2010 Balandžio 29

Ričardas Malinauskas

Po būsimų savivaldybių rinkimų pagausės žmonių, į merus išrenkamų tiesiai nuo statinės

veidas.lt

Seimas atmetė savivaldybių politikų pageidavimą merus rinkti tiesiogiai. Tiesa, šiuo metu Seimas dar turi atlikti keletą darbų, kuriuos nuveikti įpareigoja Konstitucinio Teismo sprendimas, išaiškinęs, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik partijų kandidatai, bet ir pavieniai asmenys. Tad kas ateityje keisis renkant vietos valdžią? Nuo to pradėjome pokalbį su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu, Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

R.M.: Būsimieji rinkimai bus visiškai kitokie jau vien dėl to, kad, atsižvelgiant į KT sprendimą, juose galės dalyvauti nepartiniai sąrašai. Tiesa, esama daug neaiškumų, kas slypi po apibrėžimu “nepartiniai sąrašai”. Seimas yra prirengęs daugybę įvairiausių projektų, kad tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir pavieniai asmenys, ir kad jiems reikia skirti finansavimą bei visiems leisti dalyvauti. Bet jei nebus aiški rinkimų tvarka, bus daug chaoso, painiavos žmonėms renkantis, kaip, už ką ir dėl ko balsuoti.

VEIDAS: Ką Lietuva, atsisakiusi tiesioginių merų rinkimų, prarado?

R.M.: Prarado žmonių aktyvumą renkant vietos valdžią, nes tiek pagal pasaulinę patirtį, tiek pagal mūsų patirtį akivaizdu, kad kai žmonės gali rinkti jiems priimtinas asmenybes, jie būna daug aktyvesni nei tada, kai tegali balsuoti už partijos sąrašą, kuriame kažkelintu numeriu įrašytas vienas ar kitas jam priimtinas žmogus.

Beje, aš, kaip LSA prezidentas, kalbėjau su daugeliu Seimo frakcijų atstovų, bet negirdėjau rimtų jų argumentų, kodėl jie nenori tiesioginių merų rinkimų. Matyt, dauguma partijų tiesiog skaičiavo savo partinius interesus: kokiam rinkimų modeliui esant kiek jie turės merų. Taigi sprendimas neleisti žmonėms tiesiogiai rinkti merų yra ne kas kita, kaip partijų vietos lyderių stokos bėda.

VEIDAS: Kokie žmonės gali atsisėsti į mero kėdę po būsimų vietos valdžios rinkimų?

R.M.: Aš manau, kad bus margumynas. Žinoma, būtų gerai, kad žmonės peržvelgtų pastarųjų dešimties metų savivaldos tarybų ir kitų rinkimų istoriją bei įvertintų politikų, išrinktų į valdžią nuo statinės, darbus. Kai panagrinėji tuos rojaus žadėtojų nuveiktus darbus, pamatai, ką tokie žmonės gali. Aš visada sakau, kad meru gali būti tik žmogus, vadovavęs bent jau nemažam kioskui, kitaip jis nesupranta, kas, kaip ir iš kur atsiranda. Bet dažniausiai žmonės, neturintys nei jokių praktinių, nei teorinių vadybos įgūdžių, įsivaizduoja, kad jeigu jau išrinko į valdžią, jie viską supranta, moka ir gali. Ir tokių žmonių po kitų rinkimų, manau, bus labai daug.

VEIDAS: Kita vertus, šiandien matome, kad daugybę savivaldybių šukuoja STT pareigūnai – vienas po kito virsta merai, vicemerai, administracijų direktoriai, kiti tarnautojai.

R.M.: Kol kas ne tiek jau daug baigtų bylų dėl netinkamų savivaldybių vadovų ir tarnautojų veiksmų, daugiau yra tik pradėtų ikiteisminių tyrimų.

VEIDAS: Kokia dabartinė savivaldybių finansinė padėtis?

R.M.: Savivaldybių įsiskolinimai yra reglamentuoti įstatymu, ir nė viena savivaldybė, išskyrus Vilniaus, nėra įsiskolinusi daugiau, nei jai leidžia limitai. Bet Vilniaus savivaldybė yra gavusi Vyriausybės leidimą papildomai skolintis. O visų kitų savivaldybių prasiskolinimas yra sąlyginis. Apskritai reikėtų vertinti, ne kiek savivaldybės įsiskolinusios, o kam jos skolinasi. Jeigu skolinti pinigai, kaip kad Druskininkuose, panaudoti ne pravalgyti, o projektams, finansuojamiems iš įvairių, daugiausia ES fondų, kofinansuoti, tai viskas normalu. Mat savivaldybės neturi kitų galimybių, kaip pasiimti ES fondų pinigus.

