2010 Spalio 06

Spaudos aktualija

Prasideda šildymo sezonas

veidas.lt

Naująjį šildymo sezoną dauguma šalies miestų pasitinka didesnėmis kainomis negu prieš metus. Tiesa, kai kuriuose miestuose šildymas atpigo.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Šiluma brangsta dėl per metus ūgtelėjusių dujų kainų. Tačiau tikėtina, kad tarifai šį sezoną daugiau nebedidės, nes dujos nebebrangsta.

Be to, kainas gali savaip pakoreguoti ir artėjantys savivaldybių rinkimai.

„Šilumos energija brango tuose miestuose ir rajonuose, kurie yra priklausomi tik nuo dujų, o biokuras sudaro nežymią dalį”, – paaiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

Importuojamų dujų kaina Lietuvai per metus padidėjo apie 300 litų už 1000 kubinių metrų. Prieš praėjusį šildymo sezoną dujos kainavo 689 litus, o dabar – 977 litus.

„Pasaulinės tendencijos rodo, kad šiuo metu yra kainos pikas. Žymesnio dujų brangimo neprognozuojame. Todėl sąskaitos gyventojams turėtų arba likti panašios kaip pernai, arba sumažėti”, – tvirtino D.Janulioni

Per metus labiausiai šilumos kaina išaugo Kauno mieste ir rajone. Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos iki dabar viena šilumos kilovatvalandė (kWh) miesto gyventojams pabrango 6,45 cento (31 proc.) – iki 26,99 cento. Antrasis šalies miestas daugelį metų buvo šilumos kainų vidutiniokas.

Tačiau per metus jis greičiausiai artėjo prie brangiausiai besišildančių miestų dešimtuko. „Kilo perkamos šilumos kaina. Dėl „Kauno energijos” sąnaudų šiluma vartotojams tikrai nebrango”, – sakė „Kauno energijos” atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Miestui šilumą gamina Kauno termofikacinė elektrinė, valdoma koncerno „Gazprom”. Elektrinės atstovai tikino, kad per metus elektrinei tiesiogiai tiekiamos dujos brango 20 proc., todėl teko didinti ir gaminamos šilumos kainą. Šiluma vartotojams brango ir kituose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje – 3,75 cento, Klaipėdoje – 4,13 cento už kWh. Tik Šiauliuose ji, palyginti su praėjusių metų spaliu, šiek tiek smuktelėjo.

Brangiausiai už šilumą mokančių miestų dešimtukas beveik nesikeitė. Nors Prienuose šilumos kaina smuko daugiausia – 3,7 cento, šio miesto gyventojai Lietuvoje vis dar moka daugiausia – 32,44 cento už kWh. „Nors šilumos kainą pavyko šiek tiek sumažinti, ji vis tiek dar mūsų netenkina”, – tvirtino Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Meras užsiminė, kad vietos gyventojai ragina valdžią eiti ukmergiškių keliu – sukilti prieš šilumos ūkio nuomotojus. Prienų ir Ukmergės šilumos ūkį valdo tie patys nuomininkai – bendrovė „E energija”.

„Tačiau pasekmės, mūsų manymu, būtų liūdnos. Todėl nusprendėme patys statyti biokatilą ir patikėti jį valdyti savivaldybės įmonei, o ne privatininkams”, – sakė A.Vaicekauskas.

Kai kurios savivaldybės rinkėjams gali girtis, kad net brangstant dujoms per metus pavyko sumažinti šilumos kainą. Tiesa, kainos kritimas – nežymus. Taip atsitiko ne tik Prienuose, bet ir Šakiuose, Skuode.

Į brangiausiai už šilumą mokančių miestų trejetuką įsiropštęs Joniškis taip pat susimažino kainą. Tačiau joniškiečiai vis tiek moka beveik dvigubai brangiau nei tauragiškiai.

Pradėjo sezoną

* Kai kurie miestai jau šią savaitę paskelbė pradedantys šildymo sezoną. Vakar Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje jau pradėtos šildyti švietimo įstaigos, poliklinikos ir ligoninės.

