2010 Rugpjūčio 02

Gimnazijų reitingas

Per septynerius metus neliko pusšimčio mokyklų

veidas.lt

Savaitraštis “Veidas” septintą kartą sudarė visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą.

Šiųmetis gimnazijų reitingas išryškino net tris didžiules naujienas. Pirmoji – per septynerius metus nebeliko daugiau kaip pusšimčio gimnazijų ir vidurinių mokyklų. Kai prieš septynerius metus sudarėme pirmąjį gimnazijų reitingą, iš viso vertinome net 545 gimnazijas ir vidurines mokyklas, šiandien jų teliko 499.

Tiesa, tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad dar kelių gimnazijų ir vidurinių mokyklų neįtraukėme į šiųmetį gimnazijų reitingą dėl to, kad jose pernai nebuvo abiturientų, tad palikti jas toje pačioje sąrašo vietoje kaip ir pernai būtų buvę netikslu, bet kitąmet šias mokyklas, jei tik jose bus baigiamųjų klasių, įtrauksime į reitingą kaip ir ankstesniais metais.

Antra naujiena – geriausią Lietuvoje mokyklą Vilniaus licėjų iš pirmosios vietos išstūmė amžina šios mokslo šventovės konkurentė Kauno technologijos universiteto gimnazija. Šios dvi elitinės mokyklos metai iš metų rungtyniauja, kuri bus pirma.

Šiemet nutiko dar vienas ypač netikėtas dalykas – Vilniaus licėjų aplenkė Vilniaus jėzuitų gimnazija, pakilusi iš septintosios pozicijos į antrąją, bei VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija, iš šeštosios vietos šoktelėjusi į trečiąją. Tai tikrai labai rimtas iššūkis. Ypač žinant tą faktą, kad kasmet po keliolika Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių laiko egzaminus ir bando įstoti į Vilniaus licėjų, bet dalis jų, sėkmingai pasirodę ir gavę kvietimą mokytis elitinėje mokykloje, juo nepasinaudodavo ir toliau likdavo savo gimnazijoje. Beje, Vilniaus jėzuitų gimnaziją lanko daug vaikų iš ypač religingų šeimų. Stodami į licėjų jie mėgina savo sėkmę ir nori pasitikrinti žinių bei gebėjimų lygį.

Lygiai tokie pat reiškiniai vyksta ir Kaune. Kai kurie Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai irgi tikrinasi žinias, stodami į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją, bet net gavę laimingąjį bilietą ir toliau tęsia mokslus katalikiškoje mokykloje.

Taigi, atrodo, šiandien jau turime kalbėti ne apie dvi elitines Lietuvos mokyklas, o apie keturias. Bet ypač svarbu štai kas: KTU gimnazijoje ir Vilniaus licėjuje mokosi tik rinktiniai vaikai iš visos Lietuvos, o štai Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijose mokosi tik šių miestų vaikai iš šeimų, pamatine vertybe laikančių Dievą, tikėjimą ir dvasingumą.

Ir trečia šiųmečio reitingo staigmena – net mokyklų autsaiderių, metai iš metų nepaliekančių reitingo dugno, absolventai nesirenka studijų Lietuvos universitetuose ir išvyksta studijuoti į svetimų šalių aukštąsias mokyklas. Tad ką jau kalbėti apie pažangiausias pirmojo šimtuko gimnazijas ir vidurines mokyklas – iš jų abiturientai srūte srūva studijuoti užsienin. Ir ne po vieną, o dešimtimis. Tam, kad pamatytume šio reiškinio mastą, šiemet į reitingą įtraukėme visiškai naują parametrą, pavadintą “įstojo į užsienio universitetus”.

Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad ne visos gimnazijos ir vidurinės mokyklos pateikė atsakymus apie praėjusių metų laidos abiturientus, pasirinkusius studijas užsienyje. Kai kurioms gimnazijoms ir vidurinėms mokykloms tradiciškai “pritrūko laiko” per du mėnesius atsakyti į mūsų savaitraščio pateiktą klausimą apie jų absolventų tolesnius planus. O kitų būdų šiems duomenims gauti, kaip tik teirautis pačių mokyklų, nėra, mat daugumos miestų ir rajonų švietimo skyriai nekaupia tokios informacijos, Švietimo ir mokslo ministerijai išvykstančiųjų studijuoti užsienin mastas kol kas irgi nekelia didesnio susidomėjimo.

