2012 Balandžio 19

Per dešimtmetį plastinių operacijų paklausa išaugo trigubai

veidas.lt


Lietuvos plastikos chirurgai implantais krūtis kasmet padidina maždaug trims tūkstančiams moterų. Dar panašiai tiek šalyje atliekama kitų plastinių estetinių operacijų. Vis daugėja ir pageidaujančiųjų atjauninti veidą botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis.

Plastinės estetinės chirurgijos paklausa per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo trigubai, o estetinių procedūrų – net penkis kartus.
Dabar veidą bei kitas kūno dalis dailinasi ne tik pramogų pasaulio įžymybės ar turtuoliai, kaip buvo prieš dešimt metų, bet įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – nuo mokytojų iki verslininkų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms plastikos chirurgų paslaugos, kainuojančios nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų, taip pat įkandamos. Mat neišgalintiems iškart susimokėti už operaciją klinikos tą siūlo padaryti dalimis, pasinaudojus išperkamosios nuomos finansavimo bendrovių paslaugomis, kurios vis labiau populiarėja.
Estetinės chirurgijos kabinetų duris praverti negėda jau ir vyrams. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug trečdalis.
Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekama nosies formos ir akių vokų korekcija, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos. Moterys dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų.
Šių kūno vietų tobulinamas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų pasaulyje atliekamų operacijų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekciją (9,4 proc.). Populiariausia nechirurginė procedūra – botulino toksino injekcijos, kurių per metus atliekama apie tris milijonus.
Mūsų šalyje plastikos chirurgijos pramonė toli gražu neprilygsta madas šioje srityje diktuojančioms Jungtinėms Valstijoms, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, ar Italijai, kurioje ant operacinio stalo kiekvienais metais gulasi apie milijoną žmonių. Tačiau ir Lietuvoje nuolat daugėja pasiryžusiųjų iškęsti skausmingas operacijas, kad būtų užmaskuoti senėjimo požymiai arba kūnas atitiktų tam tikrus grožio standartus.

Pas plastikos chirurgą – kas pusmetį

Vilnietė Aldona Širvelienė, pastebėjusi, kad bėgant metams atsiranda vis daugiau raukšlių, o ypač išryškėjo vadinamoji pykčio raukšlė tarp akių, kelis kartus per metus kreipiasi į plastikos chirurgą. Jis šešiasdešimtmetei į tam tikrus veido taškus suleidžia botulino toksino, taip pat porą kartų raukšles koregavo hialurono rūgšties užpildais. „Po tokių procedūrų pakyla vokų kampučiai, pasilygina raukšlės. Tiesa, jos visai neišnyksta, tačiau tampa ne tokios pastebimos“, – tvirtina ponia Aldona.
Tokias veido atjauninimo procedūras moteris darosi norėdama patikti sau ir estetiškai atrodyti aplinkiniams. Mat dirbdama dėstytoja kasdien bendrauja su jaunimu. „Mano profesija panaši į aktoriaus: visą dieną stoviu prieš auditoriją, todėl privalau savimi rūpintis. Man svarbu, kaip esu vertinama aplinkinių. Juk šiandien žmonės kaip produktai dažnai vertinami pagal pakuotę“, – dėsto A.Širvelienė.
Be to, po botulino toksino injekcijų ji pati būna labiau patenkinta savimi. O iš aplinkinių girdi komplimentus, kad atrodo išgražėjusi, pailsėjusi, nors atliktų procedūrų pėdsakų nematyti.
Vis dėlto moteris mano, kad vien estetinės procedūros nepadeda pasiekti norimo rezultato. Tad norėdama palaikyti raumenų tonusą, jaustis žvalesnė ji kelis kartus per savaitę sportuoja treniruoklių salėje. Taip pat reguliuoja mitybą, vartoja kokybišką kosmetiką.
Ponia Aldona svarstė ir apie vokų pakėlimo operaciją, tačiau įvertinusi riziką bei kainą atsisakė tokiu būdu atjaunėti. „Po botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijų efektas išlieka keturis–šešis mėnesius. O štai operacijos rezultatai matytųsi ilgiau kaip dešimt metų, tačiau ir rizika kur kas didesnė. Pavyzdžiui, net jeigu operacija puikiai pavyksta, organizme gali pradėti kauptis skysčiai, ir žmogus atsiduria reanimacijoje“, – kokių perspėjimų išgirdo iš medikų, atskleidžia A.Širvelienė.