* Šildymo sezoną pirmadienį pradėjo Klaipėda ir Šiauliai. Marijampolė šildymą ketina įjungti rytoj.

* Gyvenamiesiems namams šildymas gali būti įjungtas pagal poreikius. Šildymo sezoną teisės aktai rekomenduoja pradėti, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

„Vilniaus diena“ rašo:

Valdžia nesiruošia laidoti žlungančios daugiabučių renovacijos ir imasi sovietmečiu patikrintų prievartinių metodų: nenorite apsišildyti namo, apmokėkite ne tik šildymo sąskaitas, bet ir mokėkite papildomą mokestį.

Aplinkos ir Energetikos ministerijoms Ministrų kabinetas pavedė parengti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad būsto neapšiltinantys gyventojai prisiimtų atsakomybę už neekonomiškai vartojamą šilumą.

Šiuo metu, jei daugiabutis namas sunaudoja daugiau šilumos nei numatyta maksimali norma, gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti šilumos kainą skaičiuoti pagal nustatytą normatyvą, kol pastatas bus suremontuotas.

Ateityje tokios galimybės turėtų nelikti. Be to, planuojama nebeskirti kompensacijų už šildymo išlaidas gyventojams, kurie neprižiūri savo namų. Kompensacijas už šildymo išlaidas gali gauti visi gyventojai, kuriems už būsto šildymą tenka pakloti ketvirtį ar daugiau visų savo pajamų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neslepia, kad naujoji tvarka turėtų padėti įsivažiuoti iš mirties taško niekaip nepajudančiai daugiabučių namų renovacijos programai. Tačiau specialistai abejoja, ar ministro viltims lemta išsipildyti, o daugiabučių, pro kurių sienas švilpia vėjas, gyventojai baiminasi dar labiau išaugsiančių sąskaitų už šildymą.

Tiesa, kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti, neaišku. Po to, kai Šilumos ūkio įstatymo pataisas parengs ministerijos ir patvirtins Vyriausybė, savo žodį dėl jų priėmimo dar turės tarti Seimas.

Šilo g. 12, T.Vrublevskio g. 6, Krivių g. 53, Agrastų g. 8, Polocko g. 6 – tai tik keli sostinės daugiabučiai, kurie per šildymo sezoną sunaudoja net keliolika kartų daugiau energijos nei miesto vidurkis. Šių daugiabučių gyventojai už šildymą gauna ir didžiausias sąskaitas. Jos praėjusį šildymo sezoną kai kuriais mėnesiais siekė ir po 800 litų.

Jeigu būtų įgyvendintas Vyriausybės sumanymas, mokesčių našta šiems gyventojams taptų dar didesnė. Tai būtų savotiška bausmė už tai, kad daugiabučiai nerenovuojami, o į juos tiekiama šiluma pro kiauras sienas ir stogus išeina į orą.

“Už neekonomiškai vartojamą šilumą atsakomybė neturėtų tekti tik šilumos tiekėjams. Gyventojai už tai turėtų prisiimti atsakomybę ir mokėti visą kainą. Jeigu nesiimama veiksmų sutvarkyti šilumos ūkį, turi būti pateiktos visos sąskaitos”, – kalbėjo aplinkos ministras G.Kazlauskas.

Gyventojai planuojamas įstatymo pataisas vadina absurdu. Milžiniškas sąskaitas už šildymą gaunantys vilniečiai įsitikinę, kad naujoji tvarka prie daugiabučių renovacijos neprisidės.

“Ar ministras kvailas? Gal jis įsivaizduoja, kad mums tiesiog patinka už šildymą mokėti didžiausias sumas? Jeigu mūsų namo gyventojai turėtų pinigų, seniai būtų ėmęsi priemonių, kad sąskaitos už šildymą sumažėtų. Jeigu tos sąskaitos dar padidės, tai iš kur mes trauksime pinigus, kuriuos galėtume investuoti į namo būklės gerinimą”, – stebėjosi T.Vrublevskio g. 6-ojo namo kieme sutikta moteris

Sostinę šildančios bendrovės “Vilniaus energija” komercijos direktorius Rimantas Germanas taip pat abejoja, ar naujoji tvarka paskatintų daugiausia energijos sunaudojančių daugiabučių renovaciją.

