A. Simonavičiaus nuotr.

Ar plastinė operacija yra tai, ko man iš tiesų reikia? Ar tai ne akimirkos užgaida? Ar po operacijos jausiuosi laimingesnė, nei buvau? Prieš pusmetį vokų pakėlimo operacijai pasiryžusi 49-erių kaunietė dėstytoja Angelė Bačiulienė džiaugiasi: bendradarbiai ir šeimos nariai negailėjo jai pagyrų, kad dabar atrodo žvali ir graži.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Ilgai dvejojau, ypač gąsdino mintis, jog gali pradėti kauptis skysčiai, o to pakanka, kad žmogus atsidurtų reanimacijoje, tačiau ryžausi operacijai, nes nuolat būdama tarp studentų nenoriu jaustis nejaukiai. Rezultatu esu patenkinta, jei reikėtų, viską pakartočiau, – pasakoja ponia Angelė. – Atostogos tokioms operacijoms yra tinkamas metas.“

Nors Lietuvoje sparčiai daugėja veido korekcijų operacijų, Lietuvoje populiariausios tebėra krūtų operacijos. Implantais krūtis kasmet pasididina apie 3 tūkst. lietuvių moterų. Dar tiek pat jų ryžtasi kitoms plastinėms estetinėms operacijoms.

Pasitenkinimas išvaizda keičia savijautą

„Pasitenkinimas savo išvaizda labai keičia žmogaus savijautą ir net gyvenimą.  Nepasitikintis savimi į konsultaciją atėjęs pacientas po operacijos dažnai neatpažįstamai pasikeičia – dažniau šypsosi, gal net sulaukia pareigų paaukštinimo. Ne kartą savęs klausiau, kas tai lemia. Gražiau atrodydamas žmogus įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, pakyla jo savivertė“, – svarsto plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.

Lietuvos plastikos chirurgijos pramonė kol kas dar nė iš tolo neprilygsta Brazilijai, Kinijai ar juolab JAV, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, arba Italijai, kurioje ant operacinio stalo gulasi apie milijoną žmonių per metus.

Tai, kad ir Lietuvoje ši veiklos sritis turi milžinišką potencialą, rodo plastikos chirurgų gausėjimas. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. šalyje dirbo 43 plastikos chirurgai. Jų skaičius jau artimiausiu metu dar labiau išaugs. Po medicinos studijų stojančiųjų į rezidentūros vietas konkurencija yra milžiniška: dermatologija – 20 kandidatų į vieną vietą, plastinė rekonstrukcinė chirurgija – 7 į vieną vietą.

Tačiau tuo metu, kai pasaulyje pirmauja liposkulptūra – kūno kontūrų koregavimas riebalų nusiurbimu ir suleidimu ten, kur trūksta audinių, lietuvės didesnį dėmesį kreipia viršutinių vokų plastikai, veido, krūtinės ar pilvo sienos korekcijai.

Krūtys lietuvei svarbiausios

„Daugeliui mūsų moterų krūtinė tokia pat svarbi kaip Pietų Amerikoje – sėdmenys ar kūno linijos, o Irane – nosies forma“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos plastikos chirurgai.

Daugiau nei dešimtmetį su grožio skalpeliu nesiskiriantis D.Jauniškas sako, kad jau kuris laikas pastebima ne tik išaugusi plastinės estetinės rekonstrukcijos paklausa, bet ir pakitęs lietuvių požiūris: „Šiandien jau mažiau pacientų baiminasi nepalankaus požiūrio. Plastinės operacijos nebėra tabu, žmonės daugiau apie jas diskutuoja. Žinoma, Lietuva – ne Brazilija, kur prieš plastinę operaciją viešai apsiskelbiama giminėms ir kaimynams. Nors yra pacienčių, kurios iki šiol viliasi, kad, be jų vyrų, apie krūtų korekciją niekas nesužinos. Bet juk tai nieko gėdingo.“

Svarstydamas, kodėl Skandinavijoje veido patempimo operacijos kur kas populiaresnės nei Lietuvoje, 21 metus plastikos chirurgu dirbantis Gintaras Karalevičius sako, kad mūsų šalis maža, tad ir pacientų srautas nedidelis. Be to, mūsų vyresnio amžiaus žmonių pajamos nė iš tolo neprilygsta Skandinavijos šalių gyventojų pajamoms, o tai reiškia, jog plastinių operacijų skaičių skirtingose šalyse lemia ekonominis aspektas.

Vis dėlto, palyginti su šio amžiaus pradžia, kai dailinti savo kūno linijas ir veido formas Lietuvoje galėjo sau leisti tik turtuoliai, šiandien tai jau įkandama ir vidurinio sluoksnio atstovams.