Jeigu būtume gavę atsakymus dar iš maždaug trečdalio mokyklų, matyt, būtų tekę stvertis už galvos – ypač universitetams ir šalies politinei valdžiai. Mažėja ne tik vaikų gimstamumas, bet ir jau suaugusių jaunuolių pasitikėjimas savo šalies aukštojo mokslo, o gal ir visa politine sistema bei savo perspektyvomis savame krašte gyventi, dirbti ir užsidirbti. Juk maždaug du trečdaliai, o gal ir daugiau išvykusiųjų niekada savo kraštui nekurs pridėtines vertės ir niekada nemokės pensijų savo nusenusiems tėvams – jie kurs gerovę sotesnių kraštų pensininkams.

Kaip vertinome gimnazijas

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, visas Lietuvos gimnazijas ir vidurines mokyklas vertinome pagal tą patį kriterijų: kiek kiekvienos jų absolventų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Atkreipiame dėmesį, kad šis reitingas sudarytas remiantis praėjusių – 2009 m. abiturientų laidos mokslo rezultatais, nes šiųmečiai bus susisteminti tik kitų metų pradžioje.

“Veidas” ir toliau laikosi pozicijos, kad skaičius, rodantis, kiek jaunuolių ne apskritai, o pagal pirmąjį norą įstojo į mūsų šalies universitetų konkrečias studijų programas, atspindi tiek konkretaus moksleivio per dvylika metų įgytų žinių ir gebėjimų lygį, tiek jį parengusios konkrečios mokymo įstaigos darbo kokybę arba broką.

Kita vertus, jei vertintume gimnazijas ir vidurines mokyklas tik pagal tai, kiek iš viso jų absolventų bet kuriuo pageidavimu įstojo į aukštąsias universitetines mokyklas, reitingas būtų šiek tiek kitoks. Bet jis neatspindėtų abiturientų pajėgumo įstoti ten, kur jie nori, o ne kur lieka vietų.

Žinoma, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pamatysite ir visiškų atsitiktinimų. Pavyzdžiui, kai metai iš metų aukštą vietą užėmusi gimnazija netikėtai nučiuožė žemyn, oa buvusi nevykėlė vidurinė mokykla iškilo į aukštumas. Tokių atsitiktinimų kasmet užfiksuojame, nes daug ką lemia ir konkrečios abiturientų laidos gebėjimai. Vis dėlto norint įsitikinti, ko verta konkreti gimnazija, reikėtų pasižiūrėti į kelerių metų tendencijas. Šitai, beje, irgi rasite – pateikiame praėjusių ir užpraėjusių metų gimnazijų reitingo vietas.

Dar kartą primename, kad sudarydami gimnazijų reitingą rėmėmės pernykščių abiturientų mokslo rezultais.
Tiesa, kasmet vis atsiranda bambančių pedagogų, ypač tų, kurių atstovaujamos gimnazijos metai iš metų tūno reitingų dugne, kam mes įtraukiame duomenis apie užsienio universitetus, juk tai esą nieko nerodo: viena vertus, dalis jaunuolių įstoja į gerokai prastesnius užsienio universitetus nei mūsiškės aukštosios mokyklos, o prestižinių mokyklų studentai neretai ten pakliūva tik dėl putlios tėvų piniginės.

Mūsų savaitraščio vertinimu, tokiose kalbose yra šiek tiek tiesos, bet kur kas daugiau jaunuolių į prestižinius užsienio universitetus įstoja dėl ypatingų savo talentų ir gebėjimų, o ne dėl tėvų piniginių. “Veidas” ne kartą rašė apie Lietuvoje besidarbuojančius “intelekto medžiotojus”, kurie važinėja po visą Lietuvą ir jau nuo dešimtos klasės “verbuoja” talentingiausius Lietuvos vaikus vykti studijuoti į svečių šalių geriausius universitetus. Dažniausiai tie vaikai būna iš pirmojo gimnazijų reitingo penkiasdešimtuko.

Už savo pinigus į pasaulyje pirmaujančius universitetus įstoja vos vienas kitas lietuvis – mūsų tėvų piniginių turinys dar per liesas. O ir į prastus užsienio universitetus stoja gal tik vienas kitas. Mūsų jaunimo neapdumsi – jie puikiai šneka mažiausiai viena svetima kalba, dažniausiai anglų, o kai kurie ir keliomis, bei visą informaciją apie konkretaus universiteto ar tam tikros studijų programos lygį susirenka internete. Praėjo tie laikai, kai mūsų abiturientai važiavo studijuoti į užsienio universitetus kaip tos naivios kaimo mergelės, patikėjusios vietinių sąvadautojų pažadais, kaip jos prižiūrės karšinti paliktus senukus ir vartysis gerovėje kaip inkstai taukuose.

