2010 Rugpjūčio 02

Bankininkystė

Pirmąjį egzaminą dauguma Europos bankų išlaikė

veidas.lt

"Veido" archyvas

ES bankų reguliavimu užsiimančių institucijų išvadose Vokietijos bankas “Hypo Real Estate” įvertintas kaip nepasiruošęs galimoms krizėms

Penktadienį lengviau atsikvėpė beveik visi didžiausi Europos bankai. Vakare, jau uždarius akcijų biržas, Europos bankų priežiūros tarnyba paskelbė ilgai lauktas išvadas apie Senojo žemyno bankų sveikatą.

Tai buvo ilgas tyrimas, kuriam atlikti pasirinkto 91 Europos banko atstovai privalėjo sąžiningai atsakyti į daugybę klausimų, ne tik susijusių su dabartine jų padėtimi, bet ir numatyti, kaip jiems sektųsi užgriuvus vienokiai ar kitokiai krizei.

Rezultatas tikrai neblogas: vos keletas bankų pasirodė silpnai ir šio egzamino neišlaikė. Tarp tokių atsidūrė Vokietijos “Hypo Real Estate”. Dar keli sušlubavo tik ties vienu ar kitu klausimu. Pavyzdžiui, gana rizikingais įvardyti keli Ispanijos, vienas Slovėnijos, pora Vokietijos bankų. Dėl to jiems pateiktos atskiros rekomendacijos, kaip sustiprinti savo pozicijas.

Užtat dauguma Europos bankų, regis, jau visai tvirtai stovi ant kojų. Be to, ekonomistai džiaugiasi, kad geriau nei tikėtasi pasirodė ir Portugalijos bei Ispanijos bankai. Paaiškėjo, kad jie vos per kelis mėnesius sugebėjo 8–10 proc. sumažinti blogųjų paskolų portfelius, o šių šalių vyriausybės dar maždaug po tiek sumažino turimas skolas.

Tyrimas – objektyvus

Priminsime, kad dėl šio bankams surengto egzamino virė nemažai aistrų ir diskusijų. Buvo abejojančiųjų, ar šio tyrimo klausimai pakankamai objektyvūs, ar bankai atsakys sąžiningai, galiausiai ar šio testo rezultatai turės kokios nors reikšmės.

Tačiau ekspertai dabar jau užtikrintai sako, kad per egzaminą nusirašinėjimo ar duomenų klastojimo nebuvo, o bankai, patikrinus visus duomenis, į klausimus atsakė iš tiesų objektyviai.

Be to, pateikti klausimai buvo adaptuoti kiekvienai šaliai. Pavyzdžiui, Ispanijos bankams daugiausiai teko paplušėti skaičiuojant, kas būtų, jei staiga kristų akcijų vertė, o Vokietijos bankams teko įvertinti, kas nutiktų kilus galimai blogųjų paskolų krizei.

Kokia nauda ekonomikai

Šis Europoje itin retas bankų tyrimas pasaulyje nėra naujovė. Pernai lygiai taip pat bankai buvo egzaminuojami ir JAV. Būtent po šio testo rezultatų grįžo pasitikėjimas finansiniu JAV sektoriumi, nes bankai visuomenei atvertė savo finansines knygas ir atskleidė tiesą, kad ir kokia karti ji tuomet buvo. O žinodama tikrąją padėtį vyriausybė galėjo planuoti, kiek kokiam bankui skirti ar neskirti paramos, nebijodama, kad sudegs ne tik bankas, bet ir gyventojų pinigai.
Toks pat tikslas buvo keliamas ir Europoje. Siekta sužinoti tai, ko bankai neprivalo skelbti, bet ką labai svarbu žinoti rengiantis užbėgti galimoms krizėms už akių.

Tarkime, jau minėtas Slovėnijos bankas “Nova Ljubljanska Banka” įpareigotas 600 mln. eurų padidinti savo kapitalą. Kitiems bankams nurodyta tam tikru procentu sumažinti blogųjų paskolų portfelius, parduodant juos kitoms institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad po šio patikrinimo stiprieji bankai įgis daugiau rinkos dalyvių pasitikėjimo, o silpnieji galbūt sustiprės įvykdę jiems numatytus reikalavimus. Be to, tai suteiks daugiau užtikrintumo visai Europos rinkai, nes nuolat tikrinant bankus (nuo šiol jie panašiai bus egzaminuojami kas dvejus metus) bus siekiama, kad net atėjus sunkmečiui Europoje nekils didelių su bankais susijusių netikėtumų, o tai esą dar labiau sustiprins Europos pozicijas kitų žemynų atžvilgiu.

Vis dėlto, kad ir kiek būtų liaupsių, šis Europos bankų egzaminas sulaukė ir nemažai kritikos. Pavyzdžiui, Europos centrinio banko valdybos tarybos narys Jose Manuelis Gonzalezas Paramo neabejoja, kad ES reguliavimu užsiimančių institucijų atliekamas Europos bankų tyrimas nepalankiausiomis sąlygomis yra ne ką švelnesnis, o galbūt net griežtesnis už pernai analogišką atliktą JAV, bet jame taikomi neigiami scenarijai ypač mažai tikėtini. Mat jie sukurti jau įvykusios krizės pagrindu ir nagrinėja tokias galimybes, kaip, tarkime, investicijų į valstybių obligacijas nuvertėjimą.

Tuo tarpu bankų sektoriaus analitikas Dirkas Beckeris apgailestauja, kad visai neatsižvelgiama į tai, kas bankams nutiktų staiga prasidėjus Kinijos nekilnojamojo turto krizei ar smarkiai sumažėjus prekių vartojimui Europoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...