2017 Balandžio 28

Prancūzijos prezidento rinkimų išklotinė

veidas.lt

2016-ųjų lapkričio 20 d. dešiniųjų pažiūrų prancūzai, besitelkiantys apie Respublikonų partiją (Les Républicains, LR), balsavo už savo kandidatą į 2017-ųjų prezidento rinkimus. Šis momentas Prancūzijoje laikytinas vienu svarbiausių visoje rinkimų kampanijoje.

Aušra MATULEVIČIŪTĖ

Dešiniųjų intriga

Balsuota aktyviai ir gausiai. Antrajame ture dalyvavo 10 proc. visų balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Prancūzai troško parodyti nebenorintys būti dabartinio šalies vadovo Fran?ois Hollande‘o pragaištingos politikos įkaitais. Šis, tiesa, liaudies jam siųstą žinią suprato ir pareiškė 2017-aisiais savo kandidatūros nekelsiąs.

Nuostabu, kad dešiniųjų kandidato rinkimuose dalyvavo ir dalis kairiųjų pažiūrų piliečių. Jie, žinoma, nebalsavo už trečią vietą užėmusį buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy. Nors dabartinis šalies prezidentas F.Hollande‘as gal būtų džiaugęsis jo laimėjimu. Kodėl? Rinkimų finale už šalyje vis dar nepopuliarų N.Sarkozy nebūtų balsuojama, vadinasi, liktų daugiau šansų F.Hollande‘o socialistų partijos (Parti socialiste, PS) kandidatui.

Buvo ir antras tąsyk gausiai balsavusiųjų tikslas: išrinkti solidų politiką prieš stiprią kraštutinių dešiniųjų partija laikomo „Nacionalinio fronto“ (Front national, FN) kandidatę Marine Le Pen. Balandžio 23-iosios rinkimų pirmojo turo kampanijos metu politikė šaipėsi iš konkurentų Fran?ois Fillono (LR) ir nepriklausomo kandidato Emmanuelio Macrono – vadino juos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „vištaičiais“, mat šie palaiko Europos Sąjungą. M.Le Pen vylėsi, kad šie prezidento rinkimai parodys, ką per penkerius metus prancūzai suprato apie savo valstybę.

Paskutiniai F.Hollande‘o kadencijos metai buvo ypač chaotiški. Iš vadovo parankės vienas po kito pasitraukė finansų ministras E.Macronas bei pats premjeras Manuelis Wallsas. Abu teisinosi valdžioje nebeatpažįstą savo partijos vertybių.

Teisybė, socialistai šiandien akligatvyje, tačiau tikroji atsistatydinimų priežastis kita: abu dezertyrai planavo būti kandidatais į prezidentus. Buvęs ministras sėkmingai griebėsi naujos perspektyvos – tapo nepriklausomu centristu ir įkūrė judėjimą „Pirmyn!“ („En Marche!“). Prezidento rinkimuose jis dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas. Ekspremjerą M.Vallsą sėkmė aplenkė: kairieji panoro, kad PS šalies vadovo rinkimuose atstovautų ne jis, o Beno?t Hamonas.

Keturi favoritai

Šiemet Prancūzijoje į prezidento postą pretendavo vienuolika kandidatų. Ryškiausiai išsiskyrė keturi, nors rinkimų kampanijos pradžioje tai nebuvo aišku.

Gerą toną praėjusių metų gale davę dešinieji greitai suklupo: pelnytai, nors netikėtai, išrinkto dešiniųjų kandidato F.Fillono kampaniją sujaukė korupcijos skandalas. N.Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu premjero pareigas ėjęs F.Fillonas kaltintas tuo, kad fiktyviai įdarbino savo žmoną.

