2013 Spalio 03

Per dešimt metų vagys Lietuvoje pridarė milijardą litų nuostolių

veidas.lt


Vagys šiemet visuomenei jau padarė 41 mln. Lt piniginę žalą, tačiau kadangi didžioji dalis lietuvių draustis dar neįpratę, savo prarastą turtą atgauna tik nedaugelis.

Kaip rodo VRM Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, per pastaruosius dešimt metų vagys pasisavino Lietuvos gyventojų turto, verto beveik milijardo litų. Ši suma praktiškai tokia pati kaip metinis Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas. Tiesa, geroji žinia, kad padaromos turtinės žalos dydis kasmet mažėja: štai 2004 m. vagystės gyventojams ir įmonėms „kainavo“ 141 mln. Lt, o pernai – dvigubai mažiau, 70,5 mln. Lt.
Perpus sumažėjusius nuostolius dėl vagysčių galima sieti su keliomis tendencijomis: pirma, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iš mūsų šalies emigravo daug nusikaltėlių. Tada vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą Lietuvoje sumažėjo 2,6 karto, o automobilių vagysčių – beveik keturis kartus. Antra, šiek tiek labiau saugotis ėmė ir gyventojai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis tvirtina, kad daugėja gyventojų, kurie dalyvauja programoje „Saugi kaimynystė“, o ten, kur veikia ši programa ir žmonės aktyviai prižiūri aplinką, bendradarbiauja su policija, praneša apie įtartinus asmenis, palaiko tarpusavio ryšį, nusikaltimų padaroma mažiau.
Taip pat gyventojai labiau rūpinasi ir papildoma langų apsauga, nes didžioji dalis nusikaltimų įsibrovus į būstus Lietuvoje padaroma atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą pirmame arba antrame aukšte.
Beje, mažėja ir vieno nusikaltimo metu padaroma žala, nes gyventojai kojinėse arba stiklainiuose nebelaiko visų savo gyvenimo santaupų. Dėl šios priežasties 2004 m. vagys, įsibraudami į gyvenamą patalpą, išnešė net 22 mln. Lt, o 2012 m. – 10,8 mln. Lt vertės turto.
„Tiesa, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai vagių pagrobiamos piniginės sumos siekia ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių litų, bet tai vienetiniai atvejai. Vidutinė vagysčių iš butų žala Vilniaus mieste svyruoja apie 3–5 tūkst. Lt, o iš nuosavų namų – apie 8–10 tūkst. Lt. Iš tiesų dabar žmonės atidžiau saugo savo turtą nei prieš dešimtmetį, kai daugiau grynųjų pinigų laikydavo namie. O juk įsibraunantys į patalpas nusikaltėliai dažniausiai vagia juvelyrinius dirbinius ir grynuosius pinigus, po to eina kompiuteriai, fotoaparatai, kita technika“, – komentuoja S.Šemis.
Pareigūno žodžiais, aukščiausios kvalifikacijos vagys pasisavina tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o žemiausios, prie kurių priskiriami asocialūs, narkotikus vartojantys asmenys, šluoja viską, kas po ranka pasitaiko: yra buvę, kad ir iš šaldiklio mėsą pagrobė, ir užuolaidas nusikabino, ir patalynę išsinešė.
Vis dėlto kur kas didesnį piniginį nuostolį nei po buto vagystės gyventojai patiria vieną rytą neradę savo automobilio – pernai vidutinis vieno tokio nukentėjusiojo nuostolis siekė 7,7 tūkst. Lt.

