2010 Kovo 23

NATO

NATO durys atsivers ir Rusijai?

veidas.lt

Vokietija pirmoji iš NATO narių iškėlė klausimą, ar į Aljansą nevertėtų priimti Rusijos.

“Laikas padėti svarstyti galimybę į NATO priimti Rusiją”, – siūlo Vokietijos gynybos ekspertų grupė. Šalyje gerai žinomi ir gerbiami specialistai Volkeris Ruehe, Klausas Naumannas, Frankas Elbe ir Ulrichas Weisseris – pirmieji ne tik Vokietijoje, bet ir visame Aljanse, drįsę pranešti, kad terminas “saugumas” jau seniai nebereiškia to paties, ką reiškė prieš porą dešimtmečių. Jau seniai neliko Vakarų ir Rytų konfrontacijos, o Maskva dabar turi nemažai bendra su NATO.

Visa kita – esą tik neišmanėlių politikų baimės, mitai ir fantazijos, kurias laikas sugriauti ir pradėti kurti visai kitokio Aljanso viziją. Aljanso, į kurį įeitų ir Rusija.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas priduria – nūdienos Vakarų politikai, vos išgirdę žodžius “strategija” arba “saugumas”, bemat nusigąsta ir ima dairytis grėsmių. Dažniausia – iš Rytų.

“Juk būtų puiku, jei pirmiausia jiems į galvą šautų mintis, kaip siekiant saugumo išnaudoti Rusiją”, – mano H.Schmidtas.

Daugiausiai išloštų Europa

“Dabartinė NATO nepajėgi susidoroti su užduotimi ginti Europos ir Šiaurės Amerikos interesus, nes atsiranda stiprus galios centras Azijoje, toks pat stiprėja Rusijoje”, – neabejoja Vokietijos ekspertai.

Ir jau visai konkrečiai dėsto, kokia turi būti ateities NATO. “Ji turėtų susieti tris galios centrus – Šiaurės Amerikos, Europos ir Rusijos”, – siūlo minėti gynybos ekspertai, tvirtai tikintys, kad visos trys pusės turės grumtis su lygiai tokiomis pačiomis grėsmėmis. Tad ne tik NATO verta duris atverti Rusijai, bet ir šiai esą lygiai taip pat turėtų rūpėti prisiimti NATO įsipareigojimus ir atsakomybę.

Beje, kaip skelbiama, priėmus Rusiją į NATO, būtų galima ne tik pakeisti Rusiją, bet ir išspręsti su ja pagrindinius nesutarimus. Juk dabar visi ginčai dažniausiai kyla dėl to, kad Rusija NATO laiko grėsme ar neretai ją net pavadina apskritai priešiška organizacija.

Vokietijos analitikų vertinimu, prie to labiausiai prisidėjo NATO plėtra. Mat priėmus naujų narių, daugiausia iš posovietinio bloko, įsitvirtino tų naujųjų požiūris, esą NATO yra tarsi skydas nuo galimos Rusijos grėsmės, ir šituo nejučia įtikėjo ir Aljanso senbuvės.

Jeigu pasikeistų Rusijos požiūris į NATO, o šios į Rusiją, tai labiausiai pasitarnautų ne JAV ar Kanadai, o kaip tik Europos valstybėms, kurios šiuo metu ne tokios reikalingos vis dažniau į Azijos pusę besidairančioms JAV. Priėmus Rusiją, NATO pozicijos vėl sustiprėtų, o JAV praeitų noras ieškoti naudos Indijoje ar Kinijoje.

Teisinių kliūčių nebūtų

Įdomu tai, kad įsitikinimas (beje, labai gajus ir Lietuvoje), esą NATO paskirtis – apsisaugoti nuo Rusijos, yra tik stereotipas. 1949-aisiais, kai Vašingtone buvo pasirašytas susitarimas steigti NATO, apie tai, kad į šią organizaciją negali būti priimta Rusija, nebuvo nė užsiminta. Priešingai – pagal anoniminę rezoliuciją, visos šalys sutarė, kad NATO į savo gretas gali priimti bet kurią pasaulio valstybę, jei tik ši atitinka pagrindinius Aljanso narėms keliamus reikalavimus ir yra suinteresuota ginti Šiaurės Amerikos ir Europos regionų interesus.

Beje, lygiai taip pat klaidingai manoma, kad šie interesai – tik kariniai. Juk XXI amžiuje aktualios ir žmogaus teisės, pagarba konstituciniams principams, laisvoji rinka, spaudos ir žodžio laisvė bei kitos teisės. Būtent šių teisių ir laisvių gynimas, ekspertų įsitikinimu, ir užtikrins Europos bei Šiaurės Amerikos saugumą ateityje. Tad kodėl esą nepasitelkus ir Rusijos pagalbos?

Vokietijos ekspertai net siūlo apskritai atsisakyti NATO, kaip karinės organizacijos, sąvokos ir imti ją vadinti vertybių aljansu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...