2011 Kovo 20

Profilaktika

Profilaktiškai sveikatą tikrinasi mažuma Lietuvos gyventojų

veidas.lt

Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojams pasitikrinti sveikatą darbo metu. Aiškinama, kad tai paskatins žmones rūpintis savo sveikata. Tačiau vilčių, kad šie norai taps realybe, mažai.

Prieš mėnesį Vyriausybė pritarė nutarimui, kad darbdaviai būtų įpareigoti leisti darbuotojams profilaktiškai pasitikrinti sveikatą darbo metu. Šį klausimą dar svarstys Seimas pavasario sesijoje. Jeigu parlamentarai pritars, kad darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojams tikrintis sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, spręsianti, ar tam reikėtų skirti visą dieną, ar kelias valandas skirtingomis dienomis.

Išgirdę, kad gali atsirasti dar vienas laisvadienis, išradingi lietuviai iškart sumojo, jog jį bus galima pasiimti, pavyzdžiui, prieš Jonines ar Kūčias ir taip susikombinuoti beveik savaitę atostogų. O darbdaviai pradėjo skaičiuoti, kiek nuostolių patirs, jeigu turės suteikti darbuotojams papildomą laisvadienį. Tai, kad ši diena turėtų būti skirta sveikatai tikrintis, tarsi liko antrame plane. Kaip ir tai, kokia tikimybė, kad ši idėja būtų įgyvendinta. Juk pas daugelį specialistų eilės tenka laukti porą mėnesių, o norint pasidaryti pagrindinius tyrimus valstybinėje poliklinikoje po kabinetus tenka bėgioti visą savaitę. Tad kol nieko neskauda, retas ryžtasi tokiam žygiui. Be to, daugeliui lietuvių sveikata dar neatrodo vertybė. Ir vargu ar laisvadienis padės suvokti, kad kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą yra būtina.

Anksti diagnozuotas išgydomas net vėžys

Vilnietei Indrei Tamošaitytei šią vasarą medikai pašalino krūtį. 35-erių moteris dėl to kaltina save. Mat prieš dvidešimt metų nuo krūties vėžio mirė jos mama, todėl Indrei rizika susirgti šia onkologine liga buvo tris kartus didesnė. Ji tą žinojo, tačiau krūtis profilaktiškai tikrinosi tik vieną kartą – studijų metais. “Maniau, kad man taip tikrai nenutiks. Labai išgyvenau dėl mamos mirties, todėl eidama pas medikus nenorėjau vėl visko prisiminti”, – pasakoja moteris. Ji į savo šeimos gydytoją kreipėsi tik tuomet, kai pati krūtyje užčiuopė du nemažus guzelius. Po tyrimų paaiškėjo, kad tai trečios stadijos vėžys.

Kitos pašnekovės Auksės Ruzgaitienės tėčiui vengimas lankytis pas medikus baigėsi mirtimi. Penkiasdešimtmečiui vyrui, kuris penkerius metus nebuvo pas dantų gydytoją, išsivystė ėduonies komplikacija – danties nervo uždegimas.

Kadangi jis nebuvo gydomas, pūliai išplito į smegenis. “Kartais tėtis pasiskųsdavo, kad maudžia dantį, tačiau pas gydytoją nėjo, nes paniškai bijojo dantistų. Infekcija plito po truputį, kol pasiekė smegenis, tačiau mirė jis staiga. Kai man paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi, aš atvažiavau po trijų valandų, bet tėtis jau buvo negyvas”, – pasakoja Auksė.

Tokių skaudžių istorijų, kai žmogus, profilaktiškai nesitikrindamas sveikatos, prisišaukia sunkią ligą ar net mirtį, Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Daugelis lietuvių pas gydytoją prisiruošia nueiti tik tuomet, kai jau labai blogai jaučiasi, nors anksti pastebėjus tam tikrus pakitimus daugelį net pačių grėsmingiausių ligų galima išgydyti. Pavyzdžiui, jeigu diagnozuojamas pirmos stadijos krūties vėžys, moteris gali visai pasveikti, o 95–98 proc. išgyvena dešimt ir daugiau metų. Tačiau kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, tik 10–18 proc. moterų išgyvena penkerius ir daugiau metų.

Prostatos vėžys taip pat išgydomas, tačiau tik tuomet, kai diagnozuojamas esant ankstyvai stadijai. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl Lietuvoje apie 50 proc. atvejų aptinkamas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys, kurio visiškai išgydyti neįmanoma.

Ir storosios žarnos vėžiui, vienai dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje bei Europoje, nesunku užkirsti kelią, jeigu jis nustatomas ankstyvos stadijos.

Taip pat labai svarbu reguliariai tikrintis kraujo spaudimą ir rūpintis, kad jis būtų normalus, nes tai net dešimt kartų sumažina insulto ir šešis kartus – infarkto riziką. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti mažakraujystę ar net ankstyvąją kraujo vėžio stadiją, nors žmogus jokių simptomų ir nejaučia. Gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimas, kurį profilaktiškai kartą per dvejus metus reikėtų atlikti visiems jau nuo devyniolikos metų, įspėja apie riziką susirgti cukriniu diabetu. O akispūdžio matavimas parodo pirmuosius glaukomos požymius, kol pats žmogus nejaučia jokių simptomų.

