2011 Vasario 26

IT

Pensininkai interneto galimybių dar neatrado

veidas.lt

"Veido" archyvas

Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje atskirtis tarp jaunimo ir senjorų ypač didelė, palyginti su pirmaujančiomis ES šalimis

Daugelis interneto funkcijų gali palengvinti būtent vyresnių žmonių gyvenimą, sutaupydamos jiems laiko, jėgų ir pinigų. Tačiau Lietuvos pensininkai į naująsias technologijas žiūri vis dar įtariai ir mieliau pasikliauja senais, bet jiems užtikrintais metodais, pvz., valandą stovi banko eilėje, kad grynaisiais pinigais sumokėtų komunalinius mokesčius, užuot tai padarę internetu; prekybos centrų vitrinose ieško akcinių prekių, nors apie nuolaidas galėtų sužinoti dar prieš išeidami iš namų.

Yra ir kita medalio pusė – dauguma vyresnių žmonių nesupranta interneto naudos, nes nėra pakankamai informuoti.

Atsiliekame nuo Europos

Statistikos departamento 2010 m. duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi 9,2 proc. pensininkų. 4,4 proc. jų prisijungia kasdien, 3,9 proc. – bent kartą per savaitę. Palyginimui, tarp mokinių ir studentų interneto vartotojai sudaro absoliučią daugumą: 99,3 proc. jų naudojasi internetu, 90,7 proc. tai daro kasdien. Skaičiai atrodo logiški – kompiuteris ir internetas lig šiol visuomenės pirmiausia suvokiami kaip jaunimo darbo ir pramogų įrankiai. Senoji karta, užaugusi be virtualaus gyvenimo, šias technologijas vertina skeptiškai ir sėkmingai gyvena be jų.

Dėl to nenuostabu, kad pensininkai yra mažiausiai kompiuteriniu požiūriu raštinga visuomenės dalis – tai patvirtina ir pernai atliktas “TNS Gallup” tyrimas. Jo duomenimis, 78 proc. žmonių nuo 65 iki 74 metų savo įgūdžius naudotis IT vertina kaip nepakankamus. Tik 14 proc. šios amžiaus grupės asmenų namie turi kompiuterį, prijungtą prie interneto.

Svarbu paminėti, kad tokiam rezultatui įtaką daro ir finansiniai apribojimai – juos, kaip pagrindinį barjerą, nurodė 14 proc. apklaustųjų.

Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje atskirtis tarp jaunimo ir senjorų ypač didelė, palyginti su pirmaujančiomis ES šalimis. Pvz., Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais 60 proc. pensinio amžiaus žmonių niekada nebuvo naudojęsi internetu (Didžiosios Britanijos statistikos departamento duomenys), Lietuvoje – 90 proc. Labiausiai visoje ES naujovėms atviri Švedijos pensininkai: portalo “ScienceDaily” duomenimis, dar 2008 m. tarp jų interneto vartotojai sudarė 38 proc.

Nebūtinas, bet patogus

Kodėl garbaus amžiaus sulaukusiam žmogui verta bandyti perprasti iš pirmo žvilgsnio sudėtingą ir bauginančią interneto sistemą? Argi jo gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje neįsivaizduojamas be kompiuterio? “Be interneto gyventi įmanoma, bet su internetu – patogiau, o dažniausiai ir pigiau. Ypač svarbu tai tampa kaimiškose vietovėse, kur sudėtingesnis ir brangesnis susisiekimas. Ten internetas tampa tiesiog būtinybe”, – teigia informacinių technologijų švietimu bibliotekose užsiimančio projekto “Bibliotekos pažangai” IT srities koordinatorius Gediminas Navickas.

Jo manymu, pensininkams internetas gali teikti tokią pačią naudą, kaip ir kitiems gyventojams. “Mokesčių mokėjimas per elektroninės bankininkystės programas, registravimasis pas gydytojus elektroniniu būdu, bendravimas, el. valdžios paslaugos”, – galimybes vardija IT specialistas.

Kad pensininkų interneto poreikiai daug nesiskiria nuo bendros Lietuvos gyventojų situacijos, rodo ir Statistikos departamento duomenys. Pagrindinis skirtumas – vyresni žmonės dažniau ieško informacijos, susijusios su sveikata, ir mažiau naudojasi socialiniais tinklais, interneto forumais. Kita vertus, net JAV, kur internetu naudojasi du iš trijų senjorų, tik 3 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų yra “Facebook” ar kitų socialinių tinklų vartotojai. Vyresni žmonės nesiveržia į juos, nes ten jaučiasi svetimi, patekę į jaunimo teritoriją, o jaunoji karta savo ruožtu mažiausiai nori, kad seneliai matytų jų viešus pokalbius su draugais.

Kitas “Veido” pašnekovas, vienintelio Lietuvoje tinklalapio, skirto senjorams, “Draugauki.me” redaktorius Paulius Sluškonis, be jau minėtų interneto funkcijų, išskiria ir vadinamąją debesų kompiuteriją (angl. “cloud computing”) – galimybę neturint specialios programinės įrangos, tiesiog internete redaguoti ir archyvuoti įvairią garso, vaizdo ir tekstinę medžiagą. “Programinės įrangos diegimas – dažnai sudėtingas procesas ir jam reikia specialių žinių. O debesų kompiuterija leidžia atlikti pačias įmantriausias užduotis vien užsiregistravus tam tikrame tinklalapyje. Sutikite, kad senjorams tai didelis palengvinimas”, – tikina P.Sluškonis.

