Labiausiai krizės paveikti Lietuvos ūkio sektoriai – statybos ir krovinių pervežimo – buvo priversti radikaliai sumažinti savo darbuotojų gretas, o štai dabar, pradedant lįsti pirmiesiems atsigavimo daigeliams, ima jausti jų, ypač kvalifikuotų profesionalų, stygių.

Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad visų pirma darbo jėgos stygių pradėjo jausti tarptautiniais pervežimais užsiimančios bendrovės. Vilkikų parkas Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 26,5 iki 21 tūkst., o tai reiškė maždaug 11 tūkst. vairuotojų atleidimą iš darbo. “Dabar, kokius tris keturis mėnesius, jų jau sunku rasti. Rinkoje yra maždaug tūkstantis laisvų vairuotojų darbo vietų, o pretendentų į jas – tik 28″, – skaičiuoja vadovas.

Pasak jo, tai senos Lietuvos problemos, kurią krizė buvo laikinai nuslopinusi, atsinaujinimas. Dabartinė profesinio rengimo sistema parengia per mažai profesionalių vairuotojų, o sovietmečiu sukauptą potencialą gerokai retina pensinis vairuotojų amžius. Pasak A.Kondrusevičiaus, šiuo metu tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas, įskaitant už darbą užsienyje gaunamus dienpinigius, siekia 2,5–5 tūkst. Lt į rankas.

Kur kas mažesnio atlygio gali tikėtis dabar plušantieji statybų sektoriuje. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, vidutinis darbo užmokestis statybų aikštelėje šiuo metu tesudaro 1,5 tūkst. Lt į rankas. Ir nors rimto statybų atsigavimo kol kas nejusti, darbščių rankų šioje ūkio šakoje jau vėl pradeda reikėti daugiau nei prieš metus. “Daugiausia tai susiję su valstybiniais užsakymais”, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, smogus nedarbui, didelė dalis Lietuvos statybininkų išvyko uždarbiauti į užsienį, todėl šiuo metu kvalifikuotų betonuotojų, izoliuotojų, apdailininkų paklausa didesnė nei pasiūla.