Taip teigianti plastikos chirurgė Indrė Sakalauskaitė netgi tvirtina, kad grožio operacijų nebereikėtų priskirti prie prabangos prekių: „Mūsų operacijos prieinamos ir moksleivei, baigusiai vidurinę, ir emigrantui, kurį laiką dirbusiam ir susitaupiusiam ausų ar nosies korekcijai. Žmonės jau gali už atliktas operacijas ar korekcijas atsiskaityti išsimokėtinai, todėl nebereikia taupyti dešimtmečiais.“

Kiek kainuoja „naujos“ krūtys?

Už krūtų pakėlimo operaciją teks sumokėti 2500–3500 eurų, riebalų nusiurbimas, priklausomai nuo jų sankaupų, kainuoja apie 700–2000, viršutinių vokų korekcija – 450–600, botulino toksino ar hialurono injekcijos – 100–300 eurų.

„Moterims patinka atitolinti laiką, matyti dailesnį savo atvaizdą veidrodyje. Didžioji dalis po veido atjauninimo procedūrų jaučiasi geriau, labiau patinka sau. Komplikacijų ir sunkumų patiria tos pacientės, kurios patiki savo veidą bet kam (pvz., kosmetologėms, neturinčioms licencijos verstis šia praktika) ir nepasidomi, koks preparatas joms buvo suleistas“, – susimąstyti apie pasirinkimo svarbą ragina I.Sakalauskaitė.

Pasak jos, bėdų dažniausiai kyla tada, jei tobulindamas savo kūną pacientas siekia panėšėti į įsivaizduojamą grožio etaloną, pameta saiko jausmą. Tuomet iš tiesų gali būti, kad laikui bėgant jam ir vėl kils noras savyje kažką keisti ar tobulinti. Tačiau plastikos chirurgijos uždavinys – ne keisti žmogų, o pagražinti tam tikras jo kūno vietas.

Rizika visuomet išlieka

Ar paslaugų kaina lemia jų kokybę ir saugumą?

D.Jauniškis aiškina, kad bet kokios operacijos neatsiejamos nuo rizikos, taigi, jei kyla nenumatyta komplikacija, nepaisant geografinės platumos, rezultatas gali būti prastas ir Amerikoje, ir Brazilijoje, ir Lietuvoje. Mediko teigimu, įprasta, kad po plastinių operacijų ir korekcijų pacientą dar kurį laiką lydi liekamieji reiškiniai: po vokų korekcijos operacijų išryškėja mėlynės, po riebalų nusiurbimo odoje gali matytis įdubimų, po krūtų didinimo moteris jaus nepatogumų dėl randėjimo proceso.

„Prisilietę prie paciento kaskart vaikštome peilio ašmenimis: jaučiame atsakomybę, bet komplikacijų numatyti neišeina“, – neslepia D.Jauniškis.

„Svarbu, kad žmogus, prieš ryždamasis šiam žingsniui, neturėtų pernelyg didelių lūkesčių: neįsivaizduotų, kad operacija pakeis jo santykius su žmonėmis, garantuos didesnes pajamas darbe“, – pabrėžia G.Karalevičius.

Daugiau nei tris dešimtmečius rekonstrukcinės plastinės chirurgijos srityje dirbantis Baltijos ir Amerikos klinikos įkūrėjas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Saulius Špokevičius kaip pačias sudėtingiausias apibūdina mikrochirurgijos operacijas: jos susietos su kraujagyslių, nervų ar sausgyslių rekonstrukcija, įgimtais ar įgytais defektais, populiarėjančia krūtų rekonstrukcine chirurgija po onkologinių ligų.

„Paprastesnes plastinės chirurgijos operacijas galima atlikti turint ir minimalių chirurginių sugebėjimų, tačiau sudėtingoms mikrochirurginėms operacijoms ryžtasi ne kiekvienas chirurgas“, – teigia ne vienus metus klinikiniu ordinatoriumi Luisvilio universiteto Christine Kleinert institute (JAV) dirbęs medicinos mokslų daktaras.

Ančiuko lūpos ir įspūdingi biustai – atgyvena

Estetinės medicinos srityje jau kurį laiką vyrauja natūralumo tendencija. Išsilavinę žmonės prašo atlikti kuo natūralesnes veido ir kūno korekcijas. Jiems svarbiau ne išnaikinti raukšles, o paslėpti nuovargio ženklus. Operacija, kai veido oda ištempiama taip, kad net kaktos oda nejuda, jau atgyvena. Kaip ir ančiuko lūpos (pernelyg didelės) ar itin didelės krūtys.