“Nežinau, kokia ten sugalvota finansinė schema, bet kiekviena iniciatyva privalo turėti ir pradžią, ir pabaigą. Na, gerai, gyventojai bus priversti mokėti daugiau. Ir kas tada? Jei aš įmonėje noriu pasiekti kokį nors rezultatą, visada pasitikrinu, kokia yra tikimybė, kad tą norimą rezultatą pasieksiu. Ar Vyriausybė žino, kad kiaurus daugiabučius apmokestinus daugiau, pajudės jų tvarkymas, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai, gyventojų apklausos? Aš negirdėjau”, – kalbėjo R.Germanas.

Jis sako matantis, kaip renovacijos projektai sunkiai skinasi kelią, ir nemano, kad tokios priemonės, kaip mokesčių didinimas, problemą išspręstų. “Pastaruoju metu dažnai dalyvauju gyventojų susirinkimuose. Ir vakar viename buvau. Susirinkę gyventojai kalbėjosi apie renovaciją, aš pabuvau valandą ir išėjau – joks konkretesnis susitarimas nebuvo pasiektas. Visada yra tas pats – namas kiauras pro visus galus, o žmonės pasidalija į dvi grupes: vieni renovacijos nori, o kiti aiškina, kad jiems nieko nereikia, jie tuoj mirs, butas išnuomotas ir panašiai”, – pasakojo “Vilniaus energijos” atstovas.

Daugiabučių namų bendrijas vienijančios asociacijos “Būsto rūmai” prezidentas Juozas Antanaitis dienraščiui teigė, jog Vyriausybės iniciatyva gal ir nebloga, tačiau labai pavėluota.

“Valstybė penkiolika metų nevykdė pastatų kokybės kontrolės ir nevertė būti gerais savo turto šeimininkais. Taip ir atsitiko, kad vieni daugiabučiai, kurių gyventojai buvo sąmoningesni, dabar yra sutvarkyti ir net nereikia jokios renovacijos, nes žmonės savo namą prižiūrėjo nuolat, o kituose niekas nepadaryta. Savaime suprantama, kad tvarkingi gyventojai neturi mokėti už netvarkingus, todėl galvojama apie tokias represines priemones. Tačiau atsakomybę už tai, kad daugiabučių kokybė nebuvo kontroliuojama, turėtų prisiimti ir valstybė. O apie tą tvarką, kuri dabar bus rengiama, kalbama jau porą metų”, – sakė J.Antanaitis.

Jo nuomone, daugiabučių renovacijos projektai pajudėtų, jei Vyriausybė suteiktų daugiau saugumo pastatų administratoriams. Dabar, J.Antanaičio nuomone, daug administratorių tiesiog nesivelia į renovaciją, nes gaili laiko, jėgų ir pinigų.

“Reikia sureguliuoti teisės aktus, kad namo administratorius galėtų lengvai gauti kreditą renovacijai. Administratoriai taip pat turėtų gauti kompensacijas už investicinių projektų rengimą. Kas norės už savo pinigus rengi investicinį projektą, jei net neaišku, ar paskui jis bus įgyvendintas”, – aiškino “Būsto rūmų” prezidentas.

Senų ir kiaurų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka kur kas daugiau nei naujuose ar renovuotuose namuose įsikūrę vilniečiai. Pavyzdžiui, T.Vrublevskio gatvės 6-ojo namo gyventojams vieno kvadratinio metro šildymas šių metų vasarį kainavo 11,04 lito, Krivių gatvės 53-iojo namo – net 14,71 lito už kvadratinį metrą.

O pirmajame sostinės renovuotame daugiabutyje Žirmūnų g. 3 vieno kvadratinio metro šildymas tą patį mėnesį kainavo tik 0,93 lito, panašiai teko mokėti ir kai kurių naujų daugiabučių Perkūnkiemyje gyventojams.

Skaičiuojama, kad šalyje yra maždaug 20 proc. daugiabučių, kurie sunaudoja daugiau kaip pusę visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...