Mūsų jaunuoliai traukte traukia vieni kitus vykti studijuoti į gerą studijų lygį garantuojančius universitetus – tokia informacija jie dalijasi specializuotuose jaunimo pokalbių forumuose.

Beje, tyrinėdami reitingą atkreipkite dėmesį, kad privačios mokyklos, prieš trejus metus šoktelėjusios iš paskutinių reitingo pozicijų į pirmąjį šimtuką, ne tik nenukrito žemyn, bet ir sistemingai kyla.

Tuo tarpu kalbėti apie atsilikėles gimnazijas ir vidurines mokyklas – bergždžias reikalas. Joms nė motais jų vertinimas. Prastas mokymo įstaigas keistis privers nebent naujasis revoliucinis Švietimo įstatymas. Tiesa, ar šis įstatymas sukels audrą bendrojo lavinimo mokyklose, priklausys nuo politinės valios arba politinio išgvėrimo. Mat per praėjusią Seimo sesiją parlamentarams nepavyko susitarti dėl daugybės nuostatų ir iki liepos mėnesio, kaip buvo numatyta, priimti šio įstatymo. Taigi jo įsigaliojimas vėl bus atidėtas iki dar kitų mokslo metų pradžios.

Įstatymu siekiama supurtyti apkiautusias mokyklas

Naujasis Švietimo įstatymas labiausiai turėtų supurtyti apkiautėles bendrojo lavinimo mokyklas, mat juo siekiama mokyklų tinklą pertvarkyti iš pagrindų: greta pagrindinės mokyklos atsiras progimnazijos, kuriose vaikai irgi galės įgyti pagrindinį išsilavinimą. Skirtumas tas, kad pagrindinėse mokyklose mokslas truks šešerius metus, o progimnazijose – ketverius. Progimnazijos bus savotiška gimnazijų “kadrų kalvė”. Nors to įstatyme ir nepasakyta, bet, kaip mūsų savaitraštis jau rašė, įstatymų rengėjai turi numanomą tikslą, kad progimnazijose mokytųsi tik gabūs ir smalsūs vaikai.

Pagrindinės mokyklos, ypač tos, kuriose mokslas truks šešerius metus, labiau orientuosis į mažiau gabius ar motyvaciją praradusius vaikus. Mat naujuoju įstatymu dar kartą įtvirtinama nuostata, kad Lietuvoje privalomas bazinis išsimokslinimas iki kol jaunuoliui sukaks šešiolika metų. Kitaip sakant, vaikai, praradę motyvaciją mokytis, negalės palikti mokyklos anksčiau, nei jiems sukaks šešiolika metų. Jie privalės toliau tęsti mokslus ilgesnį pagrindinį išsilavinimą teikiančiose pagrindinėse mokyklose. Jose nemotyvuoti vaikai įgis ir profesinį parengimą. Beje, šis žingsnis turėtų sustiprinti ir gimnazijų dėstymo lygį, mat tai didina galimybes, kad į šias mokyklas neateis jaunuolių, nemotyvuotų mokytis.

Kitas įstatymo rengėjų slaptas noras – šiuo sprendimu paraginti ne tokius gabius jaunuolius rinktis profesinį išsilavinimą, o ne visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomo. Pagrindinėmis mokyklomis arba progimnazijomis liks ir kai kurios menų bei sporto mokyklos.

Vidurinės mokyklos bei gimnazijos irgi negalės dirbti taip, kaip ligi šiol. Jos išliks, bet dauguma jų mokys moksleivius nebe ketverius, o tik dvejus metus. Tiesa, įstatymo projektas numato išlygų: kai kurios gimnazijos, galinčios pasigirti giliomis tradicijomis ir gerais absolventų mokslo rezultatais, galės ir toliau mokyti jaunuolius ketverius ar net visus dvylika metų. Išimtys taip pat bus taikomos konfesinėms, bendruomenių mokykloms bei gimnazijoms, esančioms atokiuose kaimuose ir miestų paribiuose. Tokios mokyklos, pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, galėtų turėti, kaip ir anksčiau, pirmas–dvyliktas arba aštuntas–dvyliktas klases.