„Man pačiam tokie pokyčiai nepriimtini, nenoriu eiti prieš žmogaus prigimtį. Žinoma, toks pacientas turbūt susiras kitą specialistą, kuris tam ryšis, tačiau tai nebūsiu aš“, – tvirtos nuostatos laikosi D.Jauniškis, svarstantis, kad daugeliu atveju lazda perlenkiama vaikantis pigaus populiarumo.

Plastinės chirurgijos naujovės Lietuvą pasiekia tiesiai iš laboratorijų. Kaip pavyzdį galima minėti nechirurginį veido odos patempimą – vadinamąjį termoliftingą, odos atjauninimą lazeriu ir kitas procedūras, kurių metu naudojamos kamieninės ląstelės.

Viena didžiausių naujovių šioje srityje – paties paciento kraujo naudojimas grožio procedūroms, kai iš venos paėmus kraujo skystoji jo dalis atskiriama nuo raudonųjų ląstelių ir panaudojama odos ląstelių stimuliacijai. Tai ne tik pristabdo odos senėjimo procesus, bet ir išlygina raukšles.

Užpildyti gilias ar vidutinio dydžio raukšles, paslėpti kūno minkštųjų audinių defektus plastikos chirurgai gali ir pasitelkę paciento riebalus, o išgryninę kamienines ląsteles panaudoja jas odos atjauninimo procedūroms.

Grožis – kaip priklausomybės forma

Psichologų tyrimai pagrindžia šį teiginį ir įrodo, kad ryždamiesi plastinėms operacijoms žmonės viliasi geresnės psichologinės savijautos, ūgtelėjusios gyvenimo kokybės ir didesnės savivertės.

Taigi, jei pacientas turi neišspręstų psichologinių problemų, tikėtina, kad jam trukdys ir raukšlės, ir per maža krūtinė, ir per didelis svoris. Būtent dėl šios priežasties prieš grožio operacijas plastikos chirurgai su pacientais ilgai kalbasi, stengdamiesi išsiaiškinti, kas iš tiesų kenkia jų gyvenimo kokybei – išoriniai pokyčiai ar tik psichologinės bėdos.

Kiekvienais metais vis didesnis dėmesys skiriamas medžiagų kokybei, mokslinėse laboratorijose tiriamos jų savybės, taip siekiant išvengti alerginių audinių reakcijų, operacijos ir korekcijos tampa saugesnės ir paprastesnės. Vis dėlto bet kokia intervencija į žmogaus organizmą gresia įvairiomis komplikacijomis, todėl labai svarbu šią riziką sumažinti.

Keičiasi vartotojų įpročiai

Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atliktas tyrimas atskleidžia, kad pagal atliekamų procedūrų populiarumą pasaulyje šiandien pirmauja riebalų nusiurbimas, krūtų didinimas, vokų pakėlimas ir nosies korekcijos.

Didžiausia pastarųjų metų naujiena, kalbintų specialistų teigimu, galima vadinti į plastikos chirurgų kabinetus vis dažniau užsukančius vyrus. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug ketvirtadalis. Įprastai vyrams atliekamos nosies formos ar akių vokų, vadinamosios pykčio raukšlės  korekcijos, poodinių riebalų nusiurbimo operacijos.

Pasigražinti ir atsijauninti Lietuvoje ryžtasi emigrantai ir jų žmonos, nes čia estetinės chirurgijos paslaugos vis dar trigubai pigesnės nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar JAV, o  paslaugų kokybė tokia pat.

„Northway“ estetinės medicinos centro gydytojo medicinos daktaro Arūno Jankausko tvirtinimu, būtent dėl paslaugų prieinamumo, saugumo ir kokybiškumo mažėja vyraujančių stereotipų: „Moterys vis rečiau klausia, ar krūtų implantai neplyš skrendant lėktuvu ir silikonas neištekės.“

Tačiau ir A.Jankauskas ragina chirurginei operacijai pasiryžusias pacientes pasvarstyti, ar užteks ryžto ir noro kartoti tokią pat operaciją po 10 ar 20 metų.

„Išties ši invazija nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Implantų keitimas ar krūtų formos korekcija nepraeina be pėdsakų, vis tiek lieka randai, o po operacijos prabėgus tam tikram laikui kūnas vėl keičiasi. Ar užteks kantrybės prižiūrėti save tinkamai? Retai susimąstoma, kad investicija į grožį nėra vienadienė“, – primena I.Sakalauskaitė.

Dėstytoja A.Bačiulienė ir po plastinės operacijos tikina nesiliovusi rūpintis savo kūno grožiu – ji ir toliau reguliuoja mitybą, nuolat lankosi sporto salėje, naudoja gerą kosmetiką.