Naujausia tendencija – nepastebimos korekcijos

Nechirurginės procedūros taip pat gali turėti šalutinių poveikių. Poniai Aldonai atlikus hialurono rūgšties injekciją išryškėjo didelė mėlynė, kuri išnyko tik po savaitės.
Plastikos chirurgai perspėja, kad atliekant tokias procedūras galimos ir rimtesnės pasekmės. Pavyzdžiui, kai į kaktą suleidžiama per daug botulino toksino, pablogėja limfos apytaka ir kakta atrodo nenatūraliai ištinusi. Taip pat gali nusileisti antakiai, nudribti viršutiniai vokai, ir taip „padailintu“ veidu tenka vaikščioti apie pusę metų.
Operacijų komplikacijų gali būti dar liūdnesnių. „Estetinės operacijos, kaip ir bet kokios, yra intervencija į žmogaus organizmą, todėl visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Audinių gijimo procesą gali apsunkinti žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, randėjimo problemos“, – primena plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.
Be to, yra ir specifinių komplikacijų rizika. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėdama jį glamžo, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atliekant vokų pakėlimo operaciją išlieka rizika, kad žmogus negalės užsimerkti.
„Pasaulinė statistika skelbia, kad tokių komplikacijų pasitaiko vos 1–2 proc. pacientų, tačiau injekcijos yra saugesnės. Jos padarė perversmą plastikos chirurgijos srityje. Mat suleidus, pavyzdžiui, botulino toksino, galima atitolinti estetinę operaciją“, – aiškina D.Jauniškis.
„Estetinės medicinos srityje naujausia tendencija – natūralumas. Stengiamasi daryti nepastebimas korekcijas. Svarbu ne išnaikinti raukšles, o tik paslėpti nuovargio ženklus. Porcelianinės lėlės įvaizdis, kai veido oda ištempiama taip, kad kakta net nejuda, jau nepopuliarus“, – antrina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė.
Beje, naujausios technologijos, be chirurginės intervencijos, leidžia atlikti daugelį kūno atjauninimo procedūrų. Viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos naudojimas. Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės.
Paciento riebalai taip pat naudojami raukšlėms lyginti, o suleidus specialaus preparato galima koreguoti net nelygią nosies kuprelę. Botulino toksino injekcijos padeda sumažinti gausų prakaitavimą.

Pasitenkinimas po operacijos – trumpalaikis

Visų problemų nechirurginės procedūros neišsprendžia, todėl operacijų, pasak D.Jauniškio, poreikis nemažėja ir ateityje didės. Mat tik operuojant įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, ausų ar nosies formą. Po gimdymo išsitampius pilvui ar nusileidus krūtims injekcijos taip pat nepadės.
D.Jauniškio žiniomis, Lietuvoje krūtis implantais kasmet didinasi apie trys tūkstančiai moterų, o iš viso atliekama maždaug penki tūkstančiai plastinių–estetinių operacijų.
Krūtų didinimo operacijos Lietuvoje jau ima lenkti net gydomąsias chirurgines operacijas. Pavyzdžiui, endokrininės sistemos chirurginių operacijų (inkstų, kasos, skydliaukės ir kt.) šalyje per metus atliekama maždaug puse tūkstančio mažiau, nei krūties didinimo operacijų.
„Tyrimai atskleidžia, kad tik 2 proc. yra moterų patenkintos savo išvaizda, o chirurgui ją pakoregavus, beveik visos neatpažįstamai pasikeičia ne tik išore, bet ir viduje. Atsikračiusios kompleksų dėl išvaizdos, jos švyti, pradeda džiaugtis gyvenimu, jaučiasi laimingesnės“, – teigia D.Jauniškis.
Tą tvirtina ir moterys, pasitobulinusios kūną operacinėje. Štai kaunietė Auksė Mikėnienė, prieš metus pasididinusi krūtis iki C dydžio, sako, kad operacija jai vėl padėjo pasijusti moterimi. Mat po trijų gimdymų ir vaikų maitinimo, 35-erių metų moters krūtinės visai neliko. Ji taip sulyso, kad atrodė kaip berniukas. „Nors kelias savaites po operacijos kentėjau siaubingą skausmą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti, tačiau ir antrą kartą tam ryžčiausi. Pagaliau be pasibjaurėjimo galiu žiūrėti į save veidrodyje, draugai pastebėjo, kad tapau linksmesnė, labiau savimi pasitikiu“, – pasakoja A.Mikėnienė.
Vis dėlto savo išvaizda moteris dar ne visai patenkinta, todėl planuoja vėl kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo.
Psichologės psichoterapeutės Vitos Čioraitienės nuomone, žmogus tobulina kūną, kad taptų kuo artimesnis savo įsivaizduojamam grožio standartui. Tačiau tobulybę labai sunku pasiekti, todėl pasigražinus vieną kūno vietą, dažnai norisi keisti dar kažką.
„Pasitenkinimas jaučiamas labai trumpai, nes žmogus turi neišspręstų psichologinių problemų. Kai viduje žmogus jaučiasi gerai, tada jam netrukdo ir raukšlės ar per maža krūtinė“, – dėsto psichologė.
Ir priduria, kad savo kūno tokio, koks jis yra, nepriima arba nesusitaiko su natūraliu senėjimo procesu daugiausia tie žmonės, iš kurių vaikystėje buvo per daug reikalaujama, skatinama visose srityse siekti tobulumo. „Kai vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepriimamas su visais trūkumais, suaugęs tikisi dėmesio sulaukti iš aplinkinių. Įsivaizduoja, kad visuomenė jį priims tik gražų“, – teigia V.Čioraitienė.