Namų turtą apsidraudę tik 15 proc. gyventojų

Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų likti be santaupų ir vertingiausių daiktų būtų sunkiai pakeliama našta. Saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad norėdami padengti nuostolius po vagystės būste, jei nusikaltėlis išsineštų vertingesnius daiktus ir santaupas, daugiausiai respondentų (37 proc.) turėtų dirbti daugiau nei ketverius metus.
Kaip paaiškėjo, Lietuvoje dauguma gyventojų pavogto turto taip ir neatgauna, nes policija išaiškina tik 23 proc. vagysčių, o bandyti iš anksto apsisaugoti nuo vagių ar patirtų nuostolių gyventojai nelinkę – tiek saugos tarnybų, tiek turto draudimo paslaugomis naudojasi mažuma Lietuvos gyventojų. Todėl, nors vagių padaryta žala visuomenei per dešimt metų siekia milijardą litų, trys didžiosios šalies draudimo bendrovės – „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir „If“ savo klientams per šį laikotarpį padengė tik apie 112 mln. Lt per nusikaltėlius patirtų nuostolių.
„Kol kas žmonės nekilnojamąjį turtą dažniau draudžiasi nuo pagrindinių rizikų – stichijų, gaisro ir vandens. Vos 15 proc. žmonių yra apdraudę savo vidaus turtą, tad įvykus vagystei dauguma šalies gyventojų jokio žalos atlyginimo negauna“, – konstatuoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Kaip rodo „Ergo“ draudimo bendrovės sudarytas vidutinis namų turto draudimą įsigijusio kliento portretas, dažniausiai tai yra 30–35 metų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, šeimą, nuolatinį darbą. Namų turtą jis draudžia visų rizikų draudimu ir pasirenka standartines draudimo sumas – apie 70 tūkst. Lt.
Beje, klientas, patenkantis į verslininko kategoriją, reiklesnis: dažniausiai jis pageidauja didesnės draudimo sumos nei apskaičiuotos draudimo bendrovių ekspertų ir nori drausti grynųjų pinigų namuose sumas, kurios dažnai svyruoja apie 10 tūkst. Lt.

