2011 Gegužės 25

Po krizės lietuviai ėmė statyti mažesnius namus

veidas.lt

"Veido" archyvas

Šį pavasarį Lietuvoje gerokai pagyvėjo individualių namų statybos. Tiesa, pats pigiausias metas statyti jau praėjo: vėl kyla ir statybinių medžiagų, ir darbų kainos.

Pavažinėjus po sostinės individualių namų rajonus, jokia ekonomine krize nebekvepia. Visur stato, gręžia, kala, tinkuoja: namų statybos virte verda. Pavyzdžiui, pasivaikščiojus po kiek atokiau nuo miesto centro esančios Drevininkų gatvės kvartalą (netoli Pagirių) gali suskaičiuoti maždaug penkiolikos namų statybas. Pradedami statyti ne tik nauji namai nuo pamatų, bet ir atnaujinamos sunkmečiu ar dar anksčiau atidėtos statybos. Gretimose gatvėse ir kituose rajonuose padėtis irgi panaši: statybos pajudėjo iš mirties taško.

Laukė, kol atpigs sklypai

Pasižvalgykime po naująsias namų statybas: kas ir ką stato, kodėl dabar ir už kiek?

“Lietuvos ryto” televizijos laidų prodiuserio Valdo Rakausko sklype Drevininkų g. statybininkai šiuo metu dengia stogą. Reikėjo daug medienos, todėl V.Rakauskas iškart pastebėjo, kad ji pabrango. “Medienos kaina pakilo vos ne iki šimto litų už kubinį metrą”, –  atkreipė dėmesį vyriškis. Pasak jo, kyla ir kitos kainos, bet didesnio pabrangimo kol kas padeda išvengti ankstesni susitarimai su statybininkais.

Kodėl V.Rakauskas namo statybas pradėjo būtent dabar? Sako, kad tai lėmė daug priežasčių: viena vertus, statybų kainos buvo palankios, kita vertus, šeima jau senokai norėjo naujo namo. Dabartinis Rakauskų būstas Pagiriuose nebeatitinka šeimos poreikių ir reikalauja remonto.

Tiesa, V.Rakausko su žmona ir jųdviejų atžalų (17 m. ir 18 m.) įkurtuvės įvyks kiek vėliau nei planuota: darbai vėluoja, nes pamatus kloję statybininkai padarė broką. “Pamatus “pastūmė” 87 cm į šoną, pakeitė matmenis, rūsys irgi atsidūrė ne toje vietoje. Negana to, padavė mane į teismą, neva nesumoku jiems už atliktą darbą, nors kai reikėjo taisyti klaidas, jie visą žiemą akių nerodė”, – piktinosi V.Rakauskas.

Tuo tarpu Urėdų g. šiuo metu kyla namo, kuriame įsikurs dailininko Juozo Sruogos duktė su žentu, sienos. Darbą statybvietėje organizuoja ir prižiūri pats menininkas, kuris tokios patirties jau turi: kadaise statėsi namą savo šeimai.

“Viskas brangsta – ir darbas, ir medžiagos, – tvirtino J.Sruoga. – Štai mūrijimo darbų kaina dar neseniai buvo 65 Lt/kub. m, o dabar pakilo iki 80 Lt/kub. m. Kad statybos atgijo, rodo kad ir toks dalykas: dar prieš savaitę galėjai bet kuriuo metu traktoriuką nors ir vienai valandai užsisakyti, o dabar turi samdyti žmogų mažiausiai dviem valandoms, nes visi apkrauti darbais ir dėl valandos nebevažiuoja.” Pasak J.Sruogos, pastatyti “dėžutę” ir uždengti stogą jie planuoja dar šiemet. Statybos vykdomos banko paskolos lėšomis, bet kiek iš viso jos gali atsieiti, pašnekovas nedrįso prognozuoti.

Gretimame sklype, kur jau ryškėja būsimo namo pamatai, triūsė pats sklypo šeimininkas 29-erių Valdas. Jaunas vyras sako išlaukęs, kada žemės kainos kris, ir šį 15 arų sklypą nusipirkęs daugiau nei perpus pigiau, nei buvo prašoma dar prieš dvejus trejus metus – už 80 tūkst. Lt. “Išlaukėme geriausio momento ir pradėjome statybas. Nors dabar kainos vėl kyla, mano pastebėjimu, ir kai kurios statybinės medžiagos, ir darbas šiemet, palyginti su pernai, jau pabrango iki 20 proc. Tarkime, tas pats maišas apšiltinimo vatos pabrango nuo 60 Lt iki 80 Lt”, – kainų pokyčius stebi pašnekovas, kol kas statyboms naudojantis šeimos santaupas, bet ilgainiui žadantis tartis ir dėl banko paskolos.