Jo redaguojamo “Draugauki.me” tinklalapio turinio autoriai – patys senjorai: jie rašo pranešimus, dalyvauja diskusijų forume, kuria filmukus ir skelbia juos “YouTube” kanale. Pelno nesiekiančiame tinklalapyje kasdien apsilanko per 500 vartotojų.

Nereikia bijoti mokytis

Kompiuterinio raštingumo trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl pensininkai vangiai naudojasi internetu. Taip pat labai svarbūs ir psichologiniai barjerai – dažnai vyresni žmonės bijo žengti pirmąjį žingsnį ir bent pabandyti. “Naujovės gąsdina, nes tam reikia skirti laiko, tobulinti gebėjimus, apkrauti galvą naujais dalykais. Natūralu, kad žmogus tam priešinasi”, – vyresnių žmonių psichologiją analizuoja P.Sluškonis.

Paieškojus galima rasti ir tendencijas laužančių pavyzdžių. Klaipėdoje gyvenanti 62 metų muzikos mokytoja Nijolė Usevičienė sako prie kompiuterio kasdien praleidžianti bent penkias valandas: ji skaito naujienas (televizijos nežiūri), naudojasi muzikinėmis programomis, internetu sumoka visus mokesčius, netgi perka el. parduotuvėse, ko dar nėra pratę daryti daugelis jaunosios kartos interneto vartotojų. Dirbanti pensininkė aktyviai išnaudoja ir internetinio bendravimo galimybes. “Elektroniniu paštu palaikau ryšius su kituose miestuose gyvenančiais muzikantais, taip pat neįsivaizduoju gyvenimo be “Skype” programos, nes be jos negalėčiau bendrauti su dukra ir sūnumi, kurie šiuo metu gyvena ne Lietuvoje”, – sako pašnekovė.

Prieš 15 metų kompiuteriu naudotis ją išmokė dukra. “Ji pasakė, kad kompiuteris – ne automobilis. Nereikia bijoti, avarijos nesukelsi”, – prisimena N.Usevičienė.

Neturintiems artimųjų, kurie padėtų žengti pirmuosius žingsnius virtualioje erdvėje, alternatyva gali būti viešosios bibliotekos. “Šiuo metu Lietuvoje yra per tūkstantį bibliotekų, kurios aprūpintos kompiuteriais ir interneto ryšiu, teikia viešą interneto prieigą, taip pat turi kvalifikuotą personalą, galintį padėti ir pakonsultuoti”, – tikina projekto “Bibliotekos pažangai” atstovas G.Navickas.

Viešosios bibliotekos iš dalies išsprendžia ir finansinį kompiuterinio neraštingumo klausimą – jos yra atviros ir tiems, kurie negali sau leisti įsigyti asmeninio kompiuterio ar įsivesti interneto.

Didėja socialinė atskirtis

Vis dėlto siekis išmokti drąsiai naudotis kompiuteriu yra tikras iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dažnai keblumų sukelia netgi mobilusis telefonas. Reaguodami į tai Didžiosios Britanijos IT technologai sukūrė specialią operacinę sistemą “SimplicITy”. “Linux” sistemos pagrindu sukurtas paketas siūlo tik šešias pagrindines funkcijas – el. pašto, informacijos paieškos “Google”, nuotraukų tvarkyklės ir kitas. Viskas pateikta kuo paprastesne forma, kad naudojimasis kompiuteriu būtų lengvai perprantamas. Vartotojai, kuriems šešių funkcijų nebepakanka, gali persijungti į įprastą “Linux” operacinę sistemą.

Lietuvoje analogiškų pavyzdžių kol kas nėra – bibliotekų kompiuteriuose ir kompiuterinio raštingumo kursuose naudojamos standartinės “Windows” operacinių sistemų versijos. Vienintelis palengvinimas – sistema išversta į lietuvių kalbą, tačiau lietuviški kompiuteriniai terminai vyresnio amžiaus žmonėms dažnai gali pasirodyti tokie pat nesuprantami kaip ir angliški.

Nepaisant to, Lietuva kartu su Vakarų pasauliu juda viena kryptimi: spartėjančios integracijos į virtualią erdvę link. Tai nereiškia, kad vyresni žmonės, lig šiol gyvenę be interneto, negali sėkmingai to daryti toliau. Tačiau jie turi suprasti, kad technologijų ignoravimas gresia dar didesne socialine atskirtimi, kai vyresnių žmonių balsas, dažnai užmirštamas realiame pasaulyje, tuo labiau nebus išgirstas virtualiame.

Pensininkų, kurie savanoriškai integruojasi į skaitmeninę visuomenę, yra vienetai. Paskatinti visus kitus galėtų imtis valdžios institucijos. Prieš rinkimus kai kurių politikų programose pasirodė idėjų suteikti nemokamą internetą pensininkams, tačiau kol kas svariausią indėlį į vyresnių žmonių kompiuterinio raštingumo didinimą atlieka visuomeninės iniciatyvos. Pavyzdžiui, “Bibliotekų pažangai” nebūtų be filantropo “Microsoft” vadovo Billo Gateso, kurio kartu su žmona įkurtas fondas yra pagrindinis projekto finansavimo šaltinis. Valstybės indėlis į beveik 100 tūkst. Lt siekiantį “Bibliotekų pažangai” biudžetą – tik 13 tūkst. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. ina ina rašo:

    vis ieskau atsakymo kodel senjorai ,kurie pazystami naudojasi internetu o bijo bendraut feisbuke?man tai idomu nes dagelis draugu jaunimas,draugu vaikai o senjoru draugu neprikalbinu.ir noriu sukurt kokia senjoru grupe


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...