VEIDAS: Kaip savivaldybėms sekasi perimti apskričių funkcijas?

R.M.: Čia yra tik skambūs žodžiai, kad mes perimame funkcijas. Iš tikrųjų mes tik perimame vieną kitą objektą arba vieną kitą įstaigą, kuri niekam nereikalinga, tad ją ir nutrenkia savivaldai. Svarbių funkcijų niekas mums neperduoda. Visų pirmiausia, turiu galvoje žemėtvarkos klausimus.

Tiesa, dar 1998 m. LSA priėmė sprendimą, kad žemės klausimų sprendimas turi būti perduotas savivaldai, nes ji arčiau kiekvieno žmogaus, ir tai leistų operatyviau spręsti reikalus. Deja, iki šios dienos dar neaišku, ar mums bus perduota ši funkcija, ar ne. Mes netgi nežinome, ar mums bus atiduotos bent jau urbanizuotos teritorijos, ar liks tik socialiniai reikalai, švietimas, ką ir iki šiol darėme. Iš tiesų visos šitos apskričių reformos naudos paprastas pilietis nepajus.

Priešingai, jeigu žemės funkcijos bus atiduotos Nacionalinei žemės tarnybai ar fondui, tai apskričių reforma tik pablogins paprasto Lietuvos žmogaus reikalų sprendimą.

VEIDAS: Kokius centrinės valdžios sprendimus įvardytumėte kaip didžiausias klaidas?

R.M.: Jei nuo manęs būtų kas nors priklausę, aš nebūčiau didinęs mokesčių, bet būčiau dešimteriopai sugriežtinęs atsakomybę už mokesčių nemokėjimą. Ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos biudžetas būtų pasipildęs gerokai daugiau.
Antra didelė klaida – turizmo verslui teiktų lengvatų panaikinimas. Daugelis pasaulio valstybių turizmą prilygina eksportui ir jam taiko mokesčių lengvatas. Deja, pas mus pasielgta kitaip. Beje, kaimynai latviai, irgi pasekę mūsų pavyzdžiu, jau pripažino tokio sprendimo žalą ir jį atšaukė. O mums dar neužtenka valios.

VEIDAS: Prieš savaitę atsistatydino Turizmo departamento vadovė, kurią kurortų merai ir įvairių turizmo šakų verslininkai itin aštriai kritikavo. Ko ši institucija nepadarė?

R.M.: Pirmiausia įvertinčiau Lietuvos turizmo srities stipriąsias ir silpnąsias puses ir stiprinčiau tas stipriąsias savybes, kurios mums leidžia konkuruoti su Europa ir pasauliu. Ir tas stipriąsias puses reklamuočiau, skatinčiau ir parduočiau. Bet jokiu būdu nereklamuočiau ir nepardavinėčiau visos Lietuvos, kaip turizmo objekto, tikintis, kad šitaip užkariausime Europą ir pasaulį.

Štai Lietuvoje yra keturi kurortai. Visi labai skirtingi, bet mes sutariame, kad Lietuvą reikia reklamuoti bendrai, kaip vieną produktą, ir tik tada galima skirstyti, kur galima pagulėti paplūdimyje, o kur gauti aukščiausio lygio SPA paslaugas. Beje, šiandien Druskininkų paslaugų kokybė vertinama kaip viena geriausių Europoje. Tai ne mano, o atsakingų Europos specialistų nuomonė.

Antras dalykas – pirmiausia nusistatyčiau prioritetus, kokia pasaulio valstybė Lietuvai gali duoti daugiausiai mokių turistų, ir į tas šalis bandyčiau nukreipti Lietuvos reklamą. Juk kai šiandien pažiūrime, kur ir kokiose parodose dalyvauja Lietuva, matome, kad lekiama ne visai ten. Nesakau, kad nereikia dalyvauti ir ten, kur Lietuva nėra žinoma, bet reikia pasverti, kiek mes turime pinigų. Jeigu lekiama su parodomis ir reklama į Ispaniją, tai nežinau, kuo galime suvilioti ispaną. Galbūt galime pritraukti pavienių turistų, kad jie atvažiuotų ir įsitikintų, jog čia ne bananų valstybė. Bet jeigu mes orientuojamės į turistų srautus, kurie gali pakeisti mūsų turizmo sektorių, mūsų ekonomiką, tai nemanau, kad Ispanija yra būtent ta valstybė.

