2010 Liepos 13

Kraujospūdis

Perkūnas, trenkiantis per širdį ir smegenis

veidas.lt

Kol kas tiksliai vis dar neišsiaiškinta, kodėl tiek daug žmonių kamuoja aukštas kraujospūdis (hipertonija). Neretai kokios nors organinės priežasties taip ir nepavyksta rasti. Turintieji aukštą kraujospūdį dažniausiai gana ilgai nieko bloga nejaučia, todėl gresiančio pavojaus net neįtaria.

Pagal pačią paprasčiausią formulę normalus laikomas 120/80 ar mažesnis kraujospūdis. Pirmasis skaičius – viršutinė riba (sistolinis kraujospūdis), antrasis – apatinė (diastolinis), matuojant gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg).

Apie aukštą kraujospūdį kalbama tuomet, kai viršutinė riba niekaip nenusileidžia žemiau nei 140, o apatinė pakyla iki 90 ir daugiau. Jei keliskart pamatavus matomi tokie pat   skaičiai, vadinasi, padėtis išties pavojinga.

Griaustinis iš giedro dangaus?

Nors aukštas kraujospūdis (didesnis nei 140/90 esant ramybės būsenai) retai susijęs su nemaloniais simptomais, galima laukti išties nieko gera nežadančių padarinių. Pavyzdžiu, hipertonija trigubai padidina širdies infarkto ar insulto riziką (sergant diabetu – net aštuonis kartus). O jei dar prisideda padidėjęs kraujo lipidų kiekis ir antsvoris, pavojus padidėja net 18 kartų!

Ilgiau besilaikantis aukštas kraujospūdis skatina kraujagyslių kalkėjimą. Ant arterijų nusėda vis daugiau kraujo riebalų (lipidų), mažėja kraujagyslių elastingumas ir skersmuo. O kai kraujas negali netrukdomas tekėti, padidėja širdies infarkto ar insulto pavojus.

Tablečių poveikis – minimalus

Kraujospūdį didina ir vadinamieji gyvenimo būdo veiksniai: antsvoris, nuolatinis stresas, judėjimo trūkumas, rūkymas, alkoholis, netinkama mityba. Čia jokios tabletės negelbės – tik pats žmogus gali imtis priemonių, siekdamas išvengti aukšto kraujospūdžio ar jį sumažinti.

O priemonių imtis reikia tada, kai dar ne per vėlu. Geriausia pradėti nuo to, kas jums aktualiausia. Tik nemanykite, kad vien geri norai rezultatų duos iškart – teigiamą poveikį tikriausiai pajusite tik po kelių savaičių, o gal net mėnesių. Užtat jis bus tikrai ilgalaikis.

7 atsakymai į klausimą, kaip kraujospūdis susijęs su…

  • …antsvoriu? Tai vienas didžiausių rizikos veiksnių. Kai kūno masės indeksas didesnis už 25, su kiekvienu atsikratytu kilogramu kraujospūdis sumažėja 2 mmHg.
  • …judėjimu? Optimaliausia dozė: triskart per savaitę po pusvalandį lengvo ištvermės sporto – ėjimo, plaukimo, važiavimo dviračiu. Tai ne tik treniruoja širdį, bet ir mažina stresą. O juk stresas – tiesus kelias aukšto kraujospūdžio link.
  • …mityba? Moksliniai tyrimai parodė, kad pakeitus mitybą aukštas pacientų kraujospūdis jau po dviejų savaičių ėmė mažėti. Reikia laikytis tokio mitybos principo: nedaug riebalų ir cholesterolio turinčių produktų (mėsos, sviesto), užtat daug vaisių, daržovių, sveikų grūdų (javainių, neskaldytų grūdų duonos) ir neriebių pieno produktų (jogurto, varškės, sūrio).
  • …stresu? Jo neišvengsi, retsykiais patiriamas jis būna netgi savotiška atsparumo treniruotė. Bet tik retsykiais. O jei įtampą, aplinkos spaudimą, atsakomybę (ir už tai, ko negalite pakeisti!) jaučiate nuolat, reikėtų išmokti atsipalaidavimo pratimų. Meditacija, joga, taiči mankšta ramina nervų sistemą, pasidaro lengviau kvėpuoti – tuomet atsileidžia ir kraujagyslės.
  • …alkoholiu? Jau nedidelis jo kiekis priverčia širdį plakti greičiau, per ją perpumpuojama daugiau kraujo. Mažiausia nuodėmė – saikingai vartojamas raudonasis vynas, jame esantys polifenoliai gerai veikia širdį.
  • …kava? Dėl jos specialistai vis dar ginčijasi. Vis dėlto daugiau nei keturi puodeliai per dieną kraujospūdį išties didina.
  • …druska? Kiekvienas organizmas į druskos kiekį reaguoja nevienodai. Tačiau per dieną valgomosios druskos nereikėtų suvartoti daugiau nei 150 mg (gera pusė šaukštelio). Nepamirškite, kad dauguma pirktinių vartoti paruoštų patiekalų ir užkandžių jau būna gausiai pasūdyti. Prisiminkite, kad įvairūs prieskoniai, švieži žalumynai ne tik pakeičia druską, bet ir turi vertingų medžiagų.

Ir profilaktika, ir malonumas

  • Vakarais raminamoji kojoms skirta levandų vonelė.
  • Du tris kartus per savaitę – šilta vonia su kadagių aliejumi.
  • Ryte – prausimasis tonizuojamuoju dušo pieneliu (pvz., su rozmarinais).
  • Karšta vonia (39–40 laipsnių) du kartus per savaitę natūraliai padeda sumažinti kraujospūdį. Tiesa, toks gydymas voniomis turėtų trukti bent tris savaites.

Kuo dėtas sustingęs sprandas

Tarptautinė mokslininkų komanda rado atsakymą, kodėl žmogui jaučiant sprandą kraujospūdis šauna aukštyn. Sprando raumenys jungiasi su smegenų sritimi, kuri veikia ir “valdumo punktą” – centrus, reguliuojančius autonomines organizmo funkcijas (kvėpavimą, širdies ritmą, kraujospūdį). Neįprasti signalai, gaunami iš sprando raumenų, pavyzdžiui, kai dėl nepatogios kūno padėties patempiami raumenys, veikia ir kraujospūdį.

Šį reiškinį dažnai pastebėdavo ir chiropraktikai: “atsukus” kaklą pacientų kraujospūdis sumažėdavo. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kodėl taip atsitinka, nors mokslui jau maždaug šimtą metų žinoma ta vieta, į kurią eina sprando raumenų siunčiami signalai.

Kraujo pritekėjimas į smegenis turi būti išlaikomas pastovus nuolat, kad ir kokia būtų kūno padėtis. Kadangi gulint sprando raumenims tenka visai kitoks krūvis, nei sėdint ar stovint, jie ypač tinkami pranešti smegenims apie pasikeitusią kūno padėtį. Tokio informacijos perdavimo sutrikimai gali paaiškinti, kodėl kartais staigiai atsistojus ar atsisėdus ima svaigti galva.

Pelė-matuoklis

Tarp naujų kompiuterių priedų yra ne tik pramogoms ar laisvalaikiui skirtų, bet ir medicininės paskirties įrenginių. Pavyzdžiui, kraujospūdį sugebanti matuoti  kompiuterio pelė. Joje atsidaro sklendė ir išlenda specialus ant piršto maunamas jutiklis.

Nuspaudus specialų klavišą, pamatuojamas kraujospūdis ir pulsas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...