Įtikinėja atlikti profilaktinius tyrimus

VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad profilaktiškai tikrintis sveikatos ateina vos pusė tų, kurie jau yra didesnės rizikos grupėje, nors konkreti liga jiems dar nenustatyta.

Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotojos Genės Grikevičienės, labai dažnai jau atėjusius pas šeimos gydytoją žmones reikia įkalbinėti, kad pasidarytų dar kelis papildomus tyrimus. “Pavyzdžiui, prostatos antigeno tyrimas tiems, kurie darosi bendrą kraujo tyrimą, užtruktų dar kelias papildomas minutes, tačiau pacientai atsisakinėja neturintys laiko, skubantys į darbą. Iš tų, kurie yra rizikos grupėje ir nesutinka darytis tyrimų, mes reikalaujame, kad pasirašytų knygelėje, jog atsisako”, – teigia G.Grikevičienė.

“Lietuviai stengiasi turėti kuo mažiau reikalų su medikais, kreipiasi, kai ligos būna jau užleistos. Tada gydymas tampa ir ilgesnis, ir brangesnis. O anksti nustačius pokyčius galima gana lengvai juos koreguoti, užkirsti kelią ligos progresavimui. Pastebėjus pirmuosius pakitimus galima keisti gyvenimo būdą. Tai irgi padeda kovoti su liga”, – primena V.Kasiulevičius.

Tačiau, jo nuomone, laisvadienis, skirtas sveikatai tikrintis, nepakeis daugelio lietuvių sovietinio požiūrio į sveikatą, kad kažkas kitas turi tuo pasirūpinti. Be to, pasak bendrosios praktikos gydytojo, paaštrės eilių prie gydytojų kabinetų problema, nes jeigu, kaip tikimasi, visi pradės masiškai tikrintis sveikatą, jos dar labiau pailgės.

Be to, vienos dienos tikrai neužteks bent jau pagrindiniams tyrimams – bendram kraujo ir šlapimo tyrimui atlikti, gliukozės ir cholesterolio kiekiui kraujyje nustatyti, klausai ir regėjimui patikrinti, akispūdžiui pamatuoti, širdies elektrokardiogramai, moterų ginekologinei apžiūrai atlikti.

V.Kasiulevičius sako, kad valstybinėje gydymo įstaigoje tam reikia mažiausiai dviejų dienų. Privačioje klinikoje visi šie tyrimai atliekami per tris valandas, tačiau reikės susimokėti nuo 300 iki 2000 Lt – priklauso nuo to, ką norėsite išsitirti. Pasak Medicinos diagnostikos centro direktoriaus Laimučio Paškevičiaus, privačiose gydymo įstaigose iš Valstybinės ligonių kasos finansuojami ir pacientams nieko nekainuoja tik tie tyrimai, kurie atliekami pagal penkias prevencines programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Lietuvius reikia kontroliuoti

L.Paškevičius netiki, kad darbdaviams sudarius sąlygas profilaktiškai tikrintis sveikatą darbo metu daug žmonių naudosis tokia galimybe, nes lietuviai nemano, jog tai būtinybė, greičiau kažkieno kito pareiga. “Tai geras nutarimas, tačiau sudėtinga bus užtikrinti, kad darbuotojai tuo metu nesėdėtų, pavyzdžiui, bare. Kažin ar darbdaviai skatins vykti pas medikus, nes dar nedaugelis suvokia, kad jiems naudingesni sveiki darbuotojai, kad anksti nustačius ligą galbūt tik savaitės užteks pasigydyti, o uždelsus gali prireikti ir mėnesio ar pusmečio”, – dėsto Medicinos diagnostikos centro direktorius.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė mano, kad įpareigojus darbdavius sudaryti sąlygas žmonėms profilaktiškai tikrintis sveikatą visų požiūris pradėtų keistis. “Kiekvienas pats turi rūpintis sveikata, tačiau tam turi būti sudarytos palankios sąlygos. Visame pasaulyje tikrintis sveikatą yra gero išsiauklėjimo ženklas, įprasta, kad žmonės žino savo cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, reguliariai matuojasi kraujo spaudimą”, – teigia N.Ribokienė ir priduria, jog darbuotojas darbdaviui galėtų pristatyti pažymą iš gydytojo, kad tuo metu tikrinosi sveikatą.

Jos nuomone, laisvadienis ar kelios valandos skirtingomis dienomis būtų puiki paskata apsilankyti pas medikus. “Vis dėlto lietuviams dar reikia, kad juos visose srityse kontroliuotų. O juk derėtų pačiam prisiimti atsakomybę, todėl ir susirgus neieškoti kaltų, jeigu nesitikrinai sveikatos”, – apibendrina G.Grikevičienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...