Be to, jeigu Vyriausybė, Seimas, ministerija ir departamentas nesupras, kad norint parduoti produktą pirmiausia reikia jį ne tik įpakuoti, bet ir pasiūlyti, kitaip tariant, rasti pinigų jo reklamai, tai niekada neturėsime tokio turistų srauto, apie kokį svajojame.

VEIDAS: Jei pagaliau būtų supaprastintas vizų režimas kaimyninių pasienio rajonų gyventojams, kas turėtų gautų naudos – lietuviai, baltarusiai ar rusai?

R.M.: Manau, kad Lietuva gautų daugiau naudos. Štai nuo Druskininkų iki Gardino, kuriame gyvena keli šimtai tūkstančių gyventojų, tėra 30 km, bet šio pasienio rajono žmonės negali paprasčiau pas mus atvykti. Mūsų konsulato Gardine vadovybė aiškina, esą jokios čia problemos nėra: priduos baltarusis dokumentus vizai gauti ir per vieną dvi savaites ją gaus. Aš nesuprantu, kodėl mes esame tokie užsispyrę kaip ožiai ir niekaip nesugebame priimti sprendimo: juk jeigu žmogus yra normalus, ne nusikaltėlis, išduokime jam ne vienkartinę, o metinę vizą. Taip daro kitos ES šalys, mūsų kaimynės, o mes – ne. Taigi dabar atveža žmogus iš Baltarusijos savo giminaičius į sanatoriją Druskininkuose, bet jei nori po savaitės ar dviejų jų atvažiuoti parsivežti, vėl turi antrą kartą bėgti į mūsų konsulatą vizos ir vėl mokėti 60 eurų. Jeigu gardinietis ar kitas normalus, tvarkingas baltarusis turėtų metinę vizą, atsikeltų šeštadienį ir sakytų šeimai: turime Lietuvos vizą, gal palėkime iki Druskininkų pasisveikatinti ar iki Vilniaus apsipirkti.

Beje, aš turiu informacijos, kad vis dažniau baltarusiai ir ypač rusai, norėdami įvažiuoti į Lietuvą, vizas darosi ne mūsų šalies konsulatuose, o kitų ES šalių. Tarkime, Rusijos piliečiai Sankt Peterburge dažniausiai vizas gauna Skandinavijos šalių konsulatuose. Ten jokių problemų nėra. Tiesa, pasidarius vizą Skandinavijos konsulate, jiems pirmiausia reikia apsilankyti toje valstybėje, kurios vizą jie gavo, o tik tada gali vykti į Lietuvą. Tai nepatogu.

Manau, kad Lietuvos nesugebėjimas dvejus metus pasirašyti supaprastinto sienos kirtimo dokumento su Baltarusija yra nepateisinamas. Kliaujuosi tik tuo, kad Šengeno vizų taisyklės dar supaprastintos, ir tai yra šansas, kad vis daugiau žmonių gaus metines vizas.

VEIDAS: Bet mūsų Užsienio reikalų ministerija sako, kad čia ne mes vilkiname, o baltarusiai nenori pasirašyti.

R.M.: Aš irgi girdėjau įvairių versijų, bet tam, kad nebūtų kaltinimų futbolo, Lietuva turi oficialiai pateikti Baltarusijai šį dokumentą ir gauti atsakymą, kodėl jis nepasirašomas. O dabar ieškoma kaltų.

VEIDAS: Premjeras ir Lietuvos darbo biržos (LDB) vadovas vienaip įsivaizduoja, kaip spręsti nedarbo klausimus, o savivaldybių merai – kitaip. Jūs, kaip praktikas, turbūt irgi turite savo nuomonę, kaip racionaliausiai mažinti nedarbą.

R.M.: Recepto, kad iškart susitvarkytų visi reikalai, nėra. Bet man kelia nuostabą, kad “Sodra”, LDB ir savivaldybės, kurių interesai sutampa, praktiškai nebendradarbiauja. Ir jeigu socialinė politika toliau skatins neieškoti legalaus darbo, problemos ir toliau liks, nes kiekvienas žmogus susirenka informaciją, kaip jam gauti pašalpas ar kompensacijas, ir taip susitvarkyti buitį, o laisvu laiku užsiimti papildomais darbais.

Beje, kai Druskininkuose įvedėme tvarką, pagal kurią pašalpas gaunantys žmonės turi padirbėti viešuosius darbus, iš karto pusė visų norinčiųjų gauti pašalpas nubyrėjo. Manau, prašymas už pašalpas atlikti tam tikrus viešuosius darbus paskatintų žmones ieškotis oficialaus darbo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...