Lietuvoje naujovės greitai prigyja

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė pabrėžia, kad Vakarų visuomenėse dominuoja jaunystės kultas, žmonės jaučia spaudimą amžinai išlikti jaunais, fizinė išvaizda labiau vertinama nei sukaupta patirtis. Tad plastinė chirurgija, prieš beveik šimtą metų paplitusi kaip medicininės pagalbos priemonė karuose sužalotiems kariams ar įgimtų defektų turintiems žmonėms, pastarąjį dešimtmetį suklestėjus grožio kultui įgavo stulbinamą pagreitį. Kasmet pristatomos vis tobulesnės technologijos, kuriami efektyvesni preparatai. Beje, daugelis naujovių iškart pasiekia Lietuvą ir greitai išpopuliarėja.
Štai vos prieš trejus mūsų šalyje buvo pradėtas taikyti lazerinis fotoliftingas, kai oda atjauninama lazeriu kartu naudojant ir kamienines ląsteles, šiandien grožio klinikose atliekamas kasdien. Kasdienė procedūra vos atsiradusi Lietuvoje tapo ir termoliftingas – nechirurginis veido odos lyginimas.
Pasak plastikos chirurgo Martyno Norkaus, pasaulyje šiuo metu ant bangos – rankų atjauninimas. Nors Lietuvoje šios procedūros dar pageidauja viena kita moteris, tačiau tikėtina, kad per kelis metus ji išpopuliarės.
Naujiena, kuri artimiausiais metais turėtų pasiekti pasaulio ir Lietuvos klinikas, anot D.Jauniškio, – vietoj silikoninių implantų į krūtis dedami laboratorijoje išauginti audiniai.
Plastinės–rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gytė Grigonytė–Babajan pastebi, kad investavimas į savo išvaizdą ir defektų taisymas tampa kasdienybe, panašiai kaip plaukų dažymas. „Oro tarša, nesubalansuota mityba labiau sendina kūną, tačiau žmonės ilgiau gyvena aktyvų gyvenimą, moterys vėliau gimdo, todėl svarbu atrodyti jaunatviškai. Juk savo išvaizda patenkinto žmogaus aukštesnė savivartė, o tada geriau sekasi bendrauti su artimaisiais, lengviau kopti karjeros laiptais“, – neabejoja G.Grigonytė – Babajan.

Plastikos chirurgai tampa amatininkais

Vis dėlto gražinant išvaizdą neretai perlenkiama lazda. Štai daugelis jaunų žmonių norėdami žavėti aplinkinius akinamai balta šypsena kas pora mėnesių balinasi dantis odontologijos kabintuose cheminėmis priemonėmis, nors tą daryti rekomenduojama tik du kartus per metus. „Per pastaruosius penkerius metus susidomėjimas dantų balinimu išaugo keturis kartus. Tačiau dažnai tą darant suskylinėja dantų emalis, dantys tampa jautrūs, gali greičiau išsivystyti kariesas“, – dėsto odontologas Paulius Deineka.
Anot prof. J.Tutkuvienės, puoselėjant išvaizdą persistengiama, nes vaikytis stereotipų skatina idealaus kūno kultą propaguojantys reklamos vaizdai, taip pat televizijos projektai, rodantys, kaip estetinės operacijos ir procedūros pakeičia išvaizdą. „Plastikos chirurgai parodomi kaip siuvėjai – čia nukerpa, čia priduria net kai nebūtina, nėra jokios raidos anomalijos. Tad žmonėms atrodo, kad pasitobulinti kūną yra tas pats, lyg pataisyti sijoną. O medikai labai svarbią plastinės rekonstrukcinės chirurgijos sritį pavertė amatu“, – mano J.Tutkuvienė.
Mokslininkė pastebi, kad žmonės vaikosi grožio standartų, stengiasi įsisprausti į šablonus, tačiau tyrimai patvirtina, jog labiausiai mums priimtinas yra vidutinis populiacijos veidas. „O į porą dažnai sueina priešingų kūno žymenų individai. Pavyzdžiui, turintis didelę nosį, renkasi į porą su maža, apvalainas – lieso kūno sudėjimo. Tai iš pasąmonės ateinantis siekis – turėti vidutinius palikuonis. Plastinės operacijos iškreipia patrauklumo kriterijus“, – paaiškina J.Tutkuvienė.
Vis dėlto antropologė pabrėžia, kad visais laikais žmonės stengėsi kuo ilgiau išsaugoti jaunystę, pabrėžti grožį. „Išvaizda rūpintis būtina, tačiau ne darkant kūną operacijomis, o naudojant tinkamą kosmetiką, sportuojant, reguliuojant mitybą. Nors išvaizdą ir jaunatviškumą labiausiai lemia genai, tačiau ir natūraliomis priemonėmis galima koreguoti paveldėtus dalykus“, – apibendrina J.Tutkuvienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...