Iš tiesų, net trims apklausose pirmaujantiems kandidatams buvo kilę „skaidrumo“ problemų, tačiau vienintelis F.Fillonas patyrė didžiausių nuostolių. Nors skandalas vadintas politiniu susidorojimu, kandidatui padaryta žala beveik nepataisoma: prarastas rinkėjų pasitikėjimas, per vėlai atėjusi LR parama, gynybai tuščiai iššvaistytas rinkimų laikas…

„Reikia palikti žemus dalykus merdėti jų pačių nuoduose“, – panašaus skandalo metu yra sakęs prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as, šaliai vadovavęs 1974–1981 m. Prieš 40 metų prezidentas galėjo sau leisti ignoruoti priešininkus. F.Fillonui tai buvo neįmanoma, mat šiandien daug kas pasikeitė: informacijos plitimo greitis, žiniasklaidos įtaka visuomenei, rinkėjų įpročiai, politinių įsitikinimų patvarumas… Respublikonų kandidatui teko daug aiškintis.

Pasinaudojęs sumaištimi, į priekį prasimušė jauniausias kandidatas į prezidentus E.Macronas. Sklido gandai, kad jis ir inspiravęs F.Fillono skandalą.

Kritikai buvusį ekonomikos ministrą E.Macroną vadina per didelio ego kandidatu arba kandidatu „iš principo“. Nors jam prikišama aiškių politinių vertybių stoka, o vėlyva rinkimų programa vertinama kaip tuščia, sekli ir neaiški, vos 39-erių E.Macronas pirmavo daugelyje apklausų. Politikos ekspertai neatlyžo: laimėti rinkimus nepakanka. Kas būtų tie, kurie valdytų sykiu su prezidentu? Juk E.Macronui akivaizdžiai stinga patirties, solidžių pažinčių. Be to, tik ką jo sukurta partija nebrandi.

Svarbiausia – saugumas

Likus keletui dienų iki pirmojo rinkimų turo svarbiausia tema, kuria buvo diskutuojama ir kuri turėjo įtakos rinkimų rezultatams, – saugumas šalyje. Vykstant rinkimų kampanijai niekas neketino liaudies raminti. Priešingai – buvo nuolat kalbama apie tai, kad visam tam siaubui dar ne galas… Lyg tyčia balandžio 18 d. Marselyje teisėsaugininkai užbėgo už akių teroro aktui, kurį ruošėsi įvykdyti du kalėjime islamistų radikalizuoti asmenys. Norėta atakuoti rinkimų proga. Turėtas ir taikinys – kandidatas F.Fillonas. Tiesa, jis po pribloškiančios žinios patikino nebijantis ir nė per milimetrą nesitrauksiantis nuo žmonių.

Balandžio 20-ąją Paryžiuje vis dėlto nuaidėjo šūviai. Eliziejaus Laukuose islamistas nušovė policininką.

Dramatiškos aplinkybė itin palankios FN kandidatei M.Le Pen. Ši, labiausiai eskaluodama saugumo šalyje problemą, tikino, kad jai valdant taip niekados nebūtų atsitikę!

Koks tas neįveikiamas saugumo skydas, kurį siūlo ponia M.Le Pen? Tapusi prezidente ji esą papildomai įdarbintų 15 tūkst. policininkų, įsteigtų 40 tūkst. darbo vietų kalėjimuose ir nieko nelaukdama iš Prancūzijos ištremtų visus šalies saugumui kenkiančius asmenis. Esą gyventi būtų saugiau vien dėl to, kad legalių emigrantų, kurių kasmet atvyksta apie 200 tūkst., srautas sumažėtų vos iki 10 tūkst., o pabėgėlių nebebūtų iš viso.

Panašiais skaičiais operuoja ir kiti kandidatai į prezidento postą, bet liaudis nepatikli: Prancūzijoje ir Europoje saugu nebus tol, kol nebus išspręsta Sirijos problema.

Bėda ta, kad, specialistų nuomone, tarptautinė politika – silpniausia vieta visų kandidatų programose. Nė vienas pretendentas į prezidentus aiškiai nepasakė, ką Prancūzijai privalu daryti Sirijos konflikto atžvilgiu. (Nuo 2011-ųjų ten žuvo 310 tūkst. žmonių.) Nuolatos pabrėžiama, kad norint gyventi saugiai reikia sutriuškinti teroristus. Tačiau prancūzai nori žinoti, kaip tai padaryti be karo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...