Atgijusios statybos ypač džiugina dabartinius gyventojus, kurie tikisi, kad ne tik visa gyvenvietė pagražės, bet ir Savivaldybė atkreips į ją didesnį dėmesį, pagaliau gal išasfaltuos ar bent aptvarkys vietos keliukus. Prieš trejus metus į namą su žmona įsikėlęs aviakompanijos “Air Baltic” pilotas, “Boeing 737″ kapitonas Antanas Paulauskas prisimena, kad tuo metu aplinkui beveik nebuvo namų, o dabar kaimynai arba nebaigtos statybos supa kone iš visų pusių. Tiesa, Paulauskų valdose prieš keletą dienų taip pat plušėjo darbininkai – sukaupusi lėšų pora nutarė iškloti plytelėmis garažą ir taip pagaliau baigti didžiuosius namo darbus.

Didelių namų niekas nebenori

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pirmąjį 2011 m. ketvirtį šalyje baigti statyti 966 vieno dviejų butų namai. Tai yra 2,9 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tiesa, naujų statybos leidimų išduodama vis dar palyginti mažai, o tai rodo, kad dabar matoma atidėtų statybų banga – t.y. nemažai dabar pajudėjusių statybų buvo pradėtos arba bent jau planuotos pradėti dar iki krizės arba vos jai prasidėjus.

Įdomu, kad krizei traukiantis lietuviai tapo racionalesni ir ėmė statyti mažesnius namus – naujose statybose vyrauja 120–150 kv. m gyvenamojo ploto namai.

“Daugiau kaip 200 kv. m namai jau nebepopuliarūs. Pavyzdžiui, šiuo metu vieniems užsakovams statome 84 kv. m namą, kuriame bus du miegamieji, svetainė, virtuvė, vonios kambarys ir katilinė. Šeima protingai pagalvojo, kad vaikai jau užaugo ir didesnio namo jiems tiesiog nebereikia”, – tendencijas komentuoja Klaipėdos statybų įmonės “Feltoma” direktorius Feliksas Žilevičius.

Dar viena nauja tendencija – statydinasi daugiausiai ne jaunos šeimos, o keturiasdešimtmečiai penkiasdešimtmečiai, kurie mažiau skolinasi iš bankų, nes turi santaupų, statyboms parduoda arba įkeičia kitą užgyventą nekilnojamąjį turtą. “Daug jaunimo emigravo, o tie, kurie liko, labiau linkę būstą nuomotis”, – teigia pagal verslo liudijimus dirbančiai statybininkų brigadai vadovaujantis Ramūnas Vaitkevičius.

Taigi po krizės pastatyti lietuvių namai bus mažesni, kuklesni ir ne taip praskolinti. Tokius pokyčius pastebi visų didžiausių šalies miestų statybos įmonių vadovai. “Vis dėlto žmonės pinigų turi – tą parodo indėlių bankuose dydis”, – apibendrina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Kalbant apie statybų kainas, jos vis dar gana patrauklios. Žinoma, statyti pernai, kai naujos statybos vyko ypač vangiai, buvo pigiau. Šiandien pamažu kyla ir statybinių medžiagų, ir darbų kaina, nes statybininkai ėmė spausti įmonių savininkus ir užsakovus didinti jiems atlyginimus. Juk kvalifikuotų statybininkų rinkoje jau ima stigti, o jų emigracija nepaliaujamai didėja. “Jau dabar neturime tiek darbininkų, kiek turime užsakymų”, – tvirtino R.Vaitkevičius.

Tai reiškia, kad statybininkų darbo užmokestis, kaip prognozuoja statybos įmonių vadovai, šiemet gali kilti 10–15 proc. Be to, toliau brangs statybinės medžiagos.

Nepaisant to, šiandien namą galima pastatyti maždaug trečdaliu pigiau nei iki krizės, tuo labiau kai taip kritusios žemės sklypų kainos. Be to, statyti naują vis dar apsimoka labiau nei pirkti jau pastatytą. Tai ir skatina statybų pagyvėjimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...