Vidurinių mokyklų jau po dvejų metų turėtų iš viso nebelikti. Jos bus reorganizuotos į pagrindines arba gimnazijas. Tiesa, tiek V.Stundys, tiek jam oponuojantis komiteto narys socialdemokratas Edvardas Žakaris neslepia, kad dėl to, jog vidurinės mokyklos išliktų tokios, kokios jos dabar yra, kils nemenka kova plenarinių posėdžių salėje. Valdžios partijos nori mažinti neefektyviai dirbančių vidurinių mokyklų skaičių, o opozicija stoja ginti tokių savo rinkėjų.

Tad nors įstatymo nuostatai, kad gimnazijos bus tik dvimetės arba keturmetės, jau pritarta po svarstymų, tiek V.Stundys, tiek E.Žakaris įsitikinę, kad atėjus metui priimti šį įstatymą rasis 29 parlamentarų grupė, kuri teiks alternatyvius siūlymus.

Vis dėlto aišku viena: dalis vidurinių mokyklų ir gimnazijų pedagogų arba turės pereiti dirbti į pagrindines mokyklas, arba neteks darbo.

Šią prognozę ypač sustiprina tai, kad naujoji Švietimo įstatymo redakcija, žinoma, jei tik jai bus pritarta Seime, palengvins privačių bendrojo lavinimo mokyklų steigimąsi. O svarbiausia tai, kad valdžios atstovai, ypač ministras Gintaras Steponavičius su komanda, siekia grąžinti anksčiau Vyriausybės priimtą, bet per projekto svarstymą pakeistą nuostatą – privačioms mokykloms, kaip ir valstybinėms bei savivaldybių ugdymo įstaigoms, skirti visą mokinio krepšelį. Iki šiol privačios mokyklos gauna tik dalį mokinio krepšelio lėšų, joms neskiriama pinigų vadinamosioms ūkio išlaidoms. Opozicija pasistengė, kad ši nuostata liktų ir toliau galioti, bet valdžios partijos renka 29 parlamentarų desantą šiai nuostatai keisti ir privačioms mokykloms atiduoti visą mokinio krepšelį.

Taigi akivaizdu, kad jei privačios mokyklos gaus visą mokinio krepšelį, tai paskatins aktyvesnius dabartinių valstybinių ir savivaldybių mokyklų direktorius bei pedagogus steigti nuosavas privačias mokyklas. Šis žingsnis paskatintų konkurenciją ne tik valstybinių ir savivaldybių, bet ir privačių mokyklų sektoriuje, nes kai kurios privačios mokyklos vis dar pataikauja pinigingų tėvų atžaloms ir nereikalauja iš savo mokinių tvirtų žinių bei gebėjimų.

Valstybinėms ir savivaldybių vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms ši žinia pavojinga tuo, kad naujų privačių mokyklų vadovai, be jokios abejonės, persivilios pas save geriausius pedagogus.

Tuo tarpu tėvams šis įstatymas teikia vilčių, kad pagaliau bent šiek tiek atpigs mokslas privačiose mokyklose ir jie galės savo atžalas leisti į kokybiškesnį mokslą garantuojančias ugdymo įstaigas, o ne į kai kurias vidutiniokiškas savivaldybių ir valstybines mokyklas.

Kita vertus, neaišku, kaip suprasti įstatymo nuostatą, kad moksleivis privalės mokytis arčiausiai gyvenamosios vietos esančioje ugdymo įstaigoje, o tik tada, jei liks laisvų vietų, galės rinktis kitą mokyklą. Negana to, patyliukais uždrausta mokykloms rengti priėmimo konkursus. Juk tai prieštarauja įstatymo tezei, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybiškas švietimo paslaugas.

Aiškinti nereikia: aukšto lygio švietimo paslaugas teikia ne kiekviena šalia namų esanti mokykla. Tai kur čia pasirinkimo teisė? V.Stundžio ir E.Žakario tvirtinimu, taip siekiama, kad neatsirastų elito ir prasčiokų mokyklų. Esą kai kurios mokyklos, kaip perpasakojo parlamentarų nuomonę V.Stundys, ištuštės ir nebeturės ugdytinių.

Bet palaukite, ponai prisiekusieji, kodėl mūsų vaikai turi rūpintis, kad apsileidėlės mokyklos neturės su kuo dirbti? Gal tegul tuo rūpinasi prastų mokyklų vadybininkai direktoriai ir nieko nenorintys matyti mokyklų steigėjai.

Kol kas negirdėti ir pedagogų nuomonės dėl šio įstatymo projekto. “Veidas” mėgino juos pakalbinti, bet visi kol kas įjungę “atostogų pavarą”.

