2015 Sausio 13

Aušra Matulevičiūtė

Prancūzai atnaujino demokratijos įžadus

veidas.lt


Sausio 11-oji neabejotinai pateks į Prancūzijos istorijos vadovėlių puslapius. Praėjusį trečiadienį teroristinių išpuolių sudrebinta šalis, netekusi 17 savo piliečių, parodė neįtikėtiną solidarumą.

Taikiose manifestacijose visoje šalyje, nepaisydami rizikos dėl galimų naujų teroristinių atakų, dalyvavo apie 4 mln. žmonių. Vien Prancūzijos sostinėje susirinko beveik pusantro milijono. Istorikų teigimu, tokio masto liaudies susitelkimas buvęs tik per Paryžiaus išlaisvinimą 1944-aisiais. Prancūzai atnaujino pilietinius įsipareigojimus, pasitikrino nacionalinių vertybių reikšmę. Svarbiausia, pasisakė už žodžio laisvę – vieną iš būtiniausių demokratijos sąlygų. Kalbinami eitynių dalyviai tikino jaučiantys poreikį burtis. Taigi, į Paryžių iš atokiausių šalies pakraščių suvažiavo keturios prancūzų kartos. Jaudinančios skanduotės, netilstantis himnas, plojimai policijos pareigūnams… Patys prancuzai prisipažįsta seniai šitaip besididžiavę savo valstybe.
Šią istorinę sekmadienio popietę manifestavo ne tik šalies gyventojai, bet ir turistai bei specialiai į Paryžių atvykę užsieniečiai. Žmonėms nebuvo svarbu, nei kaip reikės sugrįžti namo, nei kur teks praleisti naktį.
Pirmose eitynių gretose žygiavo Prancūzijos politikai, įvairių religijų, profsąjungų atstovai, kultūros, meno žmonės. Šalies prezidentą F. Hollande supo 44 pasaulio valstybių atstovai – Vokietijos kanclerė A. Merkel, Palestinos prezidentas M. Abbas’as, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas D. Cameron‘as, Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahou ir t.t Vis dėlto tarp įtakingų asmenų pasigesta svarbių atstovų iš JAV – viceprezidento arba bent valstybės sekretoriaus. Būta ir atsisakiusių dalyvauti taikiame žygyje. Štai Maroko užsienio reikalų ministras S. Mezouar’as neprisidėjo esą dėl islamą pašiepiančių karikatūrų “Charlie Hebdo” savaitraštyje.
Aukų artimieji laikėsi romiai, neskatino neapykantos agresoriams, ragino neužsidaryti baimėje, nors tą kruvinąjį trečiadienį teroristai žudė karo ginklais… Kol kas nacionalinio susibūrimo jaudulys slopina galimus neapykantos ir netolerancijos protrūkius. Vėliau bus neišvengiamai eskaluojamos valstybę skaldančios problemos: pernelyg didelė imigracija, naujos antisemitizmo apraiškos, islamizacijos grėsmė.
Ne paslaptis, kad pastarosiomis dramatiškomis aplinkybėmis gali būti pasinaudota ruošiantis 2017-ųjų prezidento rinkimams. Kampanija tarsi prasideda. Aiškėja ir potencialūs kandidatai – Nacionalinio Fronto (FN) lyderė M. Le Pen bei dešiniųjų (UMP) vadas, buvęs šalies prezidentas N. Sarkozy.
Kol prancūzai raminasi milijoniniuose sambūriuose, atsakingieji už šalies saugumą aiškinasi teroristinio išpuolio detales. Juolab, kad pasak kai kurių politologų, praėjusios savaitės teroristines atakas buvo galima prognozuoti. Šį rytą prezidentas F. Hollande sušaukė pasitarimą šalies saugumo klausimu.
Prancūzija gedės visą šią savaitę. Šiandien karo muziejaus kieme bus surengta ceremonija visų sausio 7-osios teroristinio išpuolio aukų atminimui. Antradienį Paryžiaus policijos prefektūra pagerbs savo kritusius pareigūnus.
Prancūzai nekantriai laukia trečiadienio. Tikimasi Fenikso skrydžio iš pelenų – “Charlie Hebdo” numerio 1 mln. egzempliorių tiražu!

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Aušra Matulevičiūtė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...