką jis kurs, bet ir po tam tikrų “strateginių atostogų” (pasibaigusių 2008 m. rugpjūčio karu Gruzijoje) nubrėš naujas “raudonąsias linijas”. Kitaip tariant, naujuoju dokumentu galbūt pavyktų susitarti, kokį ne visada draugiškų tarptautinių santykių veikėjų elgesį Aljansas toleruos ir kokiais būdais bandys įgyvendinti atgrasymo, prevencijos politiką.

Nauda Baltijos šalims

Naujasis NATO generalinis sektretorius A.F.Rasmussenas, kaip ir žadėjo, naunaujosios NATO strateginės koncepcijos kūrimo procesas buvo atviriausias Aljanso istorijoje – pareikšti savo nuomonę netgi internete rengtose diskusijose galėjo visų šalių diplomatai, akademikai, kariškiai. Baltijos šalims ši aplinkybė buvo itin palanki – šeštaisiais narystės NATO metais jos bene pirmą kartą gavo progą prisidėti prie strateginio lygmens sprendimų priėmimo. Baltijos šalys rekomendacijas rengusioje dvylikos ekspertų grupėje netgi turėjo savo atstovą –  Latvijos diplomatą (dabartinį Latvijos užsienio reikalų ministrą) A.Ronį. Tai mums padėjo siekti savo tikslų – reikalauti išplėsti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus į energetinio, kibernetinio ir kitas “minkštojo” saugumo sritis, palikti NATO duris atviras valstybėms iš Rytų Europos.

Apginti šį požiūrį nebuvo lengva – viešų diskusijų metu paaiškėjo, kad vien į Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį esama bent trijų skirtingų nuomonių. NATO Gynybos koledžo paskelbtame tyrime Baltijos šalys, Norvegija ir Lenkija priskirtos prie tų, kurios reikalauja gynybos planų, sąjungininkų pajėgų dislokavimo ir pratybų jų teritorijoje, tuo tarpu JAV, JK, Nyderlandai, Kanada, Danija išteklius ir pajėgumus ragino skirti nacionalinių kariuomenių transformavimui, perdislokuojamų pajėgumų kūrimui ir  misijai Afganistane. Trečiajai grupei priskirtos Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija, Portugalija, Ispanija – valstybės, raginančios “tiesiog tikėti” NATO solidarumu ir narystės fakto teikiamomis garantijomis ir nekelti papildomų klausimų dėl 5-ojo Vašingtono sutarties straipsnio patikimumo.

Taigi įtraukti į svarbiausią strateginio lygmens NATO dokumentą mums svarbius dalykus nebuvo taip lengva, kaip galėjo atrodyti.

Šių metų pavasarį NATO generaliniam sekretoriui ir visuomenei pristatytose ekspertų grupės rekomendacijose akcentuojamos trys esminės NATO užduotys: 1) išlaikyti gebėjimą atgrasyti ir prireikus – apginti šalį narę nuo bet kokios agresijos; 2) pasirūpinti bloko šalių interesų gynimu ir prisidėti prie viso regiono saugumo užtikrinimo; 3) padėti suderinti Šiaurės Amerikos ir Europos karinius bei politinius interesus ir veiksmus krizių valdymo, saugumo, stabilumo užtikrinimo srityse. Verta pabrėžti, kad ekspertų grupė nepasiūlė baigtinio grėsmių sąrašo, kurioms pasireiškus būtų automatiškai aktyvuojamas penktasis Vašingtono sutarties straipsnis – dėl konkrečių veiksmų kaskart turėtų nuspręsti Šiaurės Atlanto Taryba. Vis dėlto, Baltijos šalims aktualūs energijos tiekimo pertrūkius galintys lemti pavojai, ekspertų nuomone, turėtų atsispindėti gynybos planuose. Raporte teigiama, kad bet koks didesnis staigus išteklių tiekimo pertrūkis (ypač jei jį lemia sabotažas prieš energetikos infrastruktūros objektus ar gabenimą jūra), kaip ir su piratavimu, klimato kaita ar finansinėmis krizėmis susiję pavojai, gali lemti Vašingtono sutarties 4-ojo straipsnio aktyvavimą, t. y. konsultacijas dėl galimo atsako. Galima neabejoti, kad tokia naujoje NATO strategijoje atsiradusi formuluotė būtų labai palanki Baltijos šalims.

NATO stiprins bendradarbiavimą su Rusija

Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą ekspertų išvadų dalį, kurioje teigiama, kad kolektyvinė gynyba per artimiausią dešimtmetį nebus vienintelė NATO užduotis. Kitaip tariant, didelis dėmesys turės būti skiriamas sąveikių ir perdislokuojamų pajėgumų, gebančių greitai reaguoti į netikėtas grėsmes, kūrimui. Siekiant pagerinti pajėgumų perdislokavimą ir jų išlaikymą, sąjungininkams rekomenduojama restruktūrizuoti savo pajėgas, mažinant vien teritorinei gynybai tinkamų vienetų skaičių. Tai reiškia, kad turės būti stiprinami strateginio transportavimo oru gebėjimai, plečiamas NATO greitojo reagavimo pajėgų vaidmuo. Bendradarbiavimo su partneriais kontekste ekspertai aiškų prioritetą suteikė bendradarbiavimo su Rusija stiprinimui.

Linkstama manyti, kad bendradarbiavimas su Rusija gali turėti lemiamos įtakos, neutralizuojant tokias grėsmes kaip terorizmas, piratavimas, narkotikų prekyba ir branduolinio ginklo platinimas. Galima stebėti ir pirmuosius praktinius žingsnius šiame kontekste –  Rusijos vadovas po ilgos pertraukos spalio viduryje buvo pakviestas į Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą, kuriame buvo ieškoma bendros pozicijos dėl NATO priešraketinės gynybos planų.

Pastaroji ekspertų rekomendacija, kaip ir kelis kartus pakartota prielaida, kad 2020 m. NATO greičiausiai nebus pats svarbiausias tarptautinių santykių veikėjas, Baltijos šalis verčia suklusti. Kai kurie analitikai ne be pagrindo susirūpino, jog ateityje svarbiausios regioninės ir visos Europos saugumo problemos gali būti sprendžiamos trišaliuose ar panašaus pobūdžio susitikimuose. Dėl to, savaime suprantama, silpnėtų NATO (ir mažesnių Aljanso narių) vaidmuo, kuriant ir įgyvendinant naują Europos saugumo viziją.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...