Tik Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko vadovaujama gimnazijų asociacija šiek tiek anksčiau aptakiai išdėstė ministerijos sekretoriui Alvydui Puodžiukui nepasitenkinimą dėl ketinimo gimnazijas paversti dvimetėmis, o garsesnių veiksmų kol kas negirdėti. Mokyklų vadovų asociacija taip pat it vandens į burną prisisėmusi.

E.Žakaris pasakoja, kad šių organizacijų atstovai dalyvavo visuose jų komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomas įstatymo projektas, bet balso nekėlė. “Tie, kurie jau turi gimnazijų statusą – ramūs, piktinasi tik vidurinių mokyklų, kurioms gresia virsti pagrindinėmis, bei profsąjungų atstovai”, – reziumuoja E.Žakaris.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (10)

  1. sdf sdf rašo:

    o kur sarasas?

  2. Aš rašo:

    Labai faina, kad ir Kaunas neatsilieka nuo Vilniaus. Potencialo yra labai daug.

    Tačiau visi šie talentingi kauniečiai galop nusėda Vilniuje arba užsienyje. Tikras protų eksportas.

    O Kauno savivaldybė kažin, ar ką daro, kad juos sulaikytų. Bent aš nieko negirdėjau.

  3. R. R. rašo:

    Tai kad nera cia jokio saraso !!! KUR !!!!

  4. ? ? rašo:

    tai kur reitingas?

  5. Veidas veidas.lt veidas.lt rašo:

    Sąrašą galite rasti “Veido” žurnale, kurį galite atsisiųsti ir PDF formatu.

  6. Daina Daina rašo:

    katik bandžiau atsisiusti, atsiuntė praeitos savaitės nors užsakiau naują. 4 LT šuniui ant uodegos…

  7. Veidas veidas.lt veidas.lt rašo:

    Labai atsiprašome už klaidą. Sutvarkėme nesklandumus – dabar galite atsisiųsti naujausią numerį su gimnazijų bei mokyklų reitingais.

  8. autoriui autoriui rašo:

    Siaubas kažkoks! Autorius matyt neeilinis švietimo sistemos žinovas. Epitetai “atsilikėlės gimnazijos ir vidurinės mokyklos”, “apkiautėlės bendrojo lavinimo mokyklos” rodo, kad žmogus net neturi ne tik elementaraus padorumo, bet ir supratimo apie Lietuvos švietimą. Taip, švietime yra problemų. Taip, reformos sunkiai skinasi kelia. Labai lengva liaupsinti geruosius, nors nesakau, kad tų liaupsių jie neverti. Tačiau straipsnio autoriaus nepagarba žemiau esančioms ugdymo įstaigoms ir “bergžias reikalas apie jas kalbėti” rodo bendrą visuomenės požiūrį. Kol bus tokios nuostatos ir nenoras pažvelgt į problemas ir jas spręst,tol Jūsų reitingai nieko verti.

  9. juokas juokas rašo:

    “siekiama mokyklų tinklą pertvarkyti iš pagrindų: greta pagrindinės mokyklos atsiras progimnazijos, kuriose vaikai irgi galės įgyti pagrindinį išsilavinimą. Skirtumas tas, kad pagrindinėse mokyklose mokslas truks šešerius metus, o progimnazijose – ketverius.”

    koks berastis skaite istatymo projekta?:)) prajuokinote… PROGIMNAZIJA BAIGUS MOKINYS NEIGIS JOKIO ISSILAVINIMO !!!
    ir daugiau tokiu nieku prirasyta. kartais nesuprasta istatymo mintis, bet uz tai pateikiama kaip naujove ar net slaptoji mintis:)) objektyvioji zurnalistika rasytu apie straipsnio autorio izvalgas, o ne apie istatymdaviu slaptasias mintis…:))

  10. mimi mimi rašo:

    gal geriau pertvarkyti reikėtų kuriančių įstatymus smegenis?
    0 kas “rūpinasi” švietimu, ar yra pravedęs nors vieną gerą pamoką?
    o gal atsiras protingų rūpintojėlių, kurie nežiūrėdami savo kišenės pagalvos apie mokytoją – žmogų, kurio biografijoje nebus įrašo – MIRĖ DARBO VIETOJE?!
    baikim juokinti pasaulį su iš visur po truputį plagijuojama teorija! iš esmės juk niekas nesikeičia – nužmogintas iki galo pedagogas, o su juo ir visa tauta! gėda ir graudu!!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...