Skuba draustis kartą jau nukentėję

Pagal turto draudimo paplitimą tarp gyventojų mes labai skiriamės nuo Vakarų šalių. Kaip jau minėta, vidaus turto draudimu Lietuvoje pasirūpinę tik 15 proc. gyventojų, o štai Britų draudikų asociacijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje net 74 proc. namų ūkių turi vidaus turto draudimą.
Tad kodėl taip skiriamės nuo britų ir kitų Vakarų europiečių? Viena dažniausiai minimų priežasčių yra mažesnės lietuvių pajamos, apsaugą nuo įvykių, kurie kažkada nutiks, o galbūt ir iš viso nenutiks, nustumiančios į antrą planą. „Vidaus turto draudimu žmonės draudžiasi mažai, nes pirmiausia reikia apdrausti pačius butus, jei imi paskolą iš banko. Be to, žmonės dažniausiai draudžia nuosavus namus, nes prarasti patį namą yra kur kas blogiau nei vidaus turtą. Iš tiesų mūsų žmonės finansiškai nėra pajėgūs skirti daug pinigų, todėl jie renkasi tai, kas, jų manymu, pigiausia ir būtiniausia“, – aiškina A.Romanovskis.
Vis dėlto mažos lietuvių pajamos nėra vienintelė vangaus draudimosi priežastis – draudimo rinkoje didelį vaidmenį vaidina įprotis. Pavyzdžiui, sovietmečiu namų draudimas Lietuvoje buvo privalomas, todėl iki šiol namų apdrausta kur kas daugiau nei butų – 52 proc. O užsienio šalyse turto draudimo įprotis formavosi daugelį metų.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Draudimo departamento Lietuvoje vadovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad vidaus turto draudimą dažniausiai užsisako kartą nuo vagystės ar apliejimo jau nukentėję asmenys arba gyvenantieji nukentėjusiojo kaimynystėje. Lygiai taip pat praūžus škvalams, pridariusiems didžiulių nuostolių, padidėjo provincijos gyventojų noras drausti namus.
„O dažniausiai gyventojai sako, kad nenori vidaus turto draudimo, nes pasikliauja šarvuotomis durimis, patikimomis spynomis arba signalizacija, arba kaimynais, arba sako, kad man nieko niekuomet nebuvo atsitikę. Dažnas mano, kad iš jo nėra ko vogti, bet kai nukenčia, po vagystės deklaruoja didžiulius nuostolius. Taip jau yra: atrodo, kad nieko neturi, tačiau kaupi turtą metų metais ir jo vertė vis didėja“, – aiškina T.Nenartavičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties gyventojai dažniau sugalvoja apsidrausti ne namų turtą, bet automobilį, nes jam įsigyti iš karto išleidžiama didelė pinigų suma, kurią šeimai iš karto pajunta. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, kasko draudimu mūsų šalyje apdrausta 25 proc. automobilių. „Be to, šioje srityje žalų dažnis ir rizika yra didesnė, o sumos nemažos – kartais automobilis kainuoja daugiau nei butas ar nusidėvėjęs namas“, – kodėl kasko draudimas populiaresnis nei namų turto, paaiškina T.Nenartavičius.
KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Aušrinė Lakštutienė mano, kad prie menkesnio vidaus turto draudimo paplitimo Lietuvoje prisideda ir būstų nuosavybės forma: užsienyje dauguma gyventojų butus nuomojasi, tad pagal sutartį nuomininkas neretai įsipareigoja apdrausti ir patį butą, ir vidaus turtą. O didžioji dalis lietuvių gyvena nuosavame būste.
Pasak A.Lakštutienės, lietuvių nenorą draustis lemia ir  nesąmoningumas – daugelis galvoja, kad nelaimės juos aplenks. Iš tiesų Policijos departamento atliekamos apklausos atskleidžia, kad taip manančių gyventojų daugėja: prie savo gyvenamosios vietos pripratę gyventojai mano, kad jų gatvėje yra kur kas saugiau nei apskritai mieste ar šalyje. Pavyzdžiui, 2005 m. saugūs savo gyvenamojoje vietovėje jautėsi 53 proc. gyventojų, o 2011 m. – jau 72 proc. 2011 m. 64 proc. respondentų kriminogeninę situaciją artimoje aplinkoje vertino gerai, nors bendrą Lietuvos kriminogeninę situaciją gerai vertino tik 21 proc. apklaustųjų.
Vilnietis Petras L. – vienas tų gyventojų, kurie savo gyvenamųjų namų kvartale Nemenčinės plente jautėsi labai saugiai. Tą saugumo jausmą dar labiau didino dešimtmetį besitęsianti sutartis su saugos tarnyba „G4S“. Dėl šios priežasties, o kaip pats prideda, dar ir dėl aplaidumo, namie esančio turto Petras L. nebuvo apsidraudęs. Tad viena birželio vidurio naktis, kai su žmona vakare išvažiavo į svečius, o vaikai – į miestą, mūsų pašnekovui suteikė itin nemalonių išgyvenimų. Pusę dviejų nakties grįžęs namo ir išvydęs pirmame aukšte du plačiai atvertus langus Petras L. greitai susivokė, kad yra apiplėštas. „Užlipę į antrą aukštą radome išverstą visą miegamąjį. Patirti nuostoliai siekia daugiau nei 100 tūkst. Lt: pavogti prabangūs rankiniai laikrodžiai, auksiniai kišeniniai laikrodžiai, taip pat visi brangūs žmonos papuošalai, tarp kurių buvo ir antikvarinių, dovanotų senelių“, – vardija patirtus nuostolius pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. cha cha rašo:

    Maniau kad cia apie politikus, bet tada suma per maza!

  2. Irklas Irklas rašo:

    Butų ir namų renovacija- legalus pasipelnymo iš žmonių šaltinis. Palaiko socdemų koalicija.

  3. hm hm rašo:

    O kiek MILIJARDU iteisinti vagys???? -Manau , kad per praeita kadencija nemaziau